Diskusijoje dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių diegimo ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, formaliojo profesinio ugdymo, aukštojo mokslo švietimo įstaigose, vykdant kitą neformalųjį vaikų švietimą, dalyvavo ir kitų švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių įstaigų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai.
Komisijai pristatytos teisės aktais patvirtintos, bendrąjį ugdymą papildančios programos, kurių tikslas ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa skiriama kenksmingų ir psichiką veikiančių medžiagų (buitinių cheminių medžiagų, vaistų, alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo bendrajai prevencijai vykdyti. Programa integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklas, dalykų pamokas ne mažiau kaip 5–6 val. per mokslo metus, vykdoma per projektinę veiklą, klasės valandėlių ir pamokų metu, organizuojant renginius, per neformalųjį švietimą ir kita. Mokykla pati gali pasirinkti temas ir veiklos formas. Programą vykdo 900 Lietuvos mokyklų (85 proc.).
Taip pat, yra patvirtintos žmogaus saugos bendroji programa, sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa.
2017 m. atlikus mokyklų apklausą dėl prevencinių programų vykdymo 53 savivaldybės nurodė, kad visos švietimo įstaigos įgyvendina prevencines programas. Iki 2020 m. vidurio numatoma apmokyti visas mokyklas jas vykdyti.
Viceministro pristatyme, taip pat, pateikta išsami informacija apie prevencinių programų pasiskirstymą pagal mokinių amžiaus tarpsnius, aptartos ankstyvosios intervencijos programos plėtra Lietuvoje, vykdoma prevencinės veiklos stebėsena.
Pasidžiaugta, kad privalomas prevencinių programų įgyvendinimas Lietuvos mokyklose jau duoda gerų rezultatų. Atkreiptas ypatingas dėmesys į nacionalinės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programos „Savu keliu“ kūrimą, kuri yra patraukli, pritaikyta prie Lietuvos mokinių konteksto, šiuo metu atliekami programos poveikio tyrimai su Lietuvos vaikais.
Išsakytos ir problemos, su kuriomis susiduriama, vykdant šią veiklą: į tikslines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines programas įtraukiamas mažas mokinių skaičius (5 proc. visų šalies mokinių), 59 proc. mokyklų nevertina situacijos ir renkasi programas, kurios yra siūlomos nemokamai, jas nuolat keičia. Maža pasiūla tabako prevencijos temomis pedagogų kvalifikacijai kelti. Mokytojams šios temos yra nepatrauklios, vyrauja nuostata, kad problemą turi spręsti tėvai. Didėjantis nepilnamečių elektroninių cigarečių rūkymas, pozityvus požiūris į elektroninių cigarečių rūkymą, turimos neteisingos nuostatos dėl šių cigarečių daromos žalos.
Seimo komisijos nariai aktyviai domėjosi šios srities tobulinimo galimybėmis, išsakė savo siūlymus. Susirinkę įstaigų atstovai bendrai sutarė, kad sistemą reikia gerinti, ieškoti, kuo patrauklesnių ir efektyvesnių prevencijos pateikimo būdų ir formų, apimant kuo platesnį švietimo įstaigų ratą. Komisija ir ateityje planuoja aktyviai domėsis šiuo klausimu, vertinti prevencinių programų Lietuvos švietimo įstaigose diegimo efektyvumą. Komisija posėdyje taip pat tarėsi dėl komisijos darbo rudens sesijoje, svarstė komisijos darbo plano projektą, teikė siūlymus. Planui bus pritarta artimiausiame posėdyje.
