Žurnalas „Reitingai“, remdamasis 2018 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais, išrikiavo Lietuvos savivaldybes pagal moksleivių parengimą.
Šios savivaldybės pasiekimais nežiba
Pristatydamas sudarytą reitingą, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad kritika apie prastai matematikos ar lietuvių kalbos paruošiamus vaikus daug kam kelia žiovulį. Todėl šįkart reitingas sudarytas kitaip.
„Šį kartą kalbame labai konkrečiai ir gana bjauriai sakome: jeigu šeima gyvena Rietavo, Neringos, Kelmės, Raseinių ar Kupiškio savivaldybėje, tai šansas, kad jų vaikas pramoks fizikos – beveik jokių“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Sarafinas.
Tik 13–17 proc. laikiusiųjų fizikos egzaminą šiose savivaldybėse gavo 36–85 balus iš 100, o likę 83–87 proc. – mažiau.
Kalvarijos, Skuodo ar Pagėgių savivaldybės prastai išmoko informacinių technologijų – IT egzamine nuo 86 iki 100 balų šiose savivaldybėse negauna niekas, o 36–85 balus iš 100 tik 10–14 proc. visų laikiusiųjų. Vadinasi, 86–90 proc. laikiusiųjų IT egzaminą gavo mažiau nei 35 balus iš 100.
Matematikos prasčiausiai mokoma Ignalinos, Trakų, Pagėgių, Joniškio, Rietavo, Širvintų, Neringos ir Kelmės savivaldybių mokyklose. Tik 10–20 proc. moksleivių iš šių savivaldybių valstybiniame matematikos egzamine gauna įvertinimus nuo 36 iki 100 balų, o visi kiti – mažiau.
O Birštono, Biržų, Anykščių, Zarasų, Raseinių, Vilniaus rajono ir Šiaulių rajono savivaldybėse gerai ar patenkinamai išmokomi tik iki 25 proc. visų mokinių. 75 proc. likusių įvertinami 1–3,5 balo iš 10.
Privalomas lietuvių kalbos egzaminas – sunkiai įveikiama kliūtis ne vien Šalčininkų, Vilniaus rajono ar Visagino abiturientams, bet ir Neringos, Akmenės, Šilutės ar Švenčionių savivaldybių jaunuoliams. 60 proc. šių savivaldybių abiturientų plūduriuoja žemų įvertinimų vandenyse, tai yra per lietuvių kalbos egzaminą gavo mažiau nei 36 balus iš 100.
Motyvuoja emigracija
Vis tik esama ir gerųjų pavyzdžių. Nepaisant to, kad daugelis mokyklų savo prastą mokymo kokybę aiškina prasta socioekonomine aplinka, visose savivaldybėse anglų kalbos egzaminą gerai ir puikiai išlaiko daugiau nei po du trečdalius mokinių, o trečdalyje savivaldybių – daugiau nei po 80 proc.
„Kaip nuostabiai Lietuvos mokiniai laiko anglų kalbos egzaminą visose be išimties savivaldybėse. Motyvacija fantastinė. Nors pas mus sakoma, kad Lietuvoje yra nemotyvuotų vaikų, abejingų, nemokytinų, kurių neįmanoma išmokyti. Anglų kalbos egzaminas visus šiuos argumentus sugriauna kaip piramidę“, – sakė G. Sarafinas.
„Nes yra didžiulė motyvacija emigruoti ir vaikai puikiai išmoksta tą kalbą. Ir paneigiamas mitas apie prastą socialinį kontekstą. Anglų kalba tai paneigia. Kaip sėkmingai vaikai išmoksta anglų kalbos, taip sėkmingai jie gali išmokti ir lietuvių kalbos, ir kitų“, – pridūrė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Stulbina ir moksleivių pasiekimai gamtos moksluose. Pavyzdžiui, biologijos egzaminą šiemet laikė per 6 tūkst. mokinių – daugiau nei pusėje savivaldybių puikiai ir gerai biologijos egzaminą išlaikė daugiau nei po 70 proc. visų laikiusiųjų abiturientų.
