mokesčiai

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Naujieji valdantieji kalba apie daugybę mokesčių pakeitimų – naikins PVM šildymui, brangins alkoholį, nori apmokestinti cukrų ir net popierinius puodelius. Tačiau jau dešimtmetį svarstomas automobilių ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis jiems – tabu. Nors juos primygtinai siūlė tarptautinės organizacijos, ankstesnės valdžios įvesti šių mokesčių nesiryžo.

Daugelis iš Lietuvos išvykusių migrantų puoselėja viltis grįžti į Lietuvą, tą daryti paskatintų išspręstas dvigubos pilietybės klausimas, nuolaidos bei mokesčių lengvatos verslo pradžiai, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. „Visi žinome, kad pagrindinės išvykimo priežastys – ekonominės. Tad nuo jų reiktų pradėti spręsti šį klausimą. Tai nelengva, jautru, bet jei pripažintume, kad tai iš tiesų yra prioritetas, situacija keistųsi.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Pertvarka valstybės tarnyboje prasidės kitais metais, sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas naujasis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Valstybės tarnybą kuruojančios ministerijos vadovo teigimu, reforma pirmiausiai prasidės nuo Vyriausybės kanceliarijos, o vėliau persikels ir į ministerijas. „Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija žada greitu metu susitvarkyti - per mėnesį, du, tris, iki pusės metų.

Prieš kelias dienas prisiekusi Vyriausybė pagaliau pademonstravo profesionalumą ir įnešė šviesos, kurios labai trūko tamsioje gruodžio pradžioje, mokesčių pakeitimuose. Startas buvo geras, nes buvo pataisyta kelios svarbios paskubomis siūlomos iniciatyvos, bet maksimalų rezultatą temdo oportunistinis požiūris į akcizų surinkimą.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

Mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mažės, jeigu gyventojai jas rūšiuos, sako Aplinkos ministerijai netrukus pradėsiantis vadovauti Kęstutis Navickas. Jis žada skatinti rūšiuoti atliekas mažesniais mokesčiais, o pirmuosius į šį procesą ketinama įtraukti individualių namų savininkus. „Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras.

Plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, tačiau nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaip įtaria FNTT, lenkiškus langus ir duris įmonė pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Skaičiuojama, kad fiktyvių bendrovių vardu buvo įvežta tiek plastikinių langų, kurių pakaktų įrengti beveik 570 individualių namų.

Buvusiam Prancūzijos biudžeto ministrui Jerome'ui Cahuzacui, vyriausybėje kovojusiam su mokesčių vengėjais, ketvirtadienį už mokesčių slėpimą ir pinigų plovimą buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Buvusiai J.Cahuzaco žmonai buvo skirta dviejų metų laisvės atėmimo, nes ji prisidėjo paslepiant užsienyje kelis milijonų eurų, uždirbtų iš šios poros bendro pelningo plaukų persodinimo verslo.

Lietuva ir Japonija gruodžio pabaigoje turėtų pradėti oficialias derybas dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos sutarties sudarymo. Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu įgalioti Finansų ministerijos atstovę Audronę Misiūnaitę derėtis ir parafuoti minėtą sutartį su Japonijos vyriausybe, pranešė ministerija.

Paskirtasis finansų ministras žada griežtinti kovą su šešėliu. Vilius Šapoka ketina inicijuoti didesnes bausmes nemokantiems mokesčių bei skatinti gerai dirbančius pareigūnus. „Kova su šešėliu per didesnę atsakomybę tų žmonių, kurie, tiesiai šviesiai, vagia iš mokesčių mokėtojų“, - trečiadienį liberalų frakcijos susitikime su paskirtaisiais ministrais teigė V.Šapoka.

  Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką - lengvatos mažinimo kryptimi.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta pranešimai, raginantys susisiekti su pranešimo autoriais ir pasinaudoti galimybe susigrąžinti 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. VMI primena, kad pasinaudoti galiojančiomis gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis galima deklaruojant pajamas. Šiemet tai padaryti dar galima už paskutinius 5 metus: pradedant 2011 metais ir baigiant 2015 metais. Už 2015 metus iš privalėjusių 843 tūkst.

Į finansų ministrus siūlomas ekonomistas Vilius Šapoka kol kas nesileidžia į detales apie galimą pensijų ir mokesčių reformą ir teigia, kad visus pakeitimus reikia analizuoti bei ieškoti sutarimo tarp Vyriausybės ir Seimo. „Aš manau, kad kalbant apie bet kurias pensijų reformas, tai yra politinio sutarimo klausimas, ir tai yra bendras darbas tiek Vyriausybės, tiek Seimo, ieškant bendro gero rezultato Lietuvai.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog dėl serverių remonto gyventojai bei įmonių atstovai laikinai negali prisijungti prie „Mano VMI“ sistemos. Šiuo metu mokesčių mokėtojai VMI paslaugas galės gauti apsilankę VMI aptarnavimo padaliniuose.  Vykstant remonto darbams galimi ir kai kurių kitų VMI sistemų trumpalaikiai trikdžiai.

