mokyklos

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Nuo rugsėjo 1-osios visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, mokyklose gaus nemokamus pietus. Kol tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos bus pavalgiusios, mokyklų vadovai nemokamus pietus laiko priešrinkiminiu triuku, kritikuoja, kad vieno vaiko maitinimui skiriama per maža suma, ir abejoja, kaip pavyks įgyvendinti naująją tvarką. Visgi, tėvus vienijančių organizacijų atstovai sako, kad iš dalies bus išspręsta ir patyčių problema.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžias bendrojo ugdymo mokyklas organizavimą. Taip pat nagrinėjo, kaip praktiškai vyksta moksleivių priėmimas penkiose Vilniaus mokyklose: Gedimino progimnazijoje, Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, Gabijos gimnazijoje ir Žvėryno gimnazijoje, rašoma pranešime spaudai.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Paprastai prieš naujus mokslo metus atliekami vaikų sveikatos tikrinimai sustoti neturėtų, tačiau tvarka, iki kada tai reikėtų padaryti, dar iki galo nėra aiški, spaudos konferencijoje pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, paklaustas, ar galėtų būti taip, kad į mokyklines ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas privalomo pristatyti vaiko sveikatos pažymėjimo šiemet galėtų ir neprireikti. Ministras pabrėžė, kad šiuo metu yra pats metas pasirūpinti vaiko sveikatos patikrinimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimas bent porai savaičių sugrąžinti moksleivius į mokyklų suolus virto fiasko. Šiandien duris pradinukams atvėrė vos 10 procentų pradinio ugdymo įstaigų. Nuo kitos savaitės į klases rinktis nebus kviečiami ir vyresnių klasių moksleiviai, o abiturientai egzaminams ir toliau ruošis nuotoliniu būdu. Mokytojai sako, kad mokyklose negalėtų užtikrinti mokinių saugumo, o korepetitoriai dėl to tik trina rankomis.

Pradinės mokyklos nuo šios savaitės jau gali vykdyti ne tik nuotolinį, o ir mišrų ugdymą. Tiesa, nė viena mokykla neišdrįso savo pamokų perkelti į klases pilna apimtimi. Netrukus ir vyresniųjų klasių moksleiviai galės būti mokomi nebe tik nuotoliniu, o mišriu būdu.  Portalas tv3.lt skelbia sąrašą mokyklų, kurios nuo pirmadienio, gegužės 25-osios vykdo pradinį ugdymą mišriuoju būdu. Duomenis iš viso pateikė 652 mokyklos, turinčios pradines klases.

Nuo šios savaitės Lietuvos mokykloms suteikta galimybė pradinukus mokyti ne tik nuotoliniu būdu, o ir klasėse. Netrukus taip mokytis galės ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Tačiau tebelieka neaišku, kurios konkrečiai ugdymo įstaigos nusprendė priimti vaikus į klases, nes nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nei Lietuvos savivaldybių asociacija tokių duomenų neskelbia.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Viso labo tik kas ketvirta šalies mokykla nuo kitos savaitės atvers savo duris moksleiviams. Didžioji dalis jų dirbs, kaip ir beveik du mėnesius iki šiol, – nuotoliniu būdu. Toms ugdymo įstaigoms, kurios nuspręs vykdyti pamokas gyvai, teks laikytis griežtų saugumo reikalavimų – užtikrinti bent vieno metro atstumą tarp moksleivių ir pasirūpinti, kad dauguma veiklų vyktų lauke. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma mokyklų – beveik 75 proc.

Nuo pirmadienio Vyriausybei leidus mokyklose atnaujinti pradinį ugdymą, o nuo kitos savaitės – ir pagrindinį bei vidurinį, daugumoje savivaldybių moksleiviai šiais mokslo metais į jas negrįš, BNS penktadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektui pritarė Vyriausybė, rašoma pranešime spaudai. „Diskusijos dėl šeimų pasirinkimo mokyti savo vaikus namuose vyksta daugelį metų ir pagaliau šiemet mums pavyks įteisinti tvarką, sudaryti sąlygas tėvams, kurie to nori.

