• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo rugsėjo įsigalioję nauji vaikų mitybos reikalavimai sukėlė kai kurių tėvų nepasitenkinimą. Socialiniuose tinkluose iškilo diskusijos, tėvai skundėsi, kad jų vaikai sveiko maisto nevalgo, iš darželių ir mokyklų grįžta alkani.

111

Nuo rugsėjo įsigalioję nauji vaikų mitybos reikalavimai sukėlė kai kurių tėvų nepasitenkinimą. Socialiniuose tinkluose iškilo diskusijos, tėvai skundėsi, kad jų vaikai sveiko maisto nevalgo, iš darželių ir mokyklų grįžta alkani.

REKLAMA

Ketvirtadienį tėvų atstovai bei sveikos gyvensenos specialistai aptarė klausimą dėl vaikų mitybos problemų.

Būtina atsirinkti teisingą informaciją

Gydytojas Vaidotas Urbanas apibūdino šalyje esančią situaciją. Jo teigimu, daugėja maisto alergijų, nutukimų, žarnyno uždegimų: „Nutukimas susijęs su aplinka, vienareikšmiškai, tai yra maisto problema. Tik antroje vietoje eina per mažas fizinis krūvis.

Dėl to atidžiai žiūrima į maistą pasaulyje ir ypač tose šalyse, kur nutukimas paskelbtas kaip epideminis. Amerikoje, Graikijoje yra žymiai daugiau nutukusių vaikų nei Lietuvoje.“

REKLAMA
REKLAMA

Pasak gydytojo, Lietuvoje yra daug didesnis kiekis nutukusių vaikų nei anksčiau: „Didėjimas nėra toks drastiškas, kaip kitose šalyse, tačiau mes negalime sėdėti sudėję rankas ir laukti, kol pas mus bus tokia pati baisi situacija.“

REKLAMA

V. Urbonas įžvelgia klaidingą informaciją ties sveika mityba: „Žmogus turi žinoti, kas yra sveika, kas yra nevalgoma ir kas skatina nutukimą. Kai žmogus tą žinos, viską perduos ir savo vaikams.

Svarbu, kad ta informacija būtų pagrįsta moksliškai, nes apie maistą dabar šneka visi kas netingi. Praktiškai, visi yra maisto ekspertai. Kai kalbame rimtai, ką valgyti nutukusiems vaikams ir ko nevalgyti, stengiamės viską pagrįsti moksliniais tyrimais.“

REKLAMA
REKLAMA

Informaciniai šaltiniai turi būti patikrinti, ne visais jais galima tikėti: „Ypač tai, kas yra publikuojama internete. Kiekvienas esame savo srities specialistas, juk gydytojas nepradeda taisyti automobilio, o klausia patarimo iš mechaniko. Lygiai tas pats yra su mityba.

Autoritetingos organizacijos, kurių rekomendacijos išleidžiamos ir pasiekiamos visiems, pagrindžia informaciją moksliniais tyrimais, kuriais ir vertėtų vadovautis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojas šiuos įstatymo ribojimus vertino teigiamai: „Kaip bebūtų, juos kuria gydytojai, kurie domisi ta sritimi. Mintis ir toliau leisti pirkti mokyklose nesveika maistą yra neteisinga, nes tai skatins nutukimą. Vaikus turime auklėti ir mokyti, kas yra sveikas maistas.“

Įžvelgė įstatymo spragą

Dietologės Editos Gavelienės teigimu, šis įstatymas jau buvo svarstomas nuo 2011-ųjų metų: „Gyvenome ramiai, nors visos tiesos buvo išdėstytos juodu ant balto. Pastebėjimas įvyko tuomet, kai tėvų iniciatyva pradėta domėtis, kuo yra maitinami vaikai.

REKLAMA

Pradėjus diskutuoti socialiniuose tinkluose, turbūt, ir buvo vienas iš tų veiksmų, kuris inicijavo įstatymą šiek tiek patobulinti ir jame sudėlioti konkrečius dalykus.“

Pasak dietologės, įstatymas yra teisingas, tačiau tam reikalingas pereinamasis laikotarpis: „Mano manymu, kad įstatymas galėtų veikti visu pajėgumu, turėtų būti atliekami tam tikri veiksmai. Pirmiausia, visiems vaikams, tėvams, mokytojams aiškinti, kodėl reikia valgyti sveiką maistą ir kas tai yra.“

REKLAMA

E. Gavelienė įžvelgė įstatymo spragą: „Įstatyme nėra reglamentuotas valgymo laikas, tenka pastebėti, konsultuojant mažesnių klasių mokinius, kad jie susiduria su didžiule problema – laiko stoka pavalgymui.

Gali būti pats sveikiausias maistas, bet jei jis pateikiamas visada skirtingu laiku ir skiriama tik dešimt minučių, dažniausiai, tas mažas vaikas nepavalgo tinkamai. Tą laiką reiktų numatyti ir skirti daugiau dėmesio Sveikatai palankus maistas tikrai yra ir gali būti skanus, viskas priklauso nuo noro įgyvendinti ir gyventi sveikai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujas įstatymas neveikia

Penkių vaikų mama Daiva Kalindrienė pripažino, kad jos vaikai šiai dienai valgo viską – tiek sveiką ir nesveiką maistą: „Teko su šeima pabuvoti ir kitose šalyse, galiu pasakyti, kad mes turime džiaugtis tuo, ką valgo mūsų vaikai.

Kitose šalyse situacija yra blogesnė, vaikai pripratę valgyti greitą maistą. Amerikoje gyvenau penkerius metus ir neteko matyti ar girdėti diskutuojančių tėvų apie vaikų mitybą.“

REKLAMA

Daiva vaikų mokyklos maistu nesiskundžia: „Mano vaikų mokykloje tėvai susirūpino ir vieningai nusprendė pakeisti maisto tiekėją. Jau dvejus metus džiaugiamės, kad turime pakankamai gero maisto tiekėją. Taip pat važinėjame po kitas mokyklas, žiūrime situaciją, ką vaikai valgo, kaip pateikiamas maistas, žinoma, yra gerų pavyzdžių, tačiau tik keli iš nedaugelio.“

REKLAMA

Vis dėl to, atrodytų, viskas eina į priekį, bet mokyklos valgyklose laikas sustojęs: „Pritariu naujam įstatymui, bet jis neįvyks vaikams, nes vaikai mato tą pačią ne modernią valgyklą, kuri atėjus nenuteikia gerai.

Nuo mažumės ugdžiau vaikus ir mokiau, kas yra sveikas maistas, todėl jiems sveika mityba nėra naujiena. Tačiau nesutinku su tuo, kad vaikas negali suvalgyti ledų ar picos. Kodėl mokyklos negali vieną kartą per mėnesį padaryti ledų ar picos dienos?“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak penkių vaikų mamos, einama į kraštutinumus: „Renkamės brokolius, tai neveikia vaikams. Viskas eina į šiukšliadėžę, jei yra manoma, kad naujas įstatymas veikia, galiu pripažinti, kad yra priešingai.

Reikia auklėti vaikus ir tėvus, kad jie žinotų, kas yra sveika mityba, sportas ir sveikas maistas. Mokyklose turėtų būti pamokos apie tai jau nuo pirmos klasės.“

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų