Ketvirtis Lietuvos mokyklų nusprendė pamokas vykdyti mišriu būdu, t. y. dalis pamokų vyks nuotoliniu būdu, o dalis praktinių pamokų ir laboratorinių darbų vyks mokyklose, teigia ŠMSM. Likę 75 proc. mokyklų pamokas tęs nuotoliniu būdu.
Tiesioginių pamokų nevykdys niekas
Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad savo duris moksleiviams atvėrė tik pavienės mokyklos.
„Mano žiniomis, bet aš šiam momentui nesu informuotas, ar buvo rajonų ir savivaldybių įstaigų, kurios nusprendė grįžti į mokyklas tam trumpam laikotarpiui. Buvo daryta apklausa prieš ministro siūlymą apsvarstyti grįžimo galimybę bendruomenėse.
Absoliuti dauguma pasisakė, kad planuoja mokslo metus pabaigti nuotoliniu būdu. Jeigu ir bus per visą šalį kokia viena kita įstaigą, tai ji bus labiau išimtis nei taisyklė“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Tačiau ŠMSM Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė patikslina, kad iš tikrųjų nė viena mokykla nepriėmė sprendimo vykdyti pamokas tik klasėse.
„Tokių [mokyklų], kad vykdytų tik pamokas, jų iš viso nėra. Buvo ketinimų, bet tokių nėra“, – tv3.lt kalbėjo N. Barauskienė.
Nežinia, ar reikia sąrašo
Nors ŠMSM praėjusią savaitę žiniasklaidai pateikė statistiką, kiek mokyklų ketina veikti nuotoliniu būdu, o kiek – mišriu, nėra skelbiama, kokios konkrečiai mokyklos leido moksleiviams grįžti į suolus.
„Mišrių mokyklų bent pradinį [ugdymą] teikiančių gali būti apie 50, jų atsirastų ir daugiau. Kita vertus, mokyklos gali keisti savo apsisprendimą. Tai nežinau, ar tas sąrašas būtų labai efektyvus ar naudingas“, – sakė N. Barauskienė.
Ji neatmetė galimybės, kad ŠMSM žinos, kokios konkrečiai mokyklos, kokį ugdymo būdą pasirinko, tačiau pastebėjo, kad sąrašas būtų labai ilgas ir neaišku, kokią pridėtinę vertę neštų.
„Visą dieną gal mokykla vienu būdu dirba, kitą dieną – gal kitu būdu dirba. Iš principo mes klausiame, kokį būdą renkatės. Mišrus būdas nereiškia, kad šiandien kažkiek vaikų klasėje, galbūt tik konsultacijos bus teikiamos kontaktiniu būdu, o pamokos bus ir toliau nuotoliniu būdu“, – patikslino N. Barauskienė.
Duomenų nerenka
LSA patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė portalui tv3.lt teigė, kad asociacija nesudarinėja duris atvėrusių mokyklų sąrašų, tačiau, asociacijos žiniomis, tokių ugdymo įstaigų galėtų būti vienetai.
„Patys tikrai nerinkome tokios informacijos, nors nemažai žurnalistų teiravosi“, – sakė I. Vilūnienė.
Jos teigimu, vienintelė informacija, kurią kol kas iš ŠMSM gavo asociacija – statistika apie tai, koks procentas mokyklų nusprendė veikti ne tik nuotoliniu būdu.
„Jie mums teikė informaciją, kad 25 proc. mokyklų nusprendė veikti. Nors ir tas 25 proc. kelia klausimą, atrodo daugoka“, – sakė I. Vilūnienė.
Tiesa, anot I. Vilūnienės, nėra aišku, kiek konkrečiai kontaktinio laiko mokyklose, kurios teigia veiksiančios mišriu būdu, turės mokiniai – ar tai bus viena ar pora pamokų iki mokslo metų pabaigos, ar daugiau laiko su mokytojais.
Vyresnieji grįš vėliau
Pagal pateiktus duomenis, pamokos mišriu būdu dažniau bus organizuojamos 5–11 klasių mokiniams – tai planuoja kas ketvirta šios amžiaus grupės mokinius ugdanti mokykla, dažniausiai tai mažesnės regionų mokyklos. Tik 10 proc. pradinį ugdymą teikiančių mokyklų bent dalį pamokų ketina organizuoti klasėse arba įstaigos teritorijoje.
75 proc. mokyklų planuoja, kad 5–11 klasių mokiniai mokslo metus pabaigs birželio 18–19 d. Kitos mokyklos ugdymo procesą baigs anksčiau. Pradinukus vasaros atostogoms nuo birželio 5 d. planuoja išleisti per 80 proc. pradinį ugdymą teikiančių mokyklų.
Nuo gegužės 25 d. į mokyklas leidžiama grįžti pradinio ugdymo (1-4 klasių) mokiniams ir specialiųjų mokyklų ar bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų klasių mokiniams. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantys mokiniai į mokyklas galės grįžti nuo gegužės 30 d.