Šiuo metu Lietuvoje darželiuose sujudimas – ruošiamasi ne tik vaikų grįžimui po karantino, bet ir sudaromos naujos grupės, o tėvams neramu, ar gaus vietą darželyje šalia namų. Tuo metu Seimas liepia Vyriausybei sukurti nacionalinę elektroninę priėmimo į darželius sistemą. Seimūnai deklaruoja panaikinsią korupciją darželiuose, tačiau savivaldybių atstovai naują tvarką vertina skeptiškai. Mamos lydimi mažyliai gyvena Rastinėnuose, esančiuose už 10 kilometrų nuo Vilniaus vakarinio pakraščio.

Seimui pateiktas siūlymas skirti premijas aukštų pasiekimų mokiniams, taip pat mokytojams, kitiems ugdymo specialistams. Šią savaitę Švietimo įstatymo pataisas Seime pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos šalyse, tokių skatinimo priemonių neįtvirtinusi įstatyme.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Nors Švietimo, sporto ir mokslo ministerija siūlo moksleiviams leisti šiuos mokslo metus baigti ne nuotoliniu būdu, o mokyklose, Klaipėdos moksleiviai į mokyklas negrįš. Tokį sprendimą, pasitaręs kartu su miesto ugdymo įstaigų vadovais, priėmė miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Bendras sutarimas buvo toks, kad klaipėdiečiai mokiniai šiuos mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Čia kalbu apie visas savivaldybės pavaldumo ugdymo įstaigas.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Karantiną pratęsus iki vasaros, dalį įstaigų ir verslo Vyriausybė vėl grąžina į darbus. Netrukus vėl atsidarys visi darželiai. Kada bus atvertos pradinės mokyklos, ministrai dar svarsto. Karantino sąlygas valdžia švelnina ir praneša, kad jau greitai galėsime vėl taisytis dantis ir keliauti ne tik po Lietuvą. Du vaikučiai pastaruosius du mėnesius dienas leidžia namie kartu su mama.

Bent dviem savaitėms mokinius sugrąžinti į mokyklas. Tokį pasiūlymą pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau pasiūlymas abejonių sukėlė ir pedagogams, ir moksleivių tėvams. Jie tvirtina, kad vaikams sugrįžus į mokyklas šios taps virusų židiniais tad nebus įmanoma užtikrinti nei vaikų, nei mokytojų saugumo. Šeštokas Nedas jau daugiau nei mėnesį mokosi nuotoliniu būdu.

Silpniausių mokyklų viešinimas ir nuolatinis linksniavimas padeda joms pasitempti, o per kelerius metus į gerąją pusę besikeičiantys prastų mokyklų rezultatai kalba patys už save, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus.

Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Estijos vyriausybė pirmadienį pritarė švietimo ir mokslo ministrės pasiūlymui šiemet nerengti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, o vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus padaryti neprivalomus, leidžiant užbaigti vidurinę mokyklą jų nelaikant. „Mes nuodugniai aptarėme šį klausimą su tėvais, moksleiviais, mokytojais ir mokyklų vadovybių atstovais ir pasiekėme bendrą sutarimą, kuriam taip pat vienbalsiai buvo pritarta, kaip žinoma iš vėlesnių atsiliepimų.

E. registracija į sostines mokyklas naujiems mokslo metams įsibėgėjo – iki šiol internetu jau užregistruota 9200 moksleivių prašymų, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veikti didesnei daliai šalies įmonių bei įstaigų, namie nebegalinčių dirbti tėvų vaikus Vilniuje ir Klaipėdoje priims daugiau nei pusė darželių. Kaune veiks dvi įstaigos. Taip pat darbą, bent jau sostinėje, atnaujins kai kurios mokyklos, nes savivaldybės nuo pirmadienio privalo užtikrinti ir pradinukų priežiūrą.