Trečdalyje savivaldybių daugiau nei 20 proc. chemijos egzaminą laikiusių abiturientų gavo puikius įvertinimus – nuo 86 iki 100 balų.
Pažangą matuoja skirtingai
Pagal 2018 m. VBE rezultatus prasčiausiai pasirodė Pagėgių ir Neringos savivaldybių moksleiviai. G. Sarafinas išskiria, kad Pagėgių savivaldybei reikia pagalbos matematikos, informatikos, istorijos ir geografijos disciplinose, o Neringos savivaldybei – lietuvių kalbos, matematikos, fizikos ir istorijos disciplinose.
Tačiau Pagėgių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Virginija Sirvidienė siūlo pirmiausiai susitarti, kaip apskritai reikėtų matuoti moksleivių pažangą, nes reitingai nebūtinai atspindi realybę. Savivaldybės duomenimis, šiemet dviejose savivaldybės gimnazijose mokslus baigė 63 abiturientai. Iš jų universitetuose mokosi 20, kolegijose – 16, likę mokosi profesinėse mokyklose, mokosi ar dirba užsienyje.
„Rezultatai yra tokie, kokie yra. Bet, kad mes gebame juos paruošti universitetams ir kolegijoms, to nepaneigsi. Turbūt didžiausia problema, mano nuomone, yra, kad mes nesusitariame, ką mes matuojame, kokią pažangą – ar individualią vaiko pažangą. Vaikai negali būti dešimtukininkai visi, negali būti ir aštuntukininkai visi. Bet jeigu kiekvienas minimaliai padarė pažangą, ar tai yra pažanga, ar nėra? Mano manymu, yra“, – tv3.lt kalbėjo V. Sirvidienė.
Pritraukti specialistus trūksta lėšų
Tuo metu Neringos savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Asta Baškevičienė mato ne vieną priežastį, kodėl šiemet savivaldybė pagal rezultatus atsidūrė reitingų dugne. Pirmiausia, pažymi A. Baškevičienė, dažnai gabiausi Neringos moksleiviai išvyksta mokytis į Klaipėdą, nes Neringoje, kur mokosi mažai moksleivių, nejaučia konkurencijos ar motyvacijos. Kita svarbi priežastis – specialistų trūkumas.
„Kadangi mokykla yra nedidelė, krūviai nedideli, nes nėra paralelinių klasių, modulių nėra iš ko sudaryti, tai mokytojų krūviai nedideli. Tai dažnas mokytojas turi krūvius ir Klaipėdoje. Tai tiesiog važinėjimas tarp miestų, kuris yra pirmyn atgal vingiuotu keliu su briedžiais, aš sakau, kad patys geriausi neatvažiuoja ir nesirenka, nes ypatingo kažko mes negalime pasiūlyti“, – tv3.lt kalbėjo A. Baškevičienė.
Nuo 2008 metų Neringos savivaldybė padengia iš kitų miestų atvykstančių pedagogų transporto išlaidas, tačiau tai, matyt, nebėra pakankamas paskatinimas dirbti Neringoje, mano savivaldybės specialistė.
„Mokytojas dar praranda laiką, saugumą, laisvalaikį, už kurį mes nesumokame. Būtų pasiūlyti negalime. Algų didesnių neturime mokti iš ko, nes savivaldybė ir taip už kelias klases gauna nepilną klasių apmokėjimą, nes klasės per mažos. Dėl to lieka mokytojai tokie, kokie lieka“, – teigė A. Baškevičienė.
Ji taip pat pastebi, kad reitingai nebūtinai atspindi tikrąją švietimo situaciją Neringoje, nes moksleivių imtis labai maža.
„Kažkada reitinguose su biologija buvome aplenkę Licėjų, kai vienas vaikas laikė ir vienas vaikas gavo 100 balų, tada buvo 100 proc. šimtukininkų biologijoje“, – prisiminė A. Baškevičienė.
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatė naujausius dalykinius universitetų, kolegijų, gimnazijų reitingus bei išrikiavo aukščiausią pridėtinę vertę sukuriančias Lietuvos mokyklas.
