Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad mokytojai gavo pranešimus, kuriuose nėra nurodyta jokių aiškių atlyginimų, tik klausiama, ar sutinkama dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Pasak jo, dauguma į profesinę sąjungą besikreipiančiųjų mokytojų nurodo, kad po reformos jų atlyginimai mažėja. Tačiau konkrečiai niekas net nežino, kiek sumažės.
„Konkretumas nėra aiškus, nes mokyklų vadovai teigia, kad nežino dar finansinės mokyklos situacijos, kiek mokykla turės pinigų. Dėl to negali konkrečiai siūlyti, o mokytojai nežino su kuo sutinka: vieni iš baimės pasirašo, kiti nepasirašo. Tie dalykai, kaip išsidėstys dar nėra aišku. Visą rugsėjo mėnesį dar bus stumdymasis, dalinimasis. Gali būti, kad be spalio mėnesio atlyginimo niekas ir nežinos už ką ir už kiek dirbą“, - sako A. Navickas.
Mokytojai taip pat tikina, kad daugiausia bus problemų skirstant „trečiosios kišenės“ pinigus. Tai yra, nustatant valandas už veiklą bendruomenėje: klasės kuravimą, renginių organizavimą ir t.t.
Sužinoti, kokį gaus atlyginimą – Sizifo darbas
Pagėgių savivaldybės Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinėje mokykloje istorijos ir geografijos mokytoju dirbantis Žydrūnas Mickeliūnas įsitikinęs – ši reforma yra tik dėl reformos. Pasak jo, tikrasis reformos tikslas – uždaryti mažas mokyklas provincijose.
Tačiau tai buvo galima padaryti ir be etatinio apmokėjimo.
„Pats etatinis nesukuria papildomo krūvio mažai jo turintiems pedagogams. Jie kaip dirbo su 8 pamokom, taip dabar dirbs su 0,25 etato. Kaip lakstė dėl keletos pamokų etikos, tikybos, dailės mokytojai per kelias mokyklas, taip ir lakstys. Trečioji kišenė – ant vandens šakėmis prirašyta. Jeigu tai anksčiau buvo „kita apmokama veikla“ ir jos neleido mokyklos ugdymui skirtų lėšų trūkumas – dabar, tuo labiau tų lėšų nėra“, – sako Ž. Mickeliūnas.
Mokytojas pasakoja, kad iš trečiojoje kišenėje atsiras 3 val., jei mokytojas turės savo klasę, tačiau gali būti, kad važinėjantys per kelias mokyklos mokytojai savosios klasės neturės, prie renginių neprisidės ir liks su nuliu valandų. O ir bendruomeniškumo valandų paskirstymas sukelia klausimų, ar mokyklų vadovai neims savivaliauti.
„Darbo tarybos fikcija, jos realiai neturi jokių svertų kažką atstovauti, jei profsąjunga menka ar jos nėra, tai čia jau vadovas yra Viešpatis. Jei buvai aktyvesnis tai sakys aš manau, kad Marytė geriau daro, ji padarys tuos projektus. Dalykininkai, kurie provincijoje per kelias mokyklas važinėja, toje mokykloje, kur turės klasę, gaus tas 3 val., o kur neturės tai jau ta trečia kišenė bus 0 val. Degina kurą, gaišta laiką važinėja, bet tose provincijos mokyklose nepridės. Nebent mokykla turės pinigėlių, su vadovu neturi konfliktų, tada atsiras. Jeigu labai didelis draugas, pavyzdžiui, kokia marti ar dar kažkas, tai tam galės suklijuoti. Tas galės susidėti krepšiuką ir niekas realiai to netikrins“, – tv3.lt pasakoja mokytojas.
Mokytojas sako, kad net mokyklų vadovai dabar negali informuoti mokytojų apie atlyginimus, nes tik mėnesio viduryje pati Švietimo ir mokslo ministerija atsiųs sąmatas, kiek mokyklos gali skirti ugdymo reikmėms. Tad tik mėnesio pabaigoje gali paaiškėti konkretus atlyginimas. Šiuo metu dirbamas Sizifo darbas – pagal skaičiuokles skaičiuojami atlyginimai, kurie vis tiek turės būti perskaičiuoti.
