Tris dešimtmečius švietimo srityje dirbanti Portsmuto (Jungtinė Karalystė) universiteto Ugdymo ir sociologijos mokyklos vadovė dr. Catherine Jane Carroll-Meehan pripažįsta, kad pokyčiai – sudėtingas procesas, ypač, kai kalbame apie esminius pokyčius švietimo srityje.
„Mes gyvename tokiais laikais, kai viskas keičiasi labai greitai ir mums labai svarbu suprasti, kaip žmonės reaguoja į pokyčius. Daugelis mūsų tampa beveik krokodilais, kai susiduriame su pokyčiais – norime nuo jų sprukti arba prieš juos kovoti“, – Seime surengtoje diskusijoje „Mokyklų tobulinimas: Jungtinės Karalystės ir Estijos patirtis“ trečiadienį sakė C. J. Carroll-Meehan.
Ji atkreipia dėmesį, kad kai švietimą kuruojantys asmenys galvoja apie vaikus, planuoja jų dabartinį švietimą, tačiau visiškai negalvoja, kokie šie vaikais bus ateityje, kad jie greitai bus suaugusieji, kokių įgūdžių jiems reikės tada.
„Turime ne tik įveikti atotrūkį tarp gerai besimokančių ir blogai besimokančių, bet taip pat turime pagalvoti apie ateitį“, – akcentavo specialistė.
Būtent todėl, jos teigimu, jau dabar mokyklose turėtume pasirūpinti lyderių ugdymu.
„Lyderystė yra svarbus dalykas, jeigu norime pagerinti vaikų, jų šeimų ir bendruomenių gyvenimus. Lyderystė padeda transformuoti švietimo sistemą. Mano atveju, tai pasirodė esanti geriausia ir efektyviausia priemonė, gerinant švietimą ir mokymą. Nes geras mokymas yra bendradarbiavimas tarp vaikų, mokytojų ir jų šeimų kartu su lyderyste“, – teigė C. J. Carroll-Meehan.
Viena svarbi dedamoji, rūpinantis ateities lyderių rengimu – apsišvietę ir visapusiškai pasiruošę mokytojai. Tai, be abejo reiškia, kad reikia keisti požiūrį į šiandienos mokytojus ir rūpintis tinkamu jų atlygiu.
„Turime užtikrinti, kad lyderiai ir švietimo bendruomenės atstovai būtų tinkamai išsilavinę ir turėtų tinkamų įgūdžių turime pritraukti geriausių žmonių į sektorių, kuris dažnai būna menkai apmokamas. Mes turime pakeisti požiūrį į mokytojus, nes jų vaidmuo yra labai svarbus, tiek emociškai, tiek socialiai. Mokykloms, kurios nepasiekia gerų rezultatų, galėtume aiškiai pasakyti, ko jiems reikėtų siekti, ir pasiūlyti jiems tam tikrus modelius, kaip jie gali pagerinti savo rezultatus. Mokykloms patobulėjus, jų savarankiškumas taip pat patobulėtų“, – siūlė specialistė.
Daugiau laisvės mokyklų vadovams
Jai antrina ir Niukaslo (Jungtinė Karalystė) universiteto dekanas profesorius Rene Koglbaueris Lietuvos moksleivių švietimu besirūpinantiems politikams liepiantis pagalvoti, kokią ateities mokyklos viziją jie kuria.
„Tai yra punktas, nuo kurio reikia pradėti. O tada reikia pagalvoti apie lyderystės aspektą – kas yra mūsų lyderiai dabar, ar jie gerai pasirengę ateities iššūkiams ir pokyčiams, kurie atsiras, kai įgyvendinsime iniciatyvas. Kaip tuo pat metu parengsime ateities lyderius ir juos sustiprinsime?“ – klausė R. Koglbaueris.
Jo manymu, jei norime užtikrinti, kad dabarties moksleiviai bus tinkamai pasiruošę ateičiai, turime pasirūpinti visapusišku jų parengimu.
„Ateityje bus reikalingi moksleiviai, kurie turės įvairių įgūdžių, bus pasitikintys savimi, atsparūs, veiksmingi, atsakingi piliečiai ir mokysis visą gyvenimą. Šiame procese svarbu, kad kiekvienoje mokykloje būtų įgyvendinami lyderystės vykdymo projektai ir ten būtų skiriamas dėmesys inovatyvioms mokymo programoms, moksleivių rezultatams ir jų pažangai“, – siūlė dekanas.
Jis sako ne kartą girdėjęs apie būtinybę skubiai tobulinti švietimo sistemą Lietuvoje, nes ši išgyvena krizę. R. Koglbauerio manymu, šiuo klausimu valdžia turėtų suteikti daugiau laisvės mokyklų vadovams.
„Manau, jeigu norite kažką keisti, jau planavimo stadijoje reikia atsižvelgti į šiuos žingsnius. Kai tik sukursite viziją, reikia įtraukti visus žmones, pranešti apie tai, rasti paramą ir suteikti laisvę mokykloms, direktoriams, mokyklų lyderiams veikti, perduoti dalį įgaliojimų jiems“, – siūlė R. Koglbaueris.