Nuo pirmadienio kai kurios mokyklos planuoja atverti duris abiejų dirbančių tėvų pradinukams vaikams, jei tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir neturi kur palikti vaikų. Vilniuje numatoma, jei vienas vaikas iš šeimos jau nuo pirmadienio eis į darželį, tai kartu priežiūra bus užtikrinama ir kitiems šeimos vaikams, jei jie yra pradinukai. Vyriausybei įvedant daugiau karantino palengvinimų, planuojama didinti ir vaikų skaičių darželiuose bei pradinėse mokyklų klasėse.

Plačiau atsiveria jau ne tik parduotuvės, bet ir vaikų darželiai. Nors oficialiai karantinas ugdymo įstaigoms dar neatšauktas, į darželius vesti savo atžalas vyriausybė jau leidžia ne tik medikams ir pareigūnams, bet ir kitų profesijų dirbantiesiems. Tiesa, su sąlyga, kad dirbate ne iš namų. Tad Vilniaus savivaldybė žada netrukus atverti visus savo darželius. Dalį darželių vaikams atvers ir Šiauliai.

Švelninant karantiną ir leidus daugiau verslų atverti savo duris, vis daugiau tėvų galės grįžti į darbus, tačiau daliai jų rūpesčiu taps atžalų priežiūra, kol neveikia darželiai ir mokyklos, o ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Premjeras Saulius Skvernelis tokiems tėvams savo vaikus siūlo vesti į vaikų dienos centrus. „Bus, aišku, išskirtinių atvejų, kai nebus, kur palikti vaikus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad nei ministerija, nei Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės trumpinti šiuos mokslo metus dėl karantino. Anot ministro, sutrumpinus mokslo metus, kiltų klausimas kaip užimti vaikus, jie patirtų žalą.  „Tikrai tokio sprendimo mes dar kol kas nesvarstome ir kažin, ar reikėtų svarstyti. Aš tik informavau šį rytą, kad kai kurios šalys tai daro ir bando automatiškai kai kurias klases perkelti ir trumpinti mokslo metus.

Mokyklos pirmadienį pradeda mokymą nuotoliniu būdu, šalyje dėl koronaviruso epidemijos trečią savaitę tęsiantis karantinui. „Tikiuosi, kad pirmadienį mes pradėsim šitą nelengvą procesą, jis iš tikrųjų yra išbandymas daug kam“, – pristatydamas pasirengimą pereiti prie nuotolinio mokymo sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ispanijos šiaurės rytuose esančioje Katalonijoje ketvirtadienį buvo karantinuoti keturi miesteliai, pranešė civilinės saugos agentūra. 66 tūkst. gyventojų Igvalados, Odenos, Santa Margarida de Monbujo ir Vilanova del Kamio miesteliuose „negali išvykti iš savo urbanistinių centrų“, bet gali išeiti iš namų, sakoma pranešime, kuriame cituojamos Katalonijos valdžios instrukcijos.

Koronaviruso grėsmė lietuvių poilsiautojų kol kas neatbaido nuo kelionių į saulėtąjį Egiptą. Tačiau jau dabar kai kurios šalies ugdymo įstaigos sunerimo dėl vaikų, kurie su tėvais žada keliauti ar jau grįžo iš šios šalies. Socialiniuose tinkluose tėvai skelbia, kad kai kurios mokyklos ir darželiai po atostogų Egipte prašo vaikų nevesti į ugdymo įstaigas. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad tokių reikalavimų negali būti, mat ši šalis nėra koronaviruso židinys.

Visoje Lenkijoje dėl koronaviruso grėsmės nuo pirmadienio yra uždaromos mokyklos. Šalies premjeras Mateuszas Morawiecki patvirtino, kad taip pat yra uždaromi visi muziejai ir kino teatrai. Lenkijoje kovo 11-ąją buvo patvirtinti 26 koronaviruso atvejai.