Nuo šio lapkričio 1dienos draudžiama skelbti apie svaigalų karnų sumažinimą, nors alkoholinių gėrimų nuolaidos parduotuvėse galės būti taikomos. Prekybininkai sako kol kas neradę būdo, kaip atkreipti klientų dėmesį į prekes, kurių kainos sumažintos, rašo „Verslo žinios“. Smulkieji prekybininkai teigia, kad naujoji tvarka yra jiems naudinga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Kone kiekvieno statistinio lietuvio aplankytame pramogų komplekse HBH netoli Palangos dabar – ramybė. Aikštelėje vos keli automobiliai išduoda, kad klientų nedaug. Tačiau vasaromis čia tenka laukti eilėse. Prieš porą metų stebint devynis įmonės veiklos mėnesius tų klientų buvo tiek daug, kad bendrovei pavyko nuslėpti 1 mln. 200 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėti beveik 580 tūkst. eurų mokesčių.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Prieš kandidatuodami į Seimą visi būsimieji parlamentarai turėjo pateikti savo deklaracijos duomenis. Kai kurių metinės gautos pajamos keli tūkstančiai, o kitų siekia ir milijonus. Prieš rinkimus apžvelgiant partijų lyderių finansus specialistai teigė, kad dažniausiai žmonės rinkdami politiką, nekreipia dėmesio į tai, kokius turtus jis valdo. Tačiau turintiems daugiau pinigų, reklamuotis rinkiminės kampanijos metu – lengviau. Šį kartą apžvelgsime jau patekusiųjų į Seimą kandidatų finansus.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Finansų ministerija nuo kitų metų kovo pradžios siūlo didinti cigarečių, cigarų ir cigarilių akcizus. Tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 10,5 proc. iki 56 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 80 eurų.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

Per 9 š.m. mėnesius 1900 įmonių tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“. „Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Naująją valdančiąją koalicija formuosiantys politikai gali susitarti dėl mokesčių sistemos reformos, tuo metu didelių permainų energetikos srityje tikriausiai nebus, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.

Trečiadienį prasidėjo išankstinis balsavimas 2016 metų Seimo rinkimų pirmajame ture, sekmadienį duris atvers balsavimo apylinkės. Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir koalicijų sąrašų, iš viso – per 1400 kandidatų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvauja rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Pastarųjų kelių priešrinkiminių mėnesių sociologinės apklausos palankiausios trims partijoms: socialdemokratams, valstiečiams - žaliesiems bei konservatoriams. 5 proc.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Vienos pirmųjų šalyje Panevėžio rajono valdžios sprendimas skatinti pašalpų gavėjus už tai padirbėti jau atsisuko kitu galu. Seniūnijos ėmė stigti pašalpininkų lapams grėbti, rinkti šiukšlėms ar šienauti pakeles. Dabar nemokamos darbo jėgos stygių tikimasi kompensuoti nebemažinant pašalpų. 58-erių ramygalietė Virginija pasičiupusi grėblį pluša miestelio centre. Moteris gauna keliasdešimties eurų pašalpą, už kurią lapus privalo grėbti 5 dienas.

Negalite pakęsti stovėti eilėje prie savo mėgstamo restorano? Japonijos automobilių gamintoja „Nissan“ sugalvojo išmanų būdą, kuris tikrai patiks jūsų skaudančioms kojoms. Bendrovė šią savaitę išplatino vaizdo įrašą, kuriame demonstruojama, kaip veikia jos išradimas. Šalia restorano įrengta į konvejerį panaši eilė judančių kėdžių, kuriose sėdi staliuko laukiantys restorano klientai.

Baltijos šalyse sunkvežimius MAZ pardavinėjanti bendrovė kelerius metus nemokėjo mokesčių. Įmonės vadovas teikė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo per 86 tūkst. PVM, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas.

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Seimas trečiadienį po pietų ketina priimti pirmąsias dar neįsigaliojusį naująjį Darbo kodeksą tobulinančias pataisas. Tačiau jas iš ryto dar turėtų apsvarstyti parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS prognozuoja, kad komitete pataisos neįstrigs. „Jos jau visos apsvarstytis ir komitetas yra pareiškęs savo poziciją“, - teigė parlamentaras.

Prieš rinkimus partijos pateikia savo programas, o jose žada nuversti kalnus. Deja, ne visada savo pažadus pavyksta įgyvendinti, o kartais net balsuojama priešingai nei numatyta. Nors dažniausiai savo programose partijos įveda abstrakčius pažadus, kurių įvykdymą pamatuoti sunku, dalį jų įvertinti galima. tv3.lt portalas apžvelgia partijų programas ir balsavimą mokesčių atžvilgiu. Mokesčiai mažės, bet per balsavimą padidinsim? Nors visų programose nurodyta, kad mokesčiai bus mažesni.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.