„Raskite tokią profesiją, kuri visą mėnesį dirba nežinodama kiek uždirbs. Iš tikrųjų tik teoriškai galima kažką skaičiuoti. Pinigus ministerija pagal klasių komplektą skirs, o duomenys į ŠMM apie tuos komplektus nukeliaus iki rugsėjo 5 dienos. Tad įstaigos nežino, kiek pagal naują metodiką gaus pinigų.
Direktoriui pasikart reikia – darbuotojai, profsąjunga spaudžia, o jie nežino finansų. Skaičiuoja pagal pernykščias mokinio krepšelio lėšas: suskaičiuoja valandų skaičių, pasiruošimą, koeficientą pagal pernykštį, o trečios kišenės niekas nežino. Pagal Darbo kodeksą vadovas turi tai padaryti, bet kaip jis tai gali padaryti, jei tik mėnesio viduryje atsiųs ministerija duomenis, kiek pinigų skiriama? Jie siunčia tą lapuką, kad keičiasi darbo sąlygos ir atlyginimas, iš mandagumo įrašo, kad valandų turėsi tiek, už pasiruošimą tiek, trečio krepšio nėra – atlyginimo nėra. Žmonės pasirašė, aš asmeniškai parašiau paskutinėje eilutėje, kad sprendimą priimsiu tada, kai atlyginimą matysiu popieriuje.
Mokytojai skaičiuoja vieną, antrą variantą, išeina kažkas panašaus. 20–30 eurų ribose slenka mažiau ar daugiau“, – tv3.lt pasakojo Ž. Mickeliūnas.
Pasak jo, dabar mokytojai yra tarsi „nelegalai“. Pasirašo lapelius net nežinodami darbo sąlygų.
Mokytojai ir taip skaičiuoja, ir anaip – atlyginimas ne didesnis
Lina Stulgienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Raseinių rajono susivienijimo pirmininkė, sako dabar mokytojai temato savo krūvį ir tvarkaraštį, kaip dirbs, bet kokia bus alga finansine išraiška – nežinia.
„Kiek mokytojai skaičiavosi ir pagal skaičiuokles ir pagal tai ką vadovai sako, tai pavyzdžiui kai kurie mokytojai turi dviem valandomis daugiau negu pernai, bet atlygis išlieka tas pats. Mokytoja ekspertė, kuri pernai turėjo tokį patį valandų skaičių, kaip šiemet, jos atlyginimas mažės. Mokytojai pasiskaičiuoja pagal skaičiuoklę gaunamas valandas ir taip nesigauna, kad didės.
Aišku, reikia palaukti spalio mėnesio, kada bus už pilną mėnesį gauti pinigai ir kaip žadėta ministerijos, kad spalio mėnesį turėtų pasiekti pinigai savivaldybes būtent asignavimams spec. poreikių vaikams, pagalbos mokiniui specialistams. Tada vadovai labiau turėtų matyti vaizdą, kaip atrodys jų biudžetas ir tada pasimatys mokytojams, koks realus skirtumas nuo praeitų metų. Ypač tiems, kurie turės tą patį valandų skaičių, kaip pernai“, – tv3.lt sako L. Stulgienė.
L. Stulgienė patvirtino, kad ir Raseinių rajono mokytojai gavo abstrakčius pranešimus, kuriuose nebuvo nurodyta jokių algų, tik liepta sutikti arba nesutikti su besikeičiančiomis darbo sąlygomis.
„Pastebime tendenciją dėl krūvio skirstymo, kad neužtenka pinigų. Bent jau mokyklos vadovai taip deklaruoja, kad neužtenka pinigų trečiai kišenei. Pavyzdžiui, vyksta susipriešinimas tarp mokytojų, kad tie, kurie dirba ir turi didesnį krūvį kontaktinių valandų, jie negauna valandų iš trečios kišenės, o kitos mokytojos gaudamos mažai kontaktinių valandų gauna daugiau iš trečios kišenės finansuojamų valandų ir taip įvyksta tarsi, kad tas mokytojas, kuris turi daugiau kontakto, daugiau darbo, neturi bendruomenės valandų ir tie mokytojai, kurie gauna daugiau tų kontaktinių valandų pyksta: kodėl mes turime dirbti už tą patį, ką kitas žmogus turėdamas bendruomenės valandų gaus tą patį atlygį, nors tas jo darbas bus nepamatuotas?
