mokyklos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento specialistai šiemet patikrino 53 Kauno miesto ir Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklas. Net 14-oje iš jų nustatyti higienos normų pažeidimai. Kaip rašoma pranešime spaudai, planine tvarka dėl atitikties Lietuvos higienos normos „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams vertintos 26 įstaigos.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimai niekaip nepasiekia tarptautinio vidurkio, tai parodė periodiškai visame pasaulyje atliekamas tyrimas. Tiesa, rezultatai nežymiai pagerėjo ir tai pradžiugino švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Tačiau ekspertai tikina, kad džiaugtis čia nėra ko. Patys mokiniai sako, kad jiems daug įdomiau skaityti straipsnelius internete, o ne ilgus grožinės literatūros kūrinius. Ir turi originalių atsakymų, kodėl berniukai skaitymo gebėjimais niekaip nepaveja mergaičių.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Ieškodama, iš kur paimti pinigų didesnėms mokytojų algoms, valdžia nusitaikė į privačias pelno siekiančias šalies mokyklas. Švietimo ir mokslo ministerija nuo kitų metų tokioms ugdymo įstaigoms siūlo nutraukti valstybinį finansavimą. O pagal biudžeto projektą privačioms mokykloms kitais metais planuota atriekti 22 milijonus eurų. Privačių mokyklų vadovai aiškina tapę politinių intrigų aukomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ant derybų stalo padėjo savo portfelį. Jei Vyriausybė galutinai nesusitars su mokytojais bei dėstytojais, neištesės duoto žodžio ir neras papildomų 60 milijonų eurų biudžete, Monkevičius ketina atsistatydinti ir palikti ministro postą. Kur bus ieškoma pinigų finansų ministerija neatskleidžia. Diplomų už ačiū dalinimo akcija iš Vilniaus persikėlė į Kauną.

Ketvirtadienį dviejų valandų įspėjamąjį streiką rengia ne tik dalis mokytojų, bet ir aukštųjų mokyklų pedagogų. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) pirmadienį pranešė informavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad ketvirtadienį, lapkričio 28 dieną, nuo 8 val. iki 10 val., skelbiamas įspėjamasis streikas. Po streiko Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinė sąjunga rengia piketus prie Vyriausybės ir Finansų ministerijos.

Siūloma nutraukti valstybinį finansavimą privačioms ugdymo įstaigoms. Tai socialdemokratai ragina įrašyti į rengiamą nacionalinį susitarimą dėl švietimo, praneša LRT. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad privačios mokyklos, kurių yra apie 70, per metus iš valstybės gauna apie 22 mln. eurų. Jos manymu, dabar sudaromos nevienodos galimybės skirtingas pajamas gaunančių šeimų vaikų ugdymui, be to, valstybinėse mokyklose trūksta pinigų mokytojų atlyginimams.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Įvertinus medikų rekomendacijas, šiltuoju sezonu temperatūra ugdymo įstaigose turės būti ne aukštesnė nei 26 laipsniai. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovės Linos Bušinskaitės, tokiu būdu bus užtikrinama, kad vyraujant karščiams, nebūtų rizikuojama darželinukų, mokinių ir studentų sveikata.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Dėl užterštumo, kurį sukėlė gaisras padangų perdirbimo gamykloje, daugumoje Alytaus mokyklų pirmadienį vyks tik neformaliojo švietimo pamokos, todėl tėvai turi galimybę pasirinkti, ar leisti vaikus į mokyklą. Koreguoti ugdymo procesą pirmadienio rytą nusprendė savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, įvertindama prognozuojamą vėjo krypties pasikeitimą.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nesulaukusi Vyriausybės nuolaidų derantis dėl pedagogų darbo sąlygų ir apmokėjimo, neatmeta galimybės lapkričio pabaigoje pakartoti pernai rengtą mokytojų streiką. Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, reaguodamas į nusiskundimus iš tėvelių ir medikų, kad darželių, mokyklų, būrelių ir aukštųjų mokyklų nelankymui pagrįsti kai kur vis dar reikalaujama ne tik nebeegzistuojančių pažymų 094/a, kuriomis būdavo pateisinamas nelankymas, bet ir išrašų iš medicininių dokumentų ir e. sveikatos sistemos, sako, kad kalčiausios šiuo atveju „namų darbų“ nepadariusios įstaigos.

Mokyklinukų tėveliai yra įpareigoti informaciją apie vaiko sveikatos būklę į ugdymo įstaigą pristatyti iki rugsėjo 15 d. Tačiau pasitikrinti pas medikus suskubę paskutinę akimirką neretai to padaryti nespėja. Negana to, pasitaiko ir piktybiškai pažymos neatnešančių ir iki mokslo metų pabaigos. Mokyklų atstovai įspėja – tokiu atveju nereikėtų stebėtis ne tik dėl apriboto vaiko dalyvavimo mokymosi procese, bet ir dėl baudų.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

Šimtai tūkstančių mokinių su tėvais pirmadienį pravėrė mokyklų duris naujiems mokslo metams. Nors jau antradienį vaikai rinksis į pamokas, dalis mokyklų iki šiol ieško ne tik mokytojų, bet ir direktorių. Pastarųjų neturi kone 300 mokyklų. Tuo metu mokytojai, grįžę į darbus, primena neišsprendžiamą jų bėdą – algas. Buvusioje dukrų mokykloje rugsėjo 1-osios proga apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad pedagogų uždarbis šalyje auga per lėtai.

