mokesčiai

Tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tiek koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą. „Užtikrinsime socialiai teisingą apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio“, – taip buvo rašoma LSDP rinkiminėje programoje.

Kai kurios galiojančios taisyklės ir tvarkos gali atrodyti beprasmiškos ar absurdiškos. Pavyzdžiui, tai, kad net laiku mokesčius sumokėjusių piliečių yra prašoma patikslinti, kiek dar jie gauna pinigų, kadangi esamų jiems esą neturėtų užtekti pragyvenimui. Vis tik, pasigilinus labiau, gali paaiškėti, kad taip yra bandoma sutrukdyti kai kuriems piliečiams gudrauti, kai šie, užsiimdami nemenkais verslais, savo metinėse pajamų deklaracijose nurodo teuždirbantys minimumą.

Pirmadienį paskelbus naujos valdančiosios daugumos koalicijos sutartį, tapo aiškiau, ką ji darys su mokesčiais artimiausiu metu. Ir, jeigu sutartyje aiškiai įvardijami pajamų apmokestinimo pakeitimai, kito pažado dėl prabangaus turto apmokestinimo joje neliko.

Restoranų atstovams protestuojant ir prašant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, į naująjį Seimą išrinktos partijos šiuo klausimu nesutaria. Socialdemokratams teigiant, kad lengvatos galėtų prireikti, „demokratai“ abejoja, ar tai šiandien padaryti įmanoma, o Remigijus Žemaitaitis teigia, kad yra geresnių būdų spręsti maitinimo sektoriaus bėdas.

Jau kitą savaitę darbą pradės naujai išrinktas Seimas. Daugumą jame turės ir Vyriausybę kartu su koalicijos partneriais formuos Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jeigu ji vėl neapgaus rinkėjų, kaip padarė nesilaikydama pažadų dėl Vilijos Blinkevičiūtės kandidatavimo į premjeres, ir įgyvendins rinkimų programą, tuomet tūkstančiai gyventojų turės mokėti didesnius mokesčius.

Kai kurie gyventojai, verslininkai ar ekonomistai vis pasiskundžia, esą Lietuvoje mokesčiai yra dideli. Tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo, kad jie – vieni iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai iš dalies paaiškina, kodėl kai kurioms viešojo sektoriaus sritims mūsų šalyje trūksta finansavimo.

Neseniai visoje Lietuvoje garsiai nuskambėjo istorija apie didžiausią – 81 mln. eurų – loterijos laimėjimuą Baltijos regione. Paskelbus apie tai laimingasis iš Lietuvos apie save pranešė tik po 3 dienų. Pasirodo,  jeigu dar būtų padelsęs kelias savaites, savo prizą būtų praradęs. Didžiųjų loterijų organizatoriai atskleidė, kaip dažnai ir kokių prizų lietuviai taip ir neatsiima bei kokie terminai skirtingiems prizams yra taikomi.

Kiek pinigų gyventojai gaus papildomai, priklauso nuo to, ką biudžete siūlo Vyriausybė, ir ką galiausiai priima Seimas. Po rinkimų keisis valdančioji dauguma ir ministrų kabinetas. Tikėtina, jau pasiūlytas pensijų, išmokų ir algų padidinimas prie naujos valdžios bus toks pats ar spartesnis. Kitų metų biudžete planuojama didinti daugelio gyventojų pajamas: pensininkų; gydytojų; mokytojų; vaikus auginančių tėvų.

Tie, kuriems neteko susidurti su gyvulininkyste, veikiausiai nėra pagalvoję, kad šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) išskiria ne tik gamyklos ar automobiliai – orą teršia ir gyvuliai, o šaltinis – jų mėšlas ir „bezdalai“. Tad, pvz., Danijoje, buvo sugalvota juos apmokestinti. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Danija bus pirmoji šalis, kuri nuo 2030 m. apmokestins karvių, avių ir kiaulių augintojus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) jau gali peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas už 2024 metus. Dauguma žemės savininkų informaciją apie žemės mokestį netrukus gaus ir e. paštu, o tiems, kurie nesinaudoja VMI e. paslaugomis, deklaracijos bus išsiųstos klasikiniu paštu. Žemės mokestį reikia sumokėti iki šių metų lapkričio 15 d. Už 2024 m. apie 60,8 mln.

