Švietimo profesinės sąjungos paragino Vyriausybę pakeisti pedagogų apmokėjimo tvarką ir perspėjo, kad neįgyvendinus reikalavimų gali būti skelbiamas streikas. Profsąjungos nuo kitų mokslo metų ragina įvesti etatinį darbo apmokėjimą ir sumažinti mokinių skaičių klasėse bei kelti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, dėstytojų atlyginimus.
Ar etatas – geriausias kelias?
Tačiau kiek kitokį požiūrį į šiandieninę švietimo problematiką Lietuvoje reiškia mokyklų direktoriai. Žinoma, visi vienbalsiai pripažįsta – mokytojų atlyginimai per maži, o profesijos prestižas – apverktinas, tačiau ar streikas tikrai yra geriausia išeitis?
Šiaulių Romuvos gimnazijos direktorius, Lietuvos švietimo tarybos narys Vytautas Giedraitis piktinasi pastarųjų metų mokytojų atlyginimo pokyčiais. Jo teigimu – vienu ar keliais procentais pakilęs atlyginimas neprilygsta keliolika kartų greičiau augančioms kainoms.
„Mokytojas gal ir jaučia, kad valstybėje yra kiti prioritetai, gynyba, bet valdžia vis tiek turėtų atsisukti į mokytoją. Aš tikrai negalvoju, kad situacija išspręs ir nauja mokyklų finansavimo sistema – klasės krepšelio metodikos taikymas. Tikrai negalvoju, kad išspręs situaciją etatinio apmokėjimo įvedimas. Norint paskirstyti pinigus vadovui, reikia, kad tų pinigų atsirastų. Nesvarbu, kokia tai bus metodika, svarbu, kad tie pinigai ateitų į mokyklą. Tai aš nematau, kaip ateis tie papildomi pinigai į mokyklą, kad būtų galima suformuoti mokytojams apmokėjimą už papildomus darbus ir panašiai“, - tv3.lt kalbėjo V. Giedraitis.
Direktoriaus teigimu, jeigu valdžia ketina įgyvendinti savo pažadus ir apmokėti visą pedagogų darbą, mokinio krepšelyje darbo užmokesčiui turėtų būti skirta ketvirtadaliu daugiau lėšų. Užuot vykdžius šį žingsnį, V. Giedraitis siūlo didinti valandinį mokytojų apmokėjimą.
„Aš matau galimybę pirmiausiai kelti valandinio įkainio už pamoką apmokėjimą ir atitinkamai įrašyti į pareigybės aprašą darbus, kuriuos mokytojas turėtų atlikti. Jeigu už tarkim 18 kontaktinių valandų mokytojas gaus padorų atlyginimą, tai aš manau, kad jis noriai dirbs ir kitus darbus“, - siūlė pedagogas.
Mokytojams praverstų pagalbininkai
Skeptiškai V. Giedraitis reaguoja ir į švietimiečių reikalavimą mažinti mokinių skaičių klasėse. Žinoma, pedagogui būtų lengviau dirbti, bet čia pat V. Giedraitis siūlo savitą problemos sprendimo būdą.
„Mokinių skaičius klasėje nėra tas lemiamas veiksnys rezultatams, tai gal tik vienas iš veiksnių. Ir užsienio patirtis rodo, kad yra šalių, kuriose vaikų skaičius yra net ir didesnis nei Lietuvoje. Šiuo metu vyresnėse klasėse 30 mokinių, o pradinėse – 24. Turėtų atsirasti šalia mokytojo mokytojai pagalbininkai, kurie padėtų didelę patirtį turinčiam mokytojui dirbti su vaikais, kuriems reikalinga specialioji pagalba. Jie padėtų atlikti specialius veiksmus, tarkim, laboratorinius darbus, padėtų mokiniams atskiriems įsisavinti dalyką. Nebūtinai toks mokytojas pagalbininkas kiekvienoje pamokoje turėtų būti, bet tokių žmonių reikia. Keisti reikia apskritai požiūrį į tai, kas yra pamoka, kiek ten yra visokių veiklų. Tai vien kalbėti apie tai, kad dabar sumažinsime mokinių skaičių klasėje ir viskas pasikeis, taip nebus, nes dabar turime įvairių mokinių“, - svarstė V. Giedraitis.
Tuo tarpu paklaustas, kaip galima rūpintis mokytojo profesijos prestižo kėlimu, V. Giedraitis siūlė pasvarstyti, kodėl tokia sudėtinga ir daug atsakomybės reikalaujanti profesija kaip medicina – prestižinė be jokių papildomų pastangų. Žinoma, tai lemia ne tik geroka didesnis atlyginimas, bet ir valdžios pasitikėjimas, kurio mokytojams politikai kažkodėl skiria mažai, mano V. Giedraitis.
Svarbiausia keisti požiūrį
Jautriai į pedagogų padėtį Lietuvoje reaguoja Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Pedagogo teigimu, negalime tikėtis jokių esminių pokyčių švietimo srityje, kol tėvai ir politikai nepakeis savo požiūrio į jų atžalas auklėjančius mokytojus.
„Aš matau vieną paprastą atsakymą – yra žeminamas mokytojo vardas Lietuvoje. Kol vyks šitas žeminimas, netgi pasakyčiau pasityčiojimas iš tėvų pusės, švietimo sistemoje poslinkių, pokyčių nebus. Vienareikšmiškai nebus. Kodėl galima pirkti policijai 150 mikroautobusų, o kuo mokytojas prastesnis? Kad vaikus moko, auklėja? Šitaip žeminti mokytoją... Kur tai matyta? Kur tai girdėta? Kur galima aprašyti tokius dalykus? Ir visada valdžia susiranda pasiteisinimus, šneka kažkokias tai nesąmones ir laiko Lietuvos žmones durneliais. O kas yra ateities kelrodis mūsų Lietuvai ir mūsų vaikams, jeigu ne mokytojai? Galų gale vieną kartą per 27 m. galima šitą suprast? Ar galima suprast?“, - tv3.lt kalbėjo M. Jakobas.
Matydamas tendenciją, kad jaunų mokytojų mokyklos sulaukia mažiau, M. Jakobas mano, kad daugiau jaunuolių susiviliotų mokytojo duona ne tik pakėlus atlyginimą, bet ir ėmus jausti daugiau pagarbos mokytojo profesijai.
„Gerų mokytojų Lietuvoje trūksta. Aš nesakau, kad jų nėra, bet reikia, kad jų būtų daug, o jų mažai. Reikia, kad būtų daug gerų mokytojų. O geras mokytojas bus tada, kada jo darbas bus įvertintas, kada jis supras, dėl ko reikia stengtis, kur yra tos stengimosi esmė. Visi nori gyventi, atostogauti – natūralu. Aš manau, kad taip. Galbūt ne tiek nuo atlyginimo, bet nuo pagarbos mokytojui, gana jį žeminti. Pirmiausiai reikia sutvarkyti tėvų visuomenę, kad nustotų žeminti mokytoją ir kalbėti apie jį virtuvėje kaip vaikai“, - teigė M. Jakobas.
