jonė kučinskaitė

Žemas mokymosi lygis mokyklose nebūtinai reiškia, kad joje mokosi daug specialiųjų ugdymo poreikių mokinių, kaip teigia kai kurios mokyklos. Anaiptol, naujausi mokyklų reitingai rodo, kad prastus rezultatus nulemia mokinių apleistumas.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį 11 kartą pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Žurnalo „Reitingai“ leidėjai skelbia stipriausių šalies gimnazijų reitingus ir vertinimus pagal atskirus dalykus. Lyderių pozicijas ir vėl užima didžiųjų miestų gimnazijos, vykdančios mokinių atrankas. Pastebima ir kita tendencija –  savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis, kurių kasmet daugėja.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ žurnalo „Reitingai“ redaktorė Jonė Kučinskaitė teigė, kad privačių mokyklų lankomumas ir paklausa pakilo net 4 tūkstančiais procentų.

Naujausi Lietuvos mokyklų ir universitetų reitingai išryškina įsisenėjusias švietimo žaizdas, kurios, panašu, tik gilėja. Silpniausia vieta išlieka tikslieji mokslai – laikyti valstybinius chemijos ir fizikos egzaminus renkasi mažuma, o matematikos ir trečdalis pasirinkusiųjų neišlaiko. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikina, kad moksleiviams trūksta motyvacijos, mokytojams – kompetencijos, o galiausiai – didžiulis trūkumas ir tiksliųjų dalykų mokytojų.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Brandos egzaminams nenumaldomai artėjant, abiturientai susiduria su vis didesniu stresu. Ypač daug neaiškumų kyla tiems, kurie pasirinko skiepytis „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcina. Gavusiems tik vieną vakcinos dozę ir turėjus didelės rizikos kontaktą su Covid-19 sergančiu asmeniu, tenka saviizoliuotis. Tokiu atveju abiturientas negalėtų atvykti laikyti egzamino, kai kitų gamintojų dvi vakcinos dozes jau gavę klasiokai net ir po kontakto izoliuotis neturėtų.

Prie egzaminų šiemet bus prileisti toli gražu ne visi abiturientai: turintiems neigiamus pažymius teks pasimokyti

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų. Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius.

„Impuls“ sporto klubo baseine nuskendus vaikui, kilo diskusijos, ar įstaigoje dirbantys ir už klientų saugumą atsakingi gelbėtojai budėtojai yra pakankamai kvalifikuoti, ar atidžiai stebi baseine plaukiojančius žmones, ar pakankamai laiko praleidžia prie baseino. Žurnalistė Jonė Kučinskaitė, kurios atžala taip pat lankydavosi „Impuls“ baseine, atkreipia dėmesį, kad baseino darbuotojai vaikus stebi daugiau nei dvigubai trumpiau, nei turėtų.

Tarptautinės antikorupcijos dienos proga pagerbti nepakančiausi korupcijai žurnalistai ir visuomenės atstovai. Antradienį devyniems nacionalinės, regioninės ir interneto žiniasklaidos atstovams, televizijos bei radijo laidų vedėjams įteikti antrą kartą įvykusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) organizuoto konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ apdovanojimai - statulėlės su plunksnomis, simbolizuojančiomis ...

Trečdalis šio kadenciją baigiančio Seimo narių - milijonieriai. Jų valdomas turtas ir grynieji - nuo vieno iki daugiau kaip šešiasdešimties milijonų litų. Bet kitos kadencijos Seime dalies turtuolių nebeliks. Ir ne dėl to, kad jie nebebus perrinkti. Jie laisva valia atsisako politinių ambicijų.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Jubiliejų švenčiantis ekspremjeras Adolfas Šleževičius atrodo atjaunėjęs, dar labiau pasitikintis savimi.Adolfas Šleževičius, šešiasdešimtmetį švenčiantis ekspremjeras, praėjus dvylikai metų nuo priverstinio atsistatydinimo iš posto išleido knygą "Metai, kai nebuvo didvyrių". Apie ekspremjerą savaitraštyje “Veidas” pasakoja Jonė Kučinskaitė.

Valdžios partijos užsiima ne įstatymų leidyba, o tauškimu posėdžiuose ir parlamentiniu turizmu, savaitraštyje "Veidas" teigia Jonė Kučinskaitė.Į kalėdinį reklaminių akcijų vajų įsitraukia ir politinės partijos.

Jau šimtas dienų, kaip Juozas Imbrasas inauguruotas sostinės meru. Bet ar tikrai jis valdo Vilnių, klausia „Veido“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė Automobilių spūstys, kokių iki šiol vasaromis nebūdavo, žargonas, tinkantis nebent statybų „prarabui“, ir tylėjimas, kai partijos kolegos tiesiog buldozeriu stumia sprendimus, pavojingus miesto plėtrai. Tai didžiausi naujojo miesto mero šimto dienų darbai.