mokesčiai

Valdančiųjų sudaryta mokesčių darbo grupė linksta siūlyti pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., sako demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti proporcinis. Anot jos, tokiu būdu būtų išvengta gyventojų bandymo išvengti mokestinės naštos, taip sumažinant surenkamas lėšas.  „Svarbu, kad NT mokesčio tarifas būtų proporcinis, neįtrauktų žmonių į tą žaidimą, kaip sumažinti mokestinę naštą sau.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ir vėl kelia diskusijas tarp keleivių – oro linijos paskelbė, kad nuo 2025 m. gegužės mėnesio griežtai laikysis rankinio bagažo politikos ir neketina leisti keleiviams piktnaudžiauti esamomis taisyklėmis. Kas keičiasi ir ko reikėtų tikėtis keliaujant šia aviakompanija? Pasak bendrovės atstovų, pastaruoju metu vis daugiau keleivių bando į lėktuvą įsinešti didesnį nei leistina rankinį bagažą arba papildomus daiktus, kurie nėra įtraukti į bilieto kainą.

Pirmadienį premjeras Gintutas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda susitiko prezidentūroje. Viena iš susitikimo temų – rengiama mokesčių reforma. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje buvo paaiškinta, ko gyventojai gali tikėtis iš ruošiamų pakeitimų. „Sutarėme, kad į mokestinius pakeitimus papildomai svarstysime papildomą NPD vaikų turinčioms šeimoms“, – pirmadienį po susitikimo su valstybės vadovu žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Valdantieji svarsto visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir prasitaria, kad mažiausias mokestis gali siekti 15-20 eurų. Tiesa, gali būti, kad visiems jo mokėti neteks, o tik tiems, kieno būsto vertė viršys 80 tūkstančių eurų. Valdantieji kivirčijasi ir dėl pelno mokesčio padidinimo verslui 2 procentais.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Finansų ministerijos teikiamus mokesčių pakeitimus svarstantys koalicijos partneriai linkę pritarti pelno mokesčio didinimui, kelti 20 tūkst. eurų būsto apmokestinimo kartelę, taip pat svarstoma įvesti tarpinį – 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.  „Einame link sutarimo.

Lietuvos verslo asociacijų vadovai siūlo didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu ir įvesti visuotinį mokestį gyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui (NT). Vyriausybei skirtame kreipimesi pažymima, jog papildomais mokesčiais surenkamos lėšos turėtų būti skiriamos išimtinai tik gynybai finansuoti.

Finansų ministerijai siūlant apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo 20 tūkst. eurų jo mokestinės vertės, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad apatinė NT mokesčio riba turėtų būti pakelta Registrų centrui šių metų pabaigoje atnaujinus NT mokestinę vertę. „Pirminė informacija, kuri buvo pateikta dėl NT verčių, tikrai yra netiksli.

Valdančiosios koalicijos taryba turėtų rinktis kitą savaitę, o jos prioritetas – mokesčių  pakeitimai, sako valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, daugumos partneriai artėja prie susitarimo dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų. „Mokesčiai – pagrindinis klausimas.

Seimas su trenksmu pradėjo pavasario sesiją, kurioje žada daugybę mokesčių pakeitimų. Valdantieji keis antrąją pensijų pakopą – žada leisti gyventojams iš jos pasitraukti ir išsiimti sukauptus pinigus, ruošia visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apims daugiau NT savininkų, maža to – didesni mokesčiai gresia verslui ir turtingiesiems. Dėl naujų mokesčių jau dabar skiriasi valdančiųjų nuomonės, kritikos negaili ir opozicija, ir verslas.

Valdantieji narplioja Finansų ministerijos parengtą mokesčių didinimo planą, kaip valstybės, savivaldybių ir gynybos biudžetus per 4 metus papildyti dar beveik 2 milijardais eurų. Gresia didesni pajamų mokesčiai užsiimantiems individualia veikla ir gaunantiems dideles pajamas, NT mokestis taps kone visuotiniu, o dėl keliamų mokesčių brangs draudimas, centralizuotas šildymas ir karštas vanduo, malkos. Didesni pelno mokesčiai gresia ir įmonėms.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

  Paaiškėjus pirminiam Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų planui Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva kritikuoja Vyriausybės siekį taikyti skirtingus mokesčių tarifus gyventojams bei įmonėms, ragina nesiimti „diskriminacinių“ tarifų nevienodiems pajamų dydžiams, bet geriau orientuotis į sukuriamą vertę.

„Ryanair“ keleiviai buvo įspėti apie naują taisyklę, pagal kurią jie gali likti nubausti 121 eurų bauda dar net neįlipę į lėktuvą. Pranešama, jog keleiviai bus baudžiami pinigine bauda, jei į registratūrą atvyks likus mažiau nei 40 minučių iki skrydžio pradžios, rašoma „Mirror“. Diskusijos dėl idealaus atvykimo laiko į oro uostą vyksta jau daugelį metų.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Tuo metu ekonomistai aiškina, kodėl tai yra būtina ir ko tikėtis gyventojams.

