„Universitetų tinklo pertvarka vyksta, tam vakar pritarė Seimas. Potencialo analizė yra atlikta, potencialas yra išbarstytas, valstybė negali užtikrinti šiai dienai sąlygų vykdyti konkurencingą, stiprią veiklą keturiolikoje universitetų. Todėl universitetų tinklas tikrai keisis“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė J.Petrauskienė.
„Būtina telkti fragmentuotą aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, studijų potencialą, nes ko mes visi tikimės ir ko mes laukiame – turėti stiprų, konkurencingą aukštąjį mokslą Lietuvoje. Valstybė turėtų brėžti kryptį ir užtikrinti, kad aukštosios mokyklos tokios ir būtų“, – pažymėjo ministrė.
Seimas antradienį priėmė nutarimą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo, juo Vyriausybė raginama parengti pertvarkos planą.
Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtą studiją, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų siūloma palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją. Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.
Laukia pokyčiai
Ministrė pasirašė įsakymą, kuris keičia mokyklų vadovų atestavimo tvarką – bus vertinama ir emocinė aplinka mokykloje.
„Atnaujintas mokyklų vadovų ir pavaduotojų atestavimo tvarkos aprašas, ir yra nutarta įtraukti į bendrą mokyklos kultūros vertinimą ir emocinės aplinkos vertinimą. Atestuojant vadovus bus reikalaujama, kad jie ne tik suvoktų emocinės aplinkos svarbą, bet ir kurtų saugią, pozityvią emocinę aplinką mokiniams, mokytojams – palankią aplinką ugdymui, kad bendruomenė jaustųsi gerbiama ir saugi“, – BNS trečiadienį sakė ministrė.
Pasak jos, šis naujas kriterijus bus taikomas jau per artimiausias vadovų atestacijas.
„Tai bus tas aspektas, kuris bus įtrauktas ir svarbus atestuojant mokyklų vadovus“, – pabrėžė ministrė.
