Taip pat numatoma, kad keturiems mokiniams turėtų tekti bent vienas prie tinklo prijungtas kompiuteris.
„Didžiausias galimas mokinių skaičius nesikeičia, 1–4 ir 1–10 klasėse, t. y. 24 ir 30 mokinių, bet sudaroma galimybė savivaldybei nuspręsti, ar mažinti vienu–dviem pradiniame ir vienu–keturiais pagrindiniame ugdyme“, – pristatydamas projektą Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius.
Pasak jo, mažiausias mokinių skaičius klasėje išliktų aštuoni mokiniai, tai pat ateityje įsigaliotų nuostata dėl 21 mokinio viduriniame ugdyme, bet būtų taikomos tam tikros išimtys – išlieka galimybė savivaldybei finansuoti vieną klasės komplektą su mažiau nei aštuoniais mokiniais, taip pat taip pat iki antros gimnazijos klasės galėtų būti penkių–dešimties mokinių klasės tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškose mokyklose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, Neringos savivaldybėje.
Trečioje ir ketvirtoje gimnazijos klasėje 12 mokinių skaičius būtų leidžiamas, jei vietovėje būtų vienintelė gimnazija tautinių mažumų kalba, vienintelėje gimnazijoje savivaldybėje, taip pat gimnazijoje, jei iki artimiausios kitos gimnazijos yra 30 kilometrų, ir skyriuje.
Mokyklų tinklo kriterijai iš naujo svarstomi Seimui priėmus Švietimo pataisas, kurios nustatė bendruosius kriterijus mokykloms. Pataisos priimtos Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės patvirtintos ligšiolinės mokyklų tinklo taisyklės prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti įstatyme. Šis KT nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną.
Seimui priėmus pataisas, kad mokinių skaičius valstybinėse ir savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatytų Vyriausybė, taip pat mokyklose sudarytos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą ir pan., Vyriausybėje iš naujo svarstomi tinklo kriterijai. Kaip sakė R. Skaudžius, šiuo metu projektas yra derinimo stadijoje.
Taip pat reikalavimuose būtų nustatyta, kad keturiems mokiniams turėtų tekti bent vienas prie tinko prijungtas kompiuteris, mokyklos užtikrintų tam tikrus reikalavimus dėl prieinamumo žmonėms su negalia ir kiti kriterijai.
Viceministras teigė, kad šiuo metu kriterijų dėl kompiuterių tenkina apie pusė mokyklų, išorinį pandusą turi apie 75 proc. mokyklų, sanitarinis mazgas pritaikytas asmenims su negalia 56 proc. šalies mokyklų.
Išlieka reikalavimas, kad mokyklose būtų bent 60 mokinių, su mažiau mokinių mokykla galėtų veikti įstaigos skyrius.
Opozicija kritikuoja reikalavimus klasių ir mokyklų dydžiams ir kitus kiekybinius kriterijus teigdami, kad mažosios mokyklos regionuose gali užtikrinti ugdymo kokybę ir jas reikia vertinti individualiai. Opozicijos atstovai taip pat laikosi pozicijos, kad sprendimo galią dėl mokyklų privalo turėti jų steigėjos – savivaldybės.
Pagal dabartinę tvarką, mokykloje turi būti bent 60 mokinių, 5–8 klasėje turi mokytis ne mažiau kaip aštuoni mokiniai. Vyresniųjų gimnazijų klasių turi būti komplektuojama bent dvi, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje – 12, galimos tam tikros išimtys tautinių mažumų mokykloms, jei tai vienintelė gimnazija savivaldybėje.