Sostinės savivaldybė paskelbė karą tėvų reketui mokyklose bei darželiuose. Ugdymo įstaigoms uždrausta reikalauti papildomų pinigų iš tėvų mokymosi priemonėms, ugdymui ar klasių remontui. Savivaldybės skiriamų lėšų esą užtenka viskam. O jei mokyklos ar darželiai iš tėvų pinigus vis tiek rinks, joms grės nemalonumai su mokesčių inspektoriais. Tuo metu už mokslą atsakinga ministerija aklai kopijuoti tokio sprendimo ir kitiems miestams nepataria.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Šiemet nė viena aukštoji mokykla neapsiėmė ruošti kūno kultūros pedagogų, ši specialybė pateko į nerentabilių studijų programų sąrašus ir nesulaukė valstybės finansavimo. Pedagogai baiminasi, kad, jei ministerija nesiims spręsti pedagogų krizės, ši specialybė bus ne vienintelė, kurios pedagogų Lietuvoje nė su žiburiu nerasime.

Lietuvoje gali pritrūkti mokytojų. Nors šiemet valstybė numatė daugiau nei pusantro šimto valstybės finansuojamų vietų parengti vadinamuosius mokytojus dalykininkus, universitetuose nesulaukta nė pusės pageidavimų jas užimti. Kol Seimo nariai kalba, kad artimiausiais metais gali pradėti trūkti matematikos ar fizikos mokytojų, Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad baimintis dar nėra dėl ko. Studentų gretos greitai papilnės.

Nuo rugsėjo sugrįžtančių emigrantų vaikus priims 22 šalies mokyklos, ketvirtadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai – mokyklos, esančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje, taip pat Kauno, Mažeikių ir Tauragės rajonuose. Skelbiama, kad kol kas emigrantų vaikus priims mokyklos, turinčios patirties priimti grįžtančius ar atvykusius vaikus.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Alinantis karštis mokyklose tampa vis didesne problema. Vienas Kretingos moksleivis socialiniuose tinkluose viešina klasėje laikyto termometro nuotrauką, kuriame užfiksuota net 40 laipsnių karščio. Dėl itin didelio karščio bangos dalis Lietuvos mokyklų trumpina arba visai stabdo pamokas.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo ministerijos pateiktam planui, kuriuo žadama stiprinti mokyklų pasirengimą priimti į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Naujausius Lietuvos mokyklų reitingus pagal moksleivių mokymosi rezultatus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pakraupęs – Lietuvos mokyklos ne tik pasiekė dugną, bet jį ir pramušė. „Norėčiau šiandien paskelbti daug šviesių ir gražių naujienų, tačiau negaliu. Jau praeitą kartą minėjome, kad mes pasiekėme dugną.

Vilniaus rajono gyventojai tvirtina susiduriantys su sunkumais, kai nori leisti vaikus į lietuviškas grupes darželiuose ar lietuviškas mokyklas, skelbia žiniasklaida.  Pasak televizijos kalbintų tėvų, bendruomenės atstovų Rastinėnuose ir Riešėje, lietuviškų darželio grupių rajone yra tik kelios, eilėse jose tėvams tenka laukti keletą metų, todėl dažnai rajono gyventojai nusprendžia registruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ir ten leisti vaikus.

Daugiau nei trečdalyje Lietuvos mokyklų veikia jungtinės skirtingo amžiaus mokinių klasės, nors toks modelis neskatina gerų pasiekimų, rašo portalas LRT.lt. Skaičiuojama, kad šiuo metu jungtinės klasės veikia 381 iš 1086 Lietuvos mokyklų arba – 35 proc. Beveik pusė moksleivių (48,5 proc.), besimokančių jungtinėse klasėse, yra pradinukai. Likę jungtinių klasių mokiniai mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio streikuojanti profsąjunga trečiadienį žada pradėti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). „Nors turime tėvų ir vaikų palaikymą, tačiau jaučiame atsakomybę už juos, be to, iš Seimo ir Prezidentūros girdime raginimus pagaliau susitarti, todėl iš ministerijos nepasitrauksime tol, kol nebus pasiektas susitarimas“, - pranešime cituojamas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atrinko 30 pavyzdinių ir 150 silpnų mokyklų, kurioms per dvejus metus bus papildomai skirta 24 mln. eurų. ŠMM skelbia naujai įvedamu kokybės krepšeliu siekianti sudaryti prielaidas ugdymo kokybės gerinimui, sumažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių „suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms“. Kartu siekiama palaikyti „geros mokyklos požymių raišką“ turinčių mokyklų lygį, sudaryti prielaid...

Perpildytos grupės, darželiai, dirbantys be leidimų-higienos pasų ar nesilaikantys juose nurodytų sąlygų, netinkama su vaikais dirbančių auklėtojų kvalifikacija ir nesaugios žaidimų aikštelės – tai pagrindinės, bet ne vienintelės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų užfiksuotos problemos.

Streiką pirmadienį pradedančių kelių Lietuvos mokyklų pedagogai ragina peržiūrėti šiemet įvestą etatinio mokytojų apmokėjimo sistemą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas naują darbo apmokėjimo sistemą pavadino neteisybe ir pažeminimu. „Mokytojai labiausiai jaučiasi įžeisti vien dėl to, kad yra neteisinga, neaiški ir neskaidriai įdiegta darbo užmokesčio sistema “, – sakė jis.