Finansų ministerijai siūlant žmonių būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės, premjeras Gintautas Paluckas teigia manantis, jog po derybų koalicijoje ši riba bus aukštesnė.  „Manau, kad po derybų koalicijoje ta riba bus šiek tiek aukštesnė“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Paluckas, atsakydamas į klausimą, ar turėtų būti apmokestinamas nuo 20 tūkst.

Paaiškėjus pirminiam siūlomų mokestinių pakeitimų planui, kurį Finansų ministerija pristatė koalicijai, ekonomistai kelia klausimus dėl politikų komunikacijos. Jų teigimu, visuomenei gali kilti klausimų, kur nukeliaus papildomai surenkamos lėšos: ar rinkiminių pažadų įgyvendinimui, ar gynybos poreikių finansavimui.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ruošiasi padidinti lengvatinį PVM tarifą, dėl ko brangtų centrinis šildymas ir viešojo transporto bilietai. O Remigijus Žemaitaitis siūlo bankrotais grasinančioms maitinimo įstaigoms grąžinti lengvatinį PVM, tačiau tik nuo pusryčių iki pietų. Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst.

Į pirmąjį susitikimą dėl mokestinių pakeitimų susirinkę parlamentarai sako išgirdę siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) ir pelno mokesčio, kuris kilti galėtų 1-2 proc., pokyčių, taip pat idėją labiau apmokestinti dideles pajamas iš individualios veiklos gaunančius gyventojus.

Žmonės nuolat randa įvairiausių būdų sukčiauti. Pvz., į savitarnos kasą įmuša pigesnį produktą, internete siūlo įvairias prekes, kurių taip ir neišsiunčia, slepia savo pajamas ar kitaip vengia mokesčių. Vienas iš būdų apsiperkant leidžia ne tik sutapyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalį, bet ir išvengti gyventojo pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Įvairių koncertų, mugių, masinių bėgimo, dviračių, automobilių varžybų ar kitokių renginių metu miestuose ir užmiestyje dažnai nustatomi įvairūs eismo ribojimai. Iki šiol toks eismo ribojimas nebuvo apmokestinamas. Tačiau socialdemokratė Ilona Gelažnikienė kartu su grupe Seimo narių siūlo pakeisti Rinkliavų įstatymą ir įvesti naują rinkliavą.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį koalicinės tarybos posėdžio metu pristatė planuojamus mokestinius pakeitimus, tačiau neatskleidė, kas tiksliai buvo aptarta. Premjero teigimu, diskusija dėl mokesčių toliau tęsis mažojoje darbo grupėje, kurią sudarys koalicijos partneriai.

Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas trečiadienį oficialiai registravo savo programos įgyvendinimo plano projektą. Jis bent iš dalies parodo, ką ir kada Lietuvos valdžia ketina keisti per artimiausius 4 metus. Plane numatomas ne tik mokesčių didinimas daugiau uždirbantiems, bet ir mokestinės lengvatos ekologinei ūkininkų produkcijai, kelionėms į ir iš darbo. Be to, Vyriausybė yra nusiteikusi keisti dabartinę pensijų indeksavimo tvarką, kitaip didinti įvairias išmokas.

Ministrų kabinetas siūlys atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) darbdavius, apmokančius darbuotojų kelionę į darbą.  Tai numatyta trečiadienį registruotame Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte. Jį dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Plane nurodoma, kad mažinant darbuotojų trūkumą, ypač regionuose, GPM galėtų būti neapmokestintos kelionės į darbą ir iš jo, nepaisant to, kokiu būdu darbdavys organizuoja ar apmoka kelionės išlaidas.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį koalicinės tarybos posėdžio metu pristatė planuojamus mokestinius pakeitimus, tačiau neatskleidė, kas tiksliai buvo aptarta. Premjero teigimu, diskusija dėl mokesčių toliau tęsis mažojoje darbo grupėje, kurią sudarys koalicijos partneriai. „Diskusija tęsis mažojoje darbo grupėje, kurią koalicija suformuoja, ir persikels į Finansų ministeriją, kur bus paruošti reikalingi įstatymo pakeitimai“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.

Trečiadienį valdančių partijų koalicinei tarybai pristatomi būsimi mokesčių pakeitimai, kurie Seime gali būti priimti jau kovą prasidedančioje pavasario sesijoje. Iki šiol nei Finansų ministerija, nei Vyriausybės viešai neatskleidė detalių, kam ir kaip keisis mokesčiai.

Finansų ministerijai siūlant keisti kai kuriuos mokesčius, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdybos narė Rasa Budbergytė sako, kad svarstomi gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto (NT) ir pelno mokesčių pakeitimai, taip pat kai kurių mokesčių lengvatų peržiūra.

Lietuvoje toliau bus keliama minimali mėnesinė alga. Tiesa, jos augimo tempas gali būti gerokai lėtesnis nei anksčiau. Tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek dalis rinkos ekspertų pabrėžia, kad per greitas minimalios algos augimas gali pakenkti smulkiam ir vidutiniam verslui. Esą jau dabar dalis įmonių dėl išaugusių kaštų ir suprastėjusio eksporto į Vokietiją susiduria su sunkumais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Darius gegužę švęs 43-iąjį gimtadienį.

