Nori geriausio? Ne už dyką
Netyla tėvų diskusijos, kokios sistemos klaidos ar netikslumai pasipils prasidėjus prašymų registracijai. Vis dėlto, opiausiu klausimu išlieka – kaip patekti į tą „gerąją“ mokyklą, kur nori visi? Niekam ne paslaptis, kad yra norimos ir populiarios mokyklos bei tos, į kurias patekti norinčiųjų yra mažiau.
Tai dar kiek anksčiau portalui tv3.lt patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
„Tas srautų paskirstymas yra problematinis ir mes šitomis priemonėmis bandom juos spręsti, nes aišku, visi nori į geresnę mokyklą. O mažiau populiarios lieka su tuščiom vietom. Tai mes su srautais bandom tą reikalą šiek tiek koreguoti, suprantam, kad nepadarysim to idealiai, bet reikia stiprinti tas mokyklas, kad tėvai nebijotų ir norėtų vesti ten vaikus. Bet tie srautų netolygumai, kuriuos paveldėjom iš tiesų kelia problemas“, – teigė V. Benkunskas.
Tačiau tai nė kiek neramina vilniečių tėvų, kurie sako, kad kaip ir anksčiau bus kova dėl geresnių vietų ir bandymų apeiti sistemą. Be to, nemaža dalis jau dabar laužo galvą interaktyviame mokyklų žemėlapyje pamatę, kokia jiems mokykla yra priskirta. Viešojoje erdvėje esančiuose diskusijų forumuose pasisakantys tėvai svarsto, kaip elgtis toliau, leisti vaiką ir nenorimą ir silpną mokyklą ar pagal galimybes leisti į privačią.
„Mūsų vaikai lanko būrelis, mokosi papildomų dalykų kaip ir kaimynų draugų vaikai ir pamatėme, kad mums priskirta nelabai kaip vertinama pradinė mokykla. Apie kurią anksčiau iš vis nuomonė prasta vyravo, tai nesinori ten leisti vaikų, visiškai“, – rašė mama Dovilė. Kiti tėvai piktinosi ir nesuprato, kaip parinktos ir priskirtos mokyklos, kodėl tik po vieną.
Kiek pagrįsti tokie tėvų skundai ir neigiamas požiūris konkrečių mokyklų atžvilgiu, pasakyti sunku. Svarstoma, ar tai paskatins tėvus rinktis privačias ugdymo įstaigas, ar tik reikia laiko sistemos įsitvirtinimui. Vis dėlto, naujoje priėmimo tvarkoje numatyti penki galimi mokyklų pasirinkimai, tačiau gyvenamosios vietos aspektas, iš tiesų svarbiausias.
Rodo vieną, rašai dėl penkių
Nors jau ir ankstesniais metais buvo remiamasi gyvenamosios vietos aspektu, tačiau buvo mažiau saugiklių, be kurių, pasak savivaldybės atstovų, atsirasdavo gyvenamosios vietos deklaravimas naktį prieš prašymo teikimą. Dabar to turėtų nelikti, kadangi vienas iš tvarkoje numatomų pirmumo prioritetų – ilgesnis gyvenimo laikas konkrečioje teritorijoje. Visgi, kodėl nuspręsta atrinkti tik po vieną konkrečią mokyklą pagal gyvenamą vietą? Renkantis darželį, siūlomi bent du variantai. „Priėmimas į mokyklas ir mokyklų aptarnavimo teritorijos yra du skirtingi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai. Kiekvienas tėvelis, norintis, kad jo vaikas būtų priimtas į mokyklą, turi pateikti prašymą, kuriame gali nurodyti iki penkių pageidaujamų lankyti mokyklų. Mokyklų aptarnaujamos teritorijos, nustatytos todėl, kad toks reikalavimas numatytas Švietimo įstatyme bei ministerijos patvirtintame priėmimo į mokyklas apraše.
Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas tokiu principu, kad kiekvienam adresui Vilniaus mieste yra priskirta konkreti viena mokykla. Toks suskirstymas galiojo ir ankstesniais metais“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Algminas Pakalniškis.
Peržiūrėjus žemėlapį, galima pamatyti, kad net vienos gatvės gyventojams priskiriamos skirtingos mokyklos. Todėl nenuostabu, kad tėvams kilo klausimų, kokiu principu paskirstytos gatvės ir mokyklos. „Mokyklų aptarnavimo teritorijos mokykloms yra nustatytos teritoriniu, o ne gatvių principu. Anksčiau galiojęs teisės aktas mokykloms priskirdavo atskiras gatves, o tai nėra pats patogiausias būdas dideliam, nuolat besikeičiančiam ir moderniam miestui, nes gatvių pavadinimai, netgi naujos gatvės atsiranda ne tik ruošiantis rugsėjo 1 d., o nuolatos, todėl buvo siekiama sukurti tokį teisinį reguliavimą, kurio nereikėtų keisti kiekvieną kartą Vilniaus mieste atsiradus naujai gatvei ar pastačius naują gyvenamą namą.
Taip pat Vilniaus mieste yra gatvių, kurios yra labai ilgos, pavyzdžiui Geležinio Vilko gatvė. Turbūt sutiksite, kad būtų nelogiška Geležinio Vilko gatvę priskirti pavyzdžiui Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijai, nes šioje gatvė driekiasi per visą miestą, ir daliai vaikų yra patogiau lankyti minėtą mokyklą, o kitoje miesto pusėje gyvenantiems gyventojams rinktis, pavyzdžiui Vilniaus Jeruzalės progimnaziją.