Nuo policininko, gydytojo ar mokytojo iki Seimo nario ar prezidento, nuo vaikų iki pensininkų išmokas ar algas gauna iš pinigų, kuriuos mokesčių pavidalu sumoka visi mokesčių mokėtojai. 2025 m. gyventojai jų turės sumokėti pastebimai daugiau, nei numatoma šiemet. Taip galima spręsti iš kitų metų valstybės biudžeto projekto, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Planuojama, kad iš gyventojų papildomai bus surinkta daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Dalis gyventojų laisvalaikiu išbando sėkmę lošimų automatuose, pasilažinti ar reguliariai palošti kortomis. Kai kuriems tai gali tapti darbu, už kurį reikia susimokėti mokesčius. Kitiems viskas priklauso nuo sėkmės, t. y., kiek pinigų pasisekė išlošti, o kiek – pralošti. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2023 m. lietuviai už dalyvavimą lošimuose iš viso paklojo apie 2,5 mlrd. eurų (palyginimui – 2019 m. ši suma siekė 1,1 mlrd.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Valdžios ištroškusių politikų retorika darosi vis karštesnė. Verslininkai nerimauja, kaip reikės dirbti prie naujos valdžios, kokie užgrius mokesčiai. Kad artėjantys 4 metai būtų labiau prognozuojami, Verslo konfederacijos nariai susitinka su įtakingiausių partijų atstovais, kad šie žinotų verslo lūkesčius, ragina politikus elgtis atsakingai ir skubiais pokyčiais nesugriautų šalies ekonomikos.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie regionus. Šįkart studijoje svečiavosi „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatas Vytautas Sinica ir Lietuvos regionų partijos narys Kristupas Krivickas.

Vis daugiau Europos Sąjungos valstybių apmokestina įvarius saldintus gėrimus ir kitus produktus. Taip siekiama ne tik surinkti daugiau mokestinių pajamų, bet ir paskatinti sveikesnį maitinimąsi. Be to, mažiau saldumynų ir nutukimo reiškia mažiau sergančių žmonių, vadinasi, ir išlaidų jų gydymui. Pirmiausia, vadinamas cukraus mokestis buvo įvestas tokiose Vakarų Europos valstybėse, kaip Danija, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija.

Imant paskolą svarbu ne tik įvertinti savo finansinius poreikius, bet ir kruopščiai išanalizuoti visus paskolos aspektus, kad būtų išvengta galimų problemų ateityje. Apskritai paskola internetu yra apipinta įvairiomis sąlygomis, kurios gali padėti išsigryninti – ko jums reikia ir kaip tai gauti. Nepakankamas kredito įvertinimas Vartojimo paskolos sudaro apie 20 % visų kreditų portfelio. Vidutinė vartojimo paskolos suma yra apie 2000-5000 eurų, priklausomai nuo paskolos tipo ir tikslų.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie mokesčius. Šįkart studijoje svečiuojasi Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas. Apie tai, ar Lietuvai reikėtų susilaikyti nuo naujų mokesčių ir kokie liberalų tikslai, jis diskutuoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vieni laimėti bando reguliariai, kiti laimę pabando tik retkarčiais. Vis tik tai, ar laimėtus pinigus reikės deklaruoti ir už juos susimokėti, priklauso ne nuo pirkimo dažnumo – tą lemia daug skirtingų aspektų. Esminis skirtumas tas, ar jie pirko licencijuotų loterijos organizatorių bilietus ar dalyvavo kitų įmonių rengiamose akcijose ir žaidimuose. Jei jie dalyvavo loterijose, mokesčių mokėti nereikia, nes loterijų organizatoriai moka didelius nuo apyvartos nustatytus mokesčius.

Švedija planuoja mažinti mokesčius, įskaitant akcizus degalams, kad paskatintų namų ūkio vartojimo ir tuo pačiu visos ekonomikos augimą, rodo vyriausybės parengtas 2025 metų valstybės biudžeto projektas. Dešinioji vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, ateidama į valdžią 2022-aisiais svarbiausiu prioritetu skelbė kainų augimo stabdymą, bet per pastaruosius dvejus metus šalis aukštos infliacijos sąlygomis patyrė vangią ekonomikos plėtrą.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių, kasmet gimsta vis mažiau vaikų, o visuomenė vis labiau senėja. Vyresniais tėvais paprastai daugiau ar mažiau rūpinasi suaugę vaikai. O jų neturintiems prireikia kitų žmonių ar institucijų dėmesio. Dėl būtinybės užtikrinti tinkamą senų žmonių priežiūrą Vokietijoje jau ne vienerius metus gyventojams privalu mokėti ilgalaikės globos socialinio draudimo įmokas.

Valstybės, kuriose mokesčiai yra didesni, paprastai skelbia, kad jos teikia daugiau paslaugų, ir nors dažnai tai tiesa, išlaidos šioms paslaugoms gali sudaryti daugiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, o daugumai jų – bent trečdalį darbo užmokesčio, skelbia portalas „Tax Foundation“. Gyventojų pajamų, darbo užmokesčio ir vartojimo mokesčiai sudaro didelę dalį daugelio šalių mokestinių pajamų.

