Analizuojant „Reitingų“ paskelbtus rezultatus matyti, kad pirmauja didžiųjų miestų gimnazijos, vykdančios mokinių atranką: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.
TOP 5 gimnazijos pagal kiekvieną discipliną
Matematikos geriausiai išmoko:
- KTU gimnazija
- Vilniaus licėjus
- Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- Vilniaus Žirmūnų gimnazija
- Klaipėdos licėjus
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
- LSMU gimnazija
- Vilniaus licėjus
- Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
- Kauno jėzuitų gimnazija
- Vilniaus jėzuitų gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
- Klaipėdos licėjus
- Vilniaus licėjus
- Vilniaus Žirmūnų gimnazija
- KTU gimnazija
- Klaipėdos Vydūno gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
- Vilniaus licėjus
- LSMU gimnazija
- Vilniaus jėzuitų gimnazija
- Klaipėdos licėjus
- Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
IT geriausiai išmoko:
- KTU gimnazija
- Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
- LSMU gimnazija
- Vilniaus licėjus
- Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
- Vilniaus jėzuitų gimnazija
- Klaipėdos licėjus
- Šiaulių J. Janonio gimnazija
- LSMU gimnazija
- Šiaulių Didždvario gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
- KTU gimnazija
- Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- Vilniaus licėjus
- Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
- LSMU gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
- Vilniaus licėjus
- Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- Vilniaus jėzuitų gimnazija
- Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
- KTU gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
- Vilniaus licėjus
- Vilniaus Žirmūnų gimnazija
- Kauno jėzuitų gimnazija
- Raseinių raj. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija
- LSMU gimnazija
Gimnazijų dalykinis reitingas sudarytas analizuojant, kiek mokinių kiekvienoje šalies mokykloje laikė konkrečius egzaminus ir kaip juos išlaikė. Iš viso reitingo sudarytojai kiekviename dalyke išskyrė po 60 gimnazijų (tiek, kiek šalyje yra savivaldybių) iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų.
Privačios mokyklos išstumia valstybines
Savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis, pažymi žurnalo „Reitingai“ leidėjai. Ši tendencija ypač išryškėjo 203 metais.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždaryta 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Priežastis nesunku paaiškinti: tiesiog mūsų šalyje labai liūdnos demografinės tendencijos ir vaikų bei paauglių skaičius dabar kone dvigubai mažesnis nei prieš 20 metų.
Tačiau tokiu atveju kiek netikėtai atrodo nevalstybinių/privačių mokyklų skaičiaus dinamika Lietuvoje: jų sparčiai daugėja ir per dešimt metų jų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93. Be to, šiemet atsirado dar kelios naujos, taip pat dar kelios statomos.
Taigi prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų skaičius perlips 10 procentų.
Šie netolygumai atsispindi ir mokinių pasiekimų rezultatuose.
„Jei ne keletas gimnazijų, turinčių galimybę visus ar dalį mokinių atsirinkti, savivaldybių mokyklų mokinių pasiekimų peizažas atrodytų dar niūresnis. Tokias tendencijas atskleidė naujausias gimnazijų reitingas pagal dalykus. Jei tendencijos nesikeis, panašu, kad po dvejų – ketverių metų matysime dar nykesnį vaizdą“, – teigia gimnazijų reitingo sudarytojai.
Vienintelė disciplina, kur gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams – rusų kalba.
Naujienų portalas tv3.lt primena gegužės mėnesį skelbtą geriausiųjų šalies mokyklų reitingą. Iš dešimties stipriausių mokyklų keturios yra privačios.
Atranką vykdančių mokyklų pirmasis 5-ukas atrodė taip:
- Vilniaus licėjus
- KTU gimnazija
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija (privati)
- Vilniaus jėzuitų gimnazija (privati)
- Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Atrankos nevykdančių mokyklų pirmasis 5-ukas:
- Klaipėdos licėjus (privati)
- Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
- Šiaulių J. Janonio gimnazija
- Kauno „Saulės“ gimnazija
- Marijampolės marijonų gimnazija (privati)
Didžiausias galvos skausmas – matematika
Viena iš pagrindinių problemų išlieka prasti matematikos egzaminų rezultatai, dėl kurių dalis mokinių neįstoja į aukštąsias mokyklas. Tiesa, čia „Reitingų“ leidėjai įžvelgia ir mokytojų kaltę.