Mokyklų teritorijos parengtos atsižvelgiant į tai, kiek konkrečioje teritorijoje yra deklaruotų vaikų, kurie rugsėjo 1 d. turėtų atverti mokyklos duris, taip pat įvertintas mokyklų projektinis pajėgumas, kiek naujų mokinių jose galėtų mokytis ir kiek mokosi šiuo metu, todėl pagrindinis žemėlapio tikslas ne tik nustatyti patogiai pasiekiamą mokyklą, bet ir šioje teritorijoje gyvenantiems vaikams suteikti pirmenybę patekti į tokią mokyklą“, – dėstė A. Pakalniškis.
Tėvams siūlo nebijoti
Apie tėvų nenorą ir net baimę leisti vaiką į netokią populiarią mokyklą, žino ir valdininkai. Ką gi daryti tėvams, nenorintiems vaiką leisti į žemesne ugdymo kokybe pasižyminčią mokyklą.
„Pasirinkti keturias mokyklas, kurias norėtų leisti savo vaiką, o penktąją pasirinkti tą mokyklą, kuri priskirta. Vilniaus miesto savivaldybė deda daug pastangų, kad ugdymo kokybė augtų visose mokyklose. 2017 m. numatytas beveik penktadaliu didesnis finansavimas mokykloms. 2017 metais standartizuotus testavimus vykdys viso miesto mokyklos, tad bus galima lyginti ir ugdymo pasiekimus skirtingose mokyklose.
Kita vertus mokyklos pareiga ne tik suteikti žinias, bet ir ugdyti visapusišką asmenybę, tad mokinių pasiekimai gali rodyti ne tik mokyklos sukuriamą naudą, bet ir pačių tėvelių pastangas, socialinį kontekstą ir daug kitų aspektų. Ne visada į ypatingai aukštus akademinius pasiekimus orientuota mokykla gali būti tinkamiausia konkrečiam vaikui“, – siūlo savivaldybės atstovas.
Anaiptol, ar tikrai baigsis gastroliavimas po Vilnių. Juolab, jeigu tėvai nuvažiuos į konkrečią norimą mokyklą ir ten užpildys prašymą, ar esant laisvų vietų, jų vaikas ten patektų, net jeigu ta mokykla jiems nepriklauso pagal gyvenamą vietą? „Užpildyti internetu prašymai bus automatiškai perduodami prašyme nurodytai (-oms) mokyklai (-oms). Popierinių prašymų formos nebeliks. Tėveliai, atvykę į mokyklą, prašymus irgi turės pildyti internetu. Nepriklausomai nuo to, kur prašymas bus pildomas fiziškai, bus galima nurodyti penkias skirtingas mokyklas.
Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta gyvenamajai vietai priklausys nuo to ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje, ar bus laisvų vietų. Taip pat prašymo pateikimo laikas nebeturės jokios įtakos priėmimui į mokyklą, tad siūlytumėme pirmiausia susipažinti ir apsilankyti mokykloje ar mokyklose, kuriose norėtų vaikai mokytis ir tik tada užpildyti prašymą priimti į mokyklas“, – pabrėžė A. Pakalniškis.
Tikima, kad bet kuriuo atveju Vilniaus miesto mokyklų užteks visiems Vilniaus mieste gyvenantiems vaikams. Be to, pabrėžiama, kad tėvai kelia paniką neįsigilinę į tvarką.
Direktorė: niekas neturi būti ignoruojamas
Naują priėmimo tvarką komentavo Vilniaus „Ryto" progimnazijos direktorė Ramunė Rimkuvienė. Pasak jos, Karoliniškių mikrorajone yra dvi mokyklos vykdančios priešmokyklinio, pradinio ir I dalies pagrindinio ugdymo programas, todėl kol kas, su mokinių priėmimo sunkumais neteko susidurti.
„Mokinių priėmimo tvarkoje įvardintos dvi prašymo pateikimo galimybės: internetu ir atvykus į ugdymo įstaigą. Jeigu iš mokyklos steigėjo informacija apie prašymo pateikimą ateis laiku, nesklandumų neturėtų būti.
Žinoma, tėvai savo vaikui nori suteikti pačias geriausias sąlygas ugdytis ir vystytis, tačiau negalima ignoruoti to, kad šalia mokyklos gyvenantis vaikas turi būti priimtas pirmumo teise. Be abejo, į mokyklą tikrai bus priimtas ir vaikas „ne pagal teritoriją“, jei liks laisvų vietų. Tėvai visada turi galimybę prisidėti prie geros mokyklos kūrimo ir jų vaikas bus tos mokyklos dalis, kuri taps jam sava.
Suprantu tėvų nerimą (tikriausiai labiausiai susirūpinę būsimų pirmokų tėveliai), tačiau gal ne viskas yra taip blogai, kaip atrodo. Be to, noriu priminti, kad visos mokyklos, kaip ir mūsų, rengia atviras durų dienas, kurių metu ir galima sužinoti visus rūpimus dalykus“, – pabrėžė R. Rimkuvienė.
