Iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos šioje vietoje Klaipėdoje stovėjo Šv. Jono bažnyčia. Jos kontūrus dabar mini pasodinta gyvatvorė. Bažnyčia buvo miesto pasididžiavimas, o jos bokštas tarnavo kaip orientyras į Klaipėdą atvykstantiems laivams. Pastatyta XVI amžiuje, bažnyčia išgyveno tris gaisrus, tačiau ją sunaikino Klaipėdą puolusi Raudonoji armija. Bažnyčios bokštą ji naudojo artilerijos ugniai koreguoti.
„Čia jau įsivėlė ideologija, įsivėlė tas stiprus labai priešo įvaizdis, kurį formavo sovietinė valdžia, kad tai yra religija, o su ja ne pakeliui ir iš viso Klaipėda yra vokiškas miestas, kurį reikia griauti. Pats architektas Lapė rašo, kad su trosais, su tankais tiesiog buvo užkabinta ir sunaikintos bažnyčios“, – sako Mažosios Lietuvos muziejaus dir. Jonas Genys.
Dabar uostamiesčio bendruomenė planuoja bažnyčią atstatyti. Tokią pat, kokia ji buvo iki karo – su per pusšimtį metrų siekiančiu bokštu. Valdininkai jau atliko galimybių studiją, formuoja sklypo planą. Bažnyčią Klaipėdos bendruomenė siekia atstatyti iki 2027 metų, darbai kainuos beveik 17 milijonų eurų. Praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas pritarė, kad šiam projektui būtų suteiktas valstybinės reikšmės objekto statusas ir perdavė klausimą svarstyti Seimui.
„Valstybinės reikšmės statusas šio objekto tiktai padėtų, pagelbėtų tarptautinėje arenoje ieškoti finansavimo, ieškoti paramos. Tokios grupės, kaip mažlietuviai JAV, Vokietijoje, išeiviai iš Klaipėdos krašto galėtų prisidėti prie bažnyčios atstatymo savo aukomis“, – pasakoja Klaipėdos savivaldybės atstovas Ričardas Zulcas.
Viena iš bažnyčią norinčių atstatyti bendruomenių – liuteronai. Jų kunigas sako, kad objekto nenaudotų tik mišioms. Čia burtis galėtų visi klaipėdiečiai – vyktų parodos, koncertai, susitikimai.
„Nes aš kaip dažnai sakau, miestai be bažnyčios nė vienos, kaip moteris be veido. Pats pastatas reikalingas pirmiausia miestui. Parapijos, tiek lietuviška liuteronų parapija, tiek vokiška liutyeronų parapija iš tikrųjų patalpų šiai dienai turi, bet pati bažnyčia reikalinga miestui“, – teigia liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis.
Šv. Jono bažnyčios atstatymui pritaria ir turizmo ekspertai. Pasak jų, objektas pritrauktų turistus, ypač vokiečius. Specialistai pastebi, kad jie jau dabar būriais traukia pasižiūrėti kur stovėjo, net Vokietijoje garsi bažnyčia.
„Klaipėdai tikrai trūksta lankomų objektų ir tokios bažnyčios atstatymas ir jos sugrįžimas į senamiestį būtų dar vienas lankomas objektas. Istoriškai ši vieta labai svarbi kiekvienam klaipėdiečiui ir svečiui“, – kalbėjo Klaipėdos TIC direktorė Romena Savickienė.
Vis dėlto, klaipėdiečių nuomonės, reikia atstatyti bažnyčią ar ne – išsiskiria. Vieni pritaria, kad objektas trauks turistus, kiti vardina svarbesnius pastatus, kurių Klaipėdai trūksta:
„Tikriausiai, kad ne. Kaip prieš tai buvo forumas ir buvo paklausta, kiek per tą laiką yra pastatyta Klaipėdoje mokyklų ir kiek yra bažnyčių, manau, būtų teisingas atsakymas, kad būtų teisinga mokyklą pastatyti, o ne bažnyčią.“
„Tai aišku įdomu būtų. Aišku, kad įdomu pasižiūrėti.“
„Nežinau, aš manau, kad galima kažką kito naudingo padaryti.“
„Aš manau tai būtų patrauklu, bet reikia į visas aplinkybes atsižvelgti esančias.“
„Manau, kad jo, man visai netrukdo, tai gali būti.“
Kol bažnyčia dar neatstatyta, jos teritorija nemerdi. Čia vyksta Šviesų festivalio renginiai, per šventinį Kalėdų laikotarpį menininkai eksponuoja miniatiūras.
