„Kodėl įstaigos – gimnazijos, progimnazijos – vadovas turi būti pedagogas, dažnu atveju toks vadovas turi organizuoti darbą, sudaryti planus, vadovauti personalui, yra ūkinių klausimų. Kodėl būtinai pedagogas?“ – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Šių metų pradžioje, anot ministerijos, nuolatinio vadovo neturėjo 105 bendrojo ugdymo mokyklos ir 94 darželiai.
Savivaldybių asociacijos duomenimis, šiais metais savo pareigas baigs eiti apie 400 ugdymo įstaigų vadovų ir jiems teks ieškoti pamainos.
„Matydami situaciją, kuri dar nedeganti, bet einant metams taps deganti, mes siūlome atlaisvinti tuos reikalavimus“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad būtina atidžiai įvertinti tokio pasiūlymo privalumus ir rizikas, nes direktorius atsakingas ir už ugdymo kokybę.
„Reikia labai atidžiai įvertinti privalumus ir trūkumus. Į bendrojo ugdymo mokyklos direktoriaus pareigybę įeina ne tik įstaigos administravimas, jis tiesiogiai atsako už ugdymo veiklas, ugdymo kokybę mokyklos lygmenyje“, – BNS sakė ŠMSM vyriausiasis patarėjas Giedrius Krasauskas.
„Kai kuriais atvejais, dažniausiai mažose mokyklose, kur nėra pavaduotojo ugdymui, direktorius atsako ir už mokyklos ugdymo plano parengimą, jo įgyvendinimą“, – pridūrė jis.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigia, kad savivaldybių pasiūlymas kol kas per ankstyvas.
„Dar Lietuvai per anksti tą daryti, bet pagalvoti, kad ateityje taip galėtų būti – verta, pasižiūrėjus į įvairias užsienio praktikas“, – BNS sakė D. Žvirdauskas.
Kvalifikacijų vertinimą įveikia vos trečdalis
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ugdymo įstaigos vadovu siekiantis tapti žmogus turi įveikti du atrankos etapus – Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) ir savivaldybėje, kurios teritorijoje yra mokykla. Neįveikęs pirmojo, į antrąjį keliauti jis negali.
NŠA duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį įstaigoje buvo atlikti 184 pretendentų kompetencijų vertinimai. Iš jų 43 asmenų rezultatai atitiko pakankamo lygio reikalavimus. Skaičiuojama, kad per pastaruosius trejus metus pirmąjį etapą vidutiniškai įveikdavo trečdalis pretendentų.
Reaguodama į vadovų ugdymo įstaigose trūkumą, ŠMSM ėmėsi taisyti kompetencijų vertinimo sistemą Nacionalinėje švietimo agentūroje – peržiūrėti vadovui keliamus išsilavinimo ir kitus reikalavimus, koreguoti pretendentų kompetencijų vertinimo metodiką – pateikiamas užduotis, reikalavimus vertintojams, vertinimo procedūras.
Taip pat ministerija siūlo pretendentų vertinimą NŠA ir savivaldybėje sumuoti – per abu etapus kandidatas galėtų surinkti 50 balų, o vadovu galėtų tapti surinkęs ne mažiau kaip 25 balus.
Pastarąjį siūlymą palaiko tiek Savivaldybių asociacija, tiek Mokyklų vadovų asociacija.
„Tai padėtų taisyti susidariusią padėtį ir būtų mažiau įstaigų, kurios neturi nuolatinių vadovų“, – sakė D. Žvirdauskas.
Anot Savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, toks pakeitimas turėtų paskatinti daugiau žmonių dalyvauti konkursuose.
„Iš daugelio savivaldybių patirties žinome, kad iki šiol potencialūs konkursų dalyviai juose net nesiryždavo dalyvauti dėl pernelyg griežtų reikalavimų.Tikimės, kad naujieji reikalavimai atvers daugiau galimybių žmonėms, norintiems ir galintiems užimti šias pareigas“, – BNS sakė R. Žakaitienė.