Finansų ministerijai pasiūlius įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį, būsto paskolas turintiems gyventojams bus siūloma penkeriems metams jį atidėti, jei būstas naudojamas gyventi, sako finansų viceministrė.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, atnaujintas vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektas, numatantis dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., Vyriausybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus, biudžetas papildomų pajamų iš jų gautų tik 2026 metais.  „Visi mokestiniai sprendimai, kurie daro įtaką ateinančių metų biudžeto pajamoms, jau priimti.

Konservatoriai, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų, vėl iš stalčiaus nori traukti mokesčių reformą. Tą pačią, dėl kurios sudedamųjų dalių – pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, žmonės rinkosi ir po Seimo langais. Vis tik panašu, kad kitos partijos nenusiteikusios prieš rinkimus erzinti gyventojų ir sako kad reformai nepritars.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie ekonomiką ir mokesčių reformą.

JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris Bidenas ketvirtadienį pripažino savo kaltę byloje dėl federalinių mokesčių, pranešė kelios žiniasklaidos priemonės, remdamosi žurnalistais teismo salėje. Kaltės pripažinimas įvyko tą pačią dieną, kai Los Andžele prisiekusiųjų atranka prasidėjo jo teismas. Nuosprendis turėtų būti paskelbtas gruodį, pranešė transliuotojai CNN ir NBC. Prokurorai tvirtina, kad H. Bidenas kelerius metus deramai nemokėjo federalinių mokesčių.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie mokesčius. Šįkart studijos svečiai yra Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir vienas socialdemokratų lyderių Gintautas Paluckas.

Iš negalios pašalpos per 2 savaites turi surinkti 1,8 tūkst. eurų: to reikalauja daugiabučio administratorius Daugiabučio atnaujinimui – 1,8 tūkst. eurų iš kiekvieno: ir tai – tik pirma įmoka

Jeigu jau pasitaiko dienų, kai visą reikalingą elektrą Lietuva pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių, tai tarša mūsų transporto sektoriuje ne mažėja, o toliau didėja. Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, yra įsipareigojusi ilgainiui ją sumažinti iki nulio. O pagal trečiadienį Seimo priimtas įstatymo pataisas, jau per artimiausius 5 metus naftos degalų suvartojimą transporto srityje lietuviams teks sumažinti 39 proc.

Daugelis lietuvių turi žemės ir nekilnojamojo turto (NT): butų, namų, garažų, įvairių ūkinės, poilsio ar kitos paskirties pastatų. Ir, jeigu žemės mokestį moka beveik visi jos savininkai, tai už kitą NT – beveik niekas, net jei turi daugybę butų ar sodybų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.

Lietuvoje mokesčių surenkama maždaug trečdaliu mažiau, nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dėl to nepakanka pinigų įvairioms viešosioms išlaidoms – pradedant mažomis pensijomis ir baigiant tragiškais keliais. Tarptautinių organizacijų ir vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis daugiausia pajamų gauna iš pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių. O jų našta proporcingai didesnė mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

Gyvenant daugiabutyje name privalumas yra tas, kad nereikia pačiam jaudintis dėl remonto darbų, vamzdynų taisymų, kitų įrengimų ar atnaujinimų. Tačiau problema iškyla tada, kai vieni ar kiti bendri sprendimai dėl būsto gyventojų netenkina, o pinigus už juos vis tiek reikia mokėti. Taip nutiko ir vieno daugiabučio namo gyventojams, kurie nesutiko su šlagbaumo (užkardos) įrengimu automobiliams įvažiuoti į kiemą.

Rusijoje pastaruoju metu sklandę gandai apie būtinybę kelti mokesčius dėl silpstančios nuo karo ir sankcijų ekonomikos pasitvirtino. Rusijos Dūma ir Federacijos taryba vienbalsiai pritarė didžiausioms XXI a. mokesčių reformoms šalyje, skelbiama „The Moscow Times“. Pokyčiai Rusijos mokestinėje sistemoje numato progresinių mokesčių įvedimą: nuo 13 iki 22 proc. Taip pat didinamas pelno mokestis organizacijoms nuo 20 iki 25 proc.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą po parlamento rinkimų. „Lyginant su tuo, ko buvo galima tikėtis, trumpesniu laikotarpiu labiau teigiama įtaka, nes nemažą dalį lėšų, reikalingų krašto apsaugos finansavimui, skolinsimės.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas ketvirtadienį priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kad pasiektų tokį tikslą, parlamentas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus, ir priėmė vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą. Seimas taip pat nustatė, kad savivalda iš jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies prie civilinės saugos projektų prisidėtų kasmet po 25 mln. eurų.

Pinigų pensijoms ir kitoms išmokoms, sveikatos apsaugai, švietimui, krašto gynybai ir visoms kitoms sritims yra tik tiek, kiek jų sumoka visi mokesčių mokėtojai – gyventojai ir verslas. Lietuvoje kai kurių mokesčių sumokama daug mažiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Dėl to ir nėra pinigų, iš ko mokėti adekvačias pensijas, atlyginimus gydytojams ar tinkamai finansuoti kitas sritis. Tokias išvadas naujausiose rekomendacijose Lietuvai pateikia Europos Komisija.