Ir kaip žadėjo, kad visiems bus mokytojams pinigų iš trečios kišenės, taip nėra. Kitose mokyklose net ir įspėjimo lapeliuose nerašoma, kad būtent iš trečios kišenės bus skirta pinigų, nes jie sako neturim, nežinom ir pan.“, – pasakoja L. Stulgienė.
Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad viskas yra aišku
Švietimo ir mokslo ministro patarėjo Armino Varanausko teigimu, finansų sistema priklauso daugiausia nuo mokinių skaičiaus.
„Mokykloms yra sukurtos visos galimybės žinoti konkretų šių metų finansavimą, kuris jiems turėtų atitekti. Jei vis dar yra mokyklų, kurios to nežino ir nepadarė, tai joms reikia kuo greičiau kaip ir kasmet suvesti mokinių skaičius. Tai padarius, sistema automatiškai paskaičiuos tiek etatų skaičių, tiek bendras lėšas, tiek lėšų sumą, tenkančią savivaldybei nuo švietimo pagalbos ir administravimo dalies.
Preliminarūs skaičiai pagal praeitų metų mokinių skaičius mokykloms buvo pateikti daugiau nei prieš mėnesį, o visi teisės aktai, kuriais remiantis kiekviena mokykla ir (ar) savivaldybė galėjo viską pasiskaičiuoti savarankiškai, yra priimti prieš kelis mėnesius, o jų projektai buvo žinomi dar anksčiau.
Kaip tik šiuo metu mokyklose vyksta didžioji atlyginimų derinimosi ir tvarkymosi darbų dalis. Labai didelė mokytojų dalis jau žino visus atsakymus, nes tų mokyklų vadovai suskubo tvarkytis nuo pačių pradžių ir sugebėjo visiškai sėkmingai pasiruošti šiam pokyčiui“, – pasakojo A. Varanauskas.
Taip pat ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigė, kad nuo šio penktadienio kiekvieną rugsėjo penktadienį 14 val. ŠMM „Facebook“ paskyroje darys vaizdo konsultacijos etatinio klausimais. Šiais klausimais mokytojus konsultuoja ir Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultacijos. Pastarosios konsultacijos vyks elektroniniu paštu [email protected]
Taip pat mokykloms talkina paskirti konsultantai – mokyklų vadovai, savivaldybių darbuotojai. Veikia nemokama karštoji telefono linija 8 800 20018. Nuolat atnaujinamas specialus interneto tinklalapis etatinis.lt, jame skelbiama skaičiuoklė, padedanti savarankiškai apsiskaičiuoti būsimą atlyginimą mokytojams ir mokyklų vadovams.
Premjeras ragino palaukti spalio
Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė mokytojams palaukti spalio ir tik tada išsiaiškinti, kodėl vienam ar kitam mokytojui sumažėjo atlyginimas.
„Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.
„Atvirkščiai – keturiems mėnesiams skirta 17 mln. eurų daugiau, kitais metais – dar 95 mln. eurų“, – sakė premjeras.
„Aišku, yra tam tikro nesuvokimo, nesupratimo, nes dabar yra nauja finansavimo tvarka, ir mokyklų administracija, švietimo pagalbininkai bus išlaikomi iš savivaldybėms skirtų lėšų“, – tvirtino S. Skvernelis.
Artimiausiu metu taip pat bus sudaryta Finansavimo ir etatinio apmokėjimo reformos pokyčių koordinavimo darbo grupė. Darbo grupės nariai kartu su ŠMM stebės, kaip sekasi įgyvendinti etatinio modelį ir panaudoti savivaldybėms skirtas lėšas mokytojų atlyginimams didinti. Lapkritį numatoma atlikti mokytojų atlyginimų tyrimą ir sudaryti žemėlapį pagal savivaldybes.
Pagal Seimo vasaros pradžioje patvirtintą naują etatinio mokytojų apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo pamokinį mokytojų apmokėjimą keičia valandinis apmokėjimas – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų. Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.