Savivaldybės siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) atsisakyti reikalavimo, jog siekiantys tapti mokyklų ar darželių vadovais būtinai turėtų pedagogo išsilavinimą. „Kodėl įstaigos – gimnazijos, progimnazijos – vadovas turi būti pedagogas, dažnu atveju toks vadovas turi organizuoti darbą, sudaryti planus, vadovauti personalui, yra ūkinių klausimų. Kodėl būtinai pedagogas?“ – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Kauno rajonas vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą sprendžia įkūręs pirmuosius Lietuvoje šeimos darželius. Juose prižiūrimi penki mažyliai, tiesa, tėvai naujovę kol kas vertina atsargiai. Švietimo specialistai pripažįsta, kad itin sparčiai augančiam rajonui darželių tiesiog nėra kur statyti, o dar ir miestas pagilino problemą drastiškai padidinęs mokestį ne kauniečių vaikams. Kas rytą į pakaunėje gyvenančios Jolitos namus skuba mažyliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja šalies mokykloms atidėti šimtadienius, Kaziuko muges ar kitas šventes siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso plitimui. „Užtikrinant galimo viruso plitimo prevenciją, rekomenduojame nerengti tų masinių renginių. Artėja ir šimtadieniai ar kiti renginiai – dėl šitų sakome susilaikyti, atsižvelgti į situaciją ir esant galimybei juos perkelti į vėlesnį laiką“, – BNS teigė švietimo ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.

Mažeikiuose įsikūrusi mokykla skelbia, kad mokiniai į „Žalgirio“ varžybas nevyks, ministerija kol kas negali pasakyti, kiek mokyklų užsidarė dėl gripo ir koronaviruso grėsmės. Mažeikių „Ventos“ progimnazija savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje paskelbė, kad nebus organizuojama išvyka į penktadienį Kaune vyksiančias Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Milano „Olimpia“.  Pranešta, kad dėl gripo protrūkio Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje pamokos vyksta nuotoliniu būdu.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius. Kaip teigė Seimo narė valstietė Vida Ačienė, įstatymo pataisas paskatino bendruomenių skundai, kad optimizuojant mokyklų tinklą į gyventojų nuomonę esą neatsižvelgiama.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

Didesnis dėmesys moksleivių atskirties mažinimui, ikimokykliniam ugdymui, didesnis mokslo ir inovacijų finansavimas ir kokybiško mokyklų tinklo kūrimas – tokius pagrindinius tikslus švietime kelia prezidentas Gitanas Nausėda kartu su politinių partijų ir švietimo bendruomenės atstovais. Trečiadienį prezidentūroje švietimo ir mokslo bendruomenės ir politinių partijų atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kokių neatidėliotinų sprendimų reikia švietimo srityje.

Kretingos rajono mokyklose radus narkotikų pėdsakų, šios savivaldybės meras Antanas Kalnius žada jose atlikti patikrinimus su šunimis. „Tiesioginio kontakto su vaikais nebus, tai bus pamokų metu, kai jie bus užimti. Praeis pro mokyklą apmokyti šuniukai, kurie patikrins spinteles, rūbines, susirinkimų vietas“, – BNS sakė A. Kalnius. Pasak mero, 9 iš 12 patikrintų rajono mokyklų rasta įvairių narkotinių medžiagų pėdsakų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Seimas svarstys siūlymą iš Švietimo įstatymo braukti nuostatą, mokykloms leidžiančią nepriimti vaikų su specialiaisiais poreikiais. Parlamentas baigdamas rudens sesiją po pateikimo pritarė tokiam grupės Seimo narių pateiktam įstatymo pataisos projektui. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai, dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados. „Prisidengiant galiojančia Švietimo įstatymo nuostata, mokyklų vadovams paliekama galimybė rūšiuoti vaikus į patogius ir nepatogius.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą. Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.