Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ žurnalo „Reitingai“ redaktorė Jonė Kučinskaitė teigė, kad privačių mokyklų lankomumas ir paklausa pakilo net 4 tūkstančiais procentų.
Ponia Kučinskaite, jeigu mes nustatome, kad mūsų tikslas yra ugdymas, tai įtraukusis ugdymas turėtų palaukti, kol mes pasiruošime, arba, jei mes manome, kad svarbu akademiniai pasiekimai, tada reikėtų atsisakyti pamokos „žaidimo“ elemento. Ar nereikėtų tikslų išrūšiuoti?
Tikrai reikėtų, svarbu ir emocijos, ir akademiniai dalykai. Iš tikrųjų, mes kaip tik reitinguose pasižiūrėjome, kokios mokyklos augo ir kokios mokyklos traukėsi per pastaruosius šešerius metus. Tai matome, kad privačios mokyklos augo kaip ant mielių.
Yra tokių mokyklų, kuriose mokinių skaičius per šešerius metus padidėjo daugiau nei 4 tūkstančiais procentų. Jeigu žiūrėtume į savivaldybių mokyklas, kai kuriose jų buvo augimas. Vienas didžiausių procentų, viena labiausiai augusių mokyklų buvo Kauno J. Dobkevičiaus progimnazija. 166 proc. joje padidėjo mokinių skaičius, Kauno Daukanto progimnazijoje padaugėjo 130 proc.
Bet vis dėlto, savivaldybių mokyklose tokio augimo nebuvo, savivaldybių mokyklose dažniau buvo pastebėtas kritimas. Mes tai vadiname balsavimu kojomis – tėvai išsiveda savo vaikus iš tų mokyklų, kuriose yra patyčios, vaikai jaučiasi prastai, mokytojai pervargę ir kuriose prastas akademinis lygis.
Gali tėvai žiūrėti į reitingus, gali tėvai nežiūrėti į reitingus – reitingai neturėtų būti jokiu būdu pagrindinis ir vienintelis šaltinis renkantis mokyklą. Tai galėtų būti vienas iš šaltinių, nes reitingai yra skaičiai, tie patys pažymiai, kuriuos rašo mokytojai už vaikų patikrinimus, tačiau už to kiekvieno skaičiaus slypi gyvas žmogus ir gyva istorija. Tėvai išsiveda vaikus į kitas mokyklas toje pačioje savivaldybėje arba, didmiesčių atveju, išsiveda į privačias mokyklas, todėl privačios mokyklos labai stipriai augo. 4 tūkstančiai procentų yra fantastinis rodiklis.
Bet čia galima net sugalvoti sąmokslo teoriją, kad viešasis sektorius, ypač švietimo srityje, stekenamas, į jį neinvestuojama arba investuojama padrikai ir kokybė negerėja, todėl sudaromos puikios sąlygos klestėti privačiam sektoriui.
Aš manau, kad tai labiau aplaidumas, ne įžvalgumas, biurokratų nenoras galvoti. Politikai ir vyriausybės keičiasi, šiandien ministerijai vadovauja viena ministrė, po dvejų metų bus kitas ministras ar ministrė, bus nauja kadencija. Tų ministrų mes tikrai matėme, bet yra biurokratai – Nacionalinė švietimo agentūra, prieš tai buvo Nacionalinis egzaminų centras, kurie turėtų apsaugoti tą sistemą nuo politikų kvailysčių, neapgalvotų, nepamatuotų sprendimų, nuo sprendimų, kurie nėra paremti ir yra tušti.
Daugiau sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