„Reitingai“ iš tėvų gauna daug nusiskundimų, kad dalyje mokyklų mokiniams, pasirinkusiems mokytis matematikos B lygiu, mokytojai neleidžia rinktis laikyti matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE).
„Mūsų vertinimu, tai yra neleistina, gal net nusikalstama prieš jaunuolių ateitį, nes taip mokytojai užkerta kelią jaunuoliams tiek šiemet, tiek bet kada ateityje patekti į aukštąją mokyklą“, – teigia „Reitingų“ leidėjai.
Tačiau kuo toliau, tuo labiau šių egzaminų svarba didės. Nuo 2024-ųjų metų įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, visi jaunuoliai, siekiantys aukštojo mokslo – tiek universitetuose, tiek kolegijose, privalės išlaikyti tris egzaminus. Iš jų du yra privalomi: lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos (išskyrus, besirinksiančius menų studijas). Ir visiškai nesvarbu, ar jie stos į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijų vietas.
Šių mokslo metų stojantieji pagal 2024-aisiais metais galiosiančias taisykles stos ir vėlesniais metais.
„Jeigu mokytojai neleis silpnesniems mokiniams laikyti matematikos VBE, tikėtina, kad padidės jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo, emigracija į kitas šalis. Na, o vėliau dalis jų jų po studijų nebegrįš į Lietuvą.
Todėl į šią situaciją turėtų atkreipti dėmesį tiek savivaldybių Švietimo skyrių vadovai, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė“, – įspėja žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Nagrinėjant geriausių mokyklų reitingą matyti, kad tarp geriausiai išlaikiusių matematikos egzaminą yra netgi tokių mokyklų, kurių net 10 proc., 14 proc., 20 proc. ar net 30 proc. visų abiturientų neišlaikė matematikos VBE. Nepaisant to, gimnazijos vis tiek yra tarp geriausių matematikos disciplinoje.
Taip yra todėl, kad likusios klasės dalies mokinių matematikos pasiekimai yra labai aukšti. Panašias tendencijas matome ir žvelgdami į lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatus.
Beje, tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos ar bet kurio kito dalyko egzamino neišlaiko ne tik neatrankinių, bet ir atrankinių mokyklų mokiniai.
Jaunuoliai nebesimoko gamtos mokslų
Panaikinus galimybę mokytis IT, fizikos, chemijos, biologijos B lygiu bei suskirsčius visus dalykus į pasirenkamuosius blokus, vienuoliktokų, pasirinkusių mokytis gamtamoksles disciplinas šalies mokyklose sumažėjo nuo keliolikos procentų iki kelių kartų.
„Mūsų švietimo strategai užprogramavo amžiną chemijos, biologijos ir kitų disciplinų mokytojų trūkumą. Netrukus mus užlies nusivylimo banga, bet piktintis jau bus per vėlu“, – sako G. Sarafinas.
Nuo 2023 m. rugsėjo fizika, chemija ir IT stumiamos į paraštes – 40-yje gimnazijų stipriai sumažėjo besimokančių šių dalykų, parodė „Reitingų“ inicijuota apklausa.
Vyresnėse klasėse atsisakę arba tik B lygiu pasirinkę mokytis chemijos, fizikos, biologijos ir IT mokiniai dažniausiai nelaiko valstybinio egzamino, todėl mažėja galinčiųjų įstoti į gamtos mokslų bei inžinerines specialybes aukštosiose mokyklose. Ši tendencija, anot „Reitingų“ leidėjų, su laiku tik blogės.
„Ateityje bus žiaurus sumažėjimas. Studentas bus galima siūlyti ir 10 tūkst, eurų stipendijas, bet nebus jų kam paimti“, – G. Sarafinas.
Neatmetama, kad ateityje taip pat mažės stojančiųjų į mediciną. Mat iki šiol stojant į medicinos studijų programą, užtekdavo tam tikru balu išlaikyti valstybinį biologijos ir matematikos arba chemijos brandos egzaminus. Nuo 2024 metų, norint įstoti į mediciną, reikės išlaikyti ir biologijos, ir matematikos, ir chemijos egzaminus.
Taip kad tegul nesigiria ne savo nuopelnais.