Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikina, kad moksleiviams trūksta motyvacijos, mokytojams – kompetencijos, o galiausiai – didžiulis trūkumas ir tiksliųjų dalykų mokytojų.
Pasvalio rajone, Pumpėnų gimnazijoje, vyksta matematikos pamoka, bet praėjusiais mokslo metais šiai mokyklai nepasisekė – matematikos egzaminą iš 21 abituriento laikė 5 moksleiviai, 3 jų – neišlaikė. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja sako, kad dabar bando ieškoti priežasčių, daugiau dėmesio skirti jaunesnių klasių mokiniams.
„Kadangi egzaminų rezultatai priklauso nuo to, kaip jie dirba 4,6,8 ir kitose klasėse, tai dabar daug dėmesio skiriam ten. Duotos konsultacinės valandos mokytojams, taip pat moduliai dalyko žinių spragoms mažinti“, – kalba Pumpėnų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Lijana Kvedarienė.
O gimnazijos mokinys, dvyliktokas Pijus, matematiką laikys šiemet, nes nori studijuoti programavimą. Sako, kad jaučiasi gana užtikrintai.
„Problema tik tingumas, bet suprast – mokytoja paaiškina ir pats suprantu. Tik reikia pačiam daugiau darbo dėti. Manau – 70 proc. išlaikysiu. Jei nebus labai sunkūs klausimai – gal ir 90 pasieksiu“, – sako Pijus.
Praėjusių mokslo metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai pribloškė Lietuvą. Jos neišlaikė 35 proc. abiturientų. O per 10 tūkst. mokinių egzamino išvis nelaikė.
Net ir po VBE rezultatų peržiūros kilstelėjimo, aukščiausią įvertinimą gavo vos 0,8 proc. Stipriai sumažėjo ir gavusiųjų nuo 36 iki 85 balų. 2022-aisiais jų buvo 21 proc., o pernai – 10 proc. daugiau.
Geriausiai šį dalyką išlaikė Vilniaus ir Klaipėdos licėjų abiturientai, KTU, LSMU ir VŽG mokiniai. Tačiau kitose elitinėmis laikomose gimnazijose pasitaikė neišlaikiusiųjų matematikos. Net vienuolikoje tokių dalyko neišlaikė vienas ar keli abiturientai.
O esama problemų ne tik su matematika. Šalies moksleiviai nemėgsta ir kitų tiksliųjų mokslų. Štai chemijos egzaminą šiemet laikė kiek daugiau nei tūkstantis iš 25 tūkst. Lietuvos abiturientu. Fiziką – kiek daugiau nei 2 tūkst. Ir apie pustrečio tūkstančio pasirinko laikyti informacines technologijas.
„Juokingi skaičiai. Tai yra bazė, pagrindas, bet vaikai to nesupranta. Net ir su matematika vaizdas niūrus. 10 tūkstančių nelaikė, nes sako, kad nereikės gyvenime matematikos“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Anot žurnalo reitingavimo projektų vadovės, mokytojams turėtų būti suteiktos kokybiškos kvalifikacijos kėlimo galimybės. Esą daugelio dabartinių kursų kokybė – abejotina.
„Mokytojams reikalinga tokia pagalba. Ir, kalbinant mokytojus, kurie šiemet turėjo daugiausiai šimtukininkų, ir kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaikė egzaminus, jie turi puikiausią metodiką, geba puikiai struktūruoti pamoką ir netgi tokie mokytojai, neužduodami vaikams daugybės namų darbų, nekankindami tų vaikų namų darbais, kurie trunka 3–4 valandas, pasiekia puikių rezultatų“, – tvirtina „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.
Anot Sarafino, viena vertus, patys mokiniai nėra motyvuoti rinktis sudėtingų tiksliųjų mokslų. Kitą vertus, tie, kas turi su jais sunkumų – nesulaukia tinkamos pagalbos. Tarkime, tokios, kokia buvo per kovidą, kai valstybė skyrė milijonus, kad vaikams mokantis nuotoliu, būtų suteikiama individuali mokytojų pagalba.
„Ir įvyko puikūs rezultatai. Šiemet nieko panašaus nevyksta, laukiama, kad savaime išsispręs, nebent nuleis egzaminų kartelę, ką dabar kalba puse lūpų“, – sako G. Sarafinas.
O esą regionuose dabar jau pradeda smarkiai trūkti fizikos ir chemijos mokytojų. Neišmokę matematikos, fizikos, chemijos ir informacinių technologijų mokyklose, vaikai nestoja į tiksliųjų mokslų specialybes. Tą puikiai mato universitetai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovas vadina situacija paradoksalia, mat šalyje kuriasi startuoliai, vystosi technologijų įmonės ir inžinierių, programuotojų ir panašių specialistų paklausa su metais augs eksponentiškai. O stojančiųjų jau mažėja šimtais.
„Galinčių stot į technologijų sritis yra 3 tūkstančiais mažiau nei praeitais metais. Norinčių – dar mažiau, nes girdi, kad tai sudėtinga, kad galbūt nebaigia daug studentų ir panašiai“, – kalba „VILNIUS TECH“ strateginės partnerystės prorektorius Adas Meškėnas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad ministerija rengia priemones, kurios turėtų suteikti pagalbą mokiniams, turintiems sunkumų.
„Yra peržiūrėtos bendrojo ugdymo programos, skaitmeninės priemonės matematikos srityje rengiamos. Nuo naujų metų paleidžiama matematikos didaktikos programa, labai daug sprendimų priimta, tuo džiaugiuosi, tai turėjo būti padaryta žymiai anksčiau“, – teigia J. Šiugždinienė.
Vyriausiasis „Reitingų“ žurnalo redaktorius pabrėžė, kad skirtumai tarp ugdymo įstaigų toliau išlieka milžiniški – gyvenamoji vieta ir artimiausia mokykla turi lemiamos įtakos daugybės jaunuolių ateičiai.