Ketvirtadienį parlamente pradėti svarstyti projektai įstatymų, kuriais didinami mokesčiai gyventojams ir verslui. Papildomai surinkti pinigai turėtų būti skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Už įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, 4 buvo prieš, o susilaikė 42. Mokesčiai didės ir gyventojams, ir verslui Vadinamajame gynybos fondo įstatymų pakete numatyti pasiūlymai, kurie didins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc.

Kalbant apie mokesčių didinimą tam, kad būtų padidintas gynybos finansavimas, didelė dalis piliečių laikosi nuomonės, kad daugiau mokėti turėti verslai, nes jie ir uždirba daugiau. Tuo tarpu verslininkai atkerta, kad gynyba yra visų reikalas – ir verslų, ir pensininkų.  Anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio ekonomisto Raimondo Kuodžio, mokesčiai turėtų būti teisingi visiems, tačiau tai pasiekti yra kone neįmanoma.

Ekonomistas Raimondas Kuodis neslepia kritikos Finansų ministerijos užmojui kelti mokesčius, kad būtų didinamas gynybos finansavimas. Pasak jo, Lietuvoje žmonės mėgsta skambiai kalbėti, bet imtis realių veiksmų – nedrįsta.  Apie mokesčius, gyvulių ūkį ir Lietuvos gynybos finansavimą, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ diskutavo R. Kuodis.

Savaitė prasidėjo svarbiu sprendimu – Vyriausybė teikia Seimui mokesčių pakeitimus, kurie leis tų pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Tai yra svarbus sprendimas, kuris turėjo būti priimtas gal net anksčiau. Tačiau kai kurie siūlymai kelia diskusijų, kurios galutinį sprendimą Seime gali klampinti įvairiomis nuomonėmis.

Komunaliniai mokesčiai už gyvenamąsias patalpas atrodo savaime suprantamas dalykas, į kurį daugelis mažai gilinasi. Vis tik gali būti, kad permokate, jei į būsto plotą, už kurį mokate, įtraukiamas rūsys, sandėliukas ar kita jums priklausanti patalpa, net jei faktiškai jos nenaudojate. Tačiau ir teisininkai iki galo ne visai sutaria, ar gyventojams reikėtų mokėti tik už tą būsto plotą, kuriame jie gyvena, ar ir tą, kuriame ne gyvena, bet faktiškai užima, pvz., balkoną.

Rusijos finansų ministerija antradienį pristatė siūlymą padidinti mokesčius gaunantiesiems dideles pajamas, taip pat didinti pelno mokesčio tarifus įmonėms. Šiuo metu nustatyta aukščiausioji pajamų mokesčio riba būtų didinama nuo 15 proc. iki 22 proc., tuo tarpu per metus uždirbantiems iki 2,4 mln. rublių (26 000 JAV dolerių) toliau galiotų dabartinis mažiausias 13 proc. mokesčių tarifas. Be to, nuo 20 proc. iki 25 proc. būtų didinamas ir įmonių pelno mokestis.

Šuo metu Lietuvoje vis yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios, praneša „Sodra“. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Taigi kiekvienam iš skolingų gyventojų išeina vidutinė 226 eurų skola.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip padidinus mokesčius surinkti daugiau pinigų, kuriuos reikėtų skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Vienas iš tokių – labiau branginti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Vis dėlto kai kurie specialistai įspėja, kad ministerijos užmojai gali sukelti priešingą efektą – esą padidinus akcizus taip, kaip siūloma, pinigų į biudžetą bus surinkta mažiau.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins Finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16 centų, o benzino beveik 9 centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16-a centų, o benzino beveik 9-iais centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.

Degalų, alkoholio ir rūkalų papildomas branginimas, didesnės išlaidos verslo liudijimams, didesni pelno mokesčiai, naujas draudimo sektoriaus apmokestinimas – taip iš gyventojų ir verslo planuojama surinkti daugiau pinigų krašto apsaugai. Trečius metus tęsiantis Kremliaus režimo karinei agresijai prieš Ukrainą, antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė visuomenei pristatė planus dėl mokesčių įstatymų keitimo.

Daugiau nei 10 metų Šveicarijos prancūziškoje dalyje gyvenanti finansų specialistė Ringailė Desperez pasakoja, kad nors ši šalis daug kam atrodo kaip svajonių, uždirbdami daugiau gyventojai nemažai priversti išleisti ir pragyvenimui. Tuo metu mokėdami kasmėnesines sveikatos draudimo įmokas gaunami paslaugas žmonės daug kur dar turi susimokėti papildomai.