Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų. Taip savo akcijos prasmę aiškina iš visos Lietuvos šįryt prie Švietimo ir mokslo ministerijos suvažiavę pedagogai. Helovino tematika išskaptuotų moliūgų pedagogai po ministerijos langais privežė net 117 – būtent tiek milijonų jų algoms didinti valdžia buvo pasižadėjusi dar užpernai. Tačiau pažado ministerija nesilaiko, o mokytojai laukia, kol algos kils žadėtais dešimčia procentų. Tarp jų – ir iš Ukmergės atvažiavusi anglų kalbos mokytoja Jelena.
„23 valandas savaitines, aš uždirbu 780 eurų „į rankas“. Gerai, kad turiu sponsorių – savo vyrą. Jeigu gyvenčiau be savo sponsoriaus, nežinau, kaip išgyvenčiau.“
Ne veltui, pasak jos, savo rankomis skaptuoto moliūgo nepuošia šypsena.
„Nusprendėm, kad šįkart – liūdną. Linksmą darysim, kai bus išspręsti klausimai, problemos.“
Eilinį kartą mokytojai mato vienintelę išeitį – streiką.
„Labai nenorime streikuoti. Labai nenorime. Bet, jeigu reikės, palaikysim visos Lietuvos mokytojus“, – sako mokytoja iš Ukmergės Jelena.
„Mokytojai yra viskuo nusivylę. O kai mokytojas nusivilia, yra tikrai blogai. 29 metus vyksta reformos, viena reforma po kitos“, – teigia mokytojas iš Naujosios Akmenės Ramūnas Znutas.
Trumpam pasišnekėti su pedagogais į lauką išėjo ir ministras Algirdas Monkevičius. Tik štai pažadėti nelabai ką gali. O jau tuoj bus metai, kai Lietuvą apskriejo mokytojų protesto vaizdai.
Neapsiriboję nutrauktomis pamokomis, pedagogai pernai lapkritį net užsibarikadavo ministerijos patalpose. Po kilusio chaoso premjeras atsisakė tuometės ministrės Jurgitos Petrauskienės paslaugų, o į jos vietą sėdo A. Monkevičius.
Tačiau paradoksas tas, kad iš esmės niekas nepasikeitė – mokytojai ir toliau neuždirba tiek, kiek prašo valdžios. Štai ministras vėl kviečiasi profsąjungų atstovus į pasitarimą. Pedagogai vylėsi išgirsti atsakymą, kodėl kitų metų biudžete vietoje kadaise žadėtų 117 milijonų eurų algoms numatyti vos 55. Tačiau atsakymo negavo.
„Nieko konkretaus tikrai mes neišgirdome. Išgirdom tai, kad viskas dabar vyksta Seime. Mūsų pozicija ta pati: jeigu neatsiras tai, kas susitarta, streikas bus“, – kalbėjo profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
Visuotinį streiką mokytojai žada jau lapkričio pabaigoje – tuo atveju, jei per kitą svarstymą Seime žadėti dešimtys milijonų biudžete taip ir neatsiras. Pedagogai tvirtina esantys nusiteikę labai rimtai – juos palaikys ir aukštosios mokyklos.
„Ir aukštosios mokyklos jungsis į streiką, jeigu toks bus reikalingas. Jeigu neiškovosime demokratiniu keliu – tariantis ir derantis – streikas bus. Tai bus didelis didelis streikas, kuriame turėtume parodyti, kad profsąjungos vieningos“, – teigia profsąjungos vadovė Asta Lapinskienė.
Tokiu atveju, pasak profsąjungų, vienu metu streikuotų net 80-90 procentų ugdymo įstaigų.
„Aš nenoriu, kad tai vyktų, ir darysiu viską, kad tai neįvyktų. Čia nei mokytojams, nei vaikams nėra naudinga“, – sako ministras Algirdas Monkevičius.
Švietimo ir mokslo ministras pripažįsta nežinantis, iš kur tiksliai galima paimti trūkstamas lėšas. Kamuolys dabar Vyriausybės ir Seimo rankose, kurie šiuo metu tobulina biudžeto projektą.
„Aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes galime iš kultūros, iš krašto apsaugos, iš sveikatos ar iš pensijų kažką nuimti ir perrikiuoti mokytojų labui. Aš manau, turi būti balansas“, – pasakoja A. Monkevičius.
Būtent 40-ies milijonų trūksta darbo koeficientų didinimui, darželių auklėtojams reikia dar šešių milijonų. Pažadėti, kad pinigai tikrai bus rasti, kol kas neskuba ir premjeras. Dar pernai ministerija išsikėlė tikslą, kad kitąmet mokytojai „popieriuje“ uždirbtų bent tūkstantį eurų.