Žalieji aktyvistai, siūlydami išvengti automobilių spūsčių Vilniaus miesto centrinėje dalyje, siūlo įvesti spūsčių mokestį. Nors tai kol kas yra tik siūlymas, keliautojas ir „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius Vitoldas Milius pamąstė, ar toks įsigaliojimas būtų naudingas bei pasidalino spūsčių padėtimi sostinėje. V. Milius pastebėjo, kad dėl šio pasiūlymo daug kas yra neaišku. Reikia labai atkreipti dėmesį, kurios vietos ar automobiliai bus apmokestinti.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ per pastaruosius kelis mėnesius daug dirbo, atsisakydama kai kurių savo skrydžių maršrutų Europoje, reaguodama į vyriausybių sprendimus didinti aviacijos mokesčius ir rinkliavas, rašoma „The Independent“. „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary pagrasino, kad padidinus mokesčius sumažins oro linijų bendrovės skrydžių į Prancūziją ir iš jos skaičių.

Vyriausybė trečiadienį priėmė įstatymo išvadą, kuria siūloma laidojimo pašalpą didinti nuo 560 iki 770 eurų.  Lino Jonausko, Orintos Leiputės, Kęstučio Vilkausko, Rimos Baškienės ir kitų parlamentarų pateiktose įstatymo pataisose teigiama, jog, ženkliai išaugus prekių ir paslaugų kainoms, šiuo metu valstybės skiriamos laidojimo pašalpos nepakanka – faktinės laidojimo išlaidos vidutiniškai sudaro nuo 1,7 iki 2 tūkst. eurų. Įstatymui Vyriausybė pritarė iš esmės, tačiau siūlo jį tobulinti.

Mažiau nei po mėnesio Seimas pradės naują pavasario sesiją. Jos darbų programoje, be kita ko, numatoma pakeisti ir du mokesčių įstatymus. Vyriausybė oficialiai registravo teisės aktų projektų, kuriuos siūlo įtraukti į Seimo sesijos darbų programą, sąrašą. Paprastai parlamentarai atsižvelgia į šį sąrašą ir jame numatyti projektai priimami. Taigi Gintauto Palucko Vyriausybė numato keisti du mokesčių įstatymus – Gyventojų pajamų ir Nekilnojamojo turto.

Lietuvos valdžia kalbasi su Europos Komisija, kad ši leistų valstybei skolintis daugiau nei leidžia tarptautinės taisyklės, jei pinigai būtų skiriami gynybai. Pinigų ieškoma ir valstybės viduje. Premjeras Gintautas Paluckas žada, kad per porą savaičių koalicijos partneriams pateiks galimus finansavimo šaltinius, pakeitimus mokesčių sistemoje.  Puse lūpų valdantieji užsimena apie pokyčius gyventojų pajamų mokesčio taikyme, kitokį nekilnojamojo turto mokestį.

Nors Lietuvoje egzistuoja įvairios labdaros organizacijos, renginiai ar paramos fondai, piniginės pagalbos iš gyventojų lietuviai vis dažniau prašo tiesiog internete, socialiniuose tinkluose. Vis tik nesvarbu, ar paramos ten prašoma dėl gaisro, vaiko ligos ar kitos svarbios priežasties, šeimai už gautus pinigus gali tekti ne tik susimokėti mokesčius – ji gali prarasti ir socialines išmokas.

Grupė Seimo konservatorių siūlo į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Apie tai, ar kultūriniai karai vėl sugrįš į Lietuvą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konservatorius Matas Maldeikis ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.

Kretingos rajono savivaldybės tarybai pritarus, nuo 2025 m. vasario 1 dienos piktnaudžiaujantiems Kretingos rajono gyventojams bus taikomas specialus prevencinis mokestis už buitinių atliekų išvežimą ir tvarkymą. Tie gyventojai, kurie melagingai teigia, kad jų bute, name ar kotedže nėra gyvenančių asmenų, nuo šiol turės mokėti daugiau nei 17 eurų per mėnesį siekiantį mokestį, rašoma savivaldybės pranešime.

Siekiant didinti žmonių pajamas bei išlaidas krašto apsaugai ir iki 2030 m. suformuoti nacionalinę diviziją, Lietuvos ekonomika turėtų augti iki 4 proc. kasmet, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Siekiant surinkti papildomai 12 mlrd. eurų nacionalinei divizijai iki 2030 m. prezidentas mato spartesnį ekonomikos augimą kaip pagrindinį ekonomikos šaltinį. Ir šį paspartėjimą pajaustų visi šalies regionai. Ekonomikos efektas pasireikš po poros metų.

Dar 2024-ųjų pradžioje tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoj jų statyti naujus.

Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūtų taikomos netikslingos lengvatos, valstybės gaunamos pajamos išaugtų bent šimtais milijonų eurų.  „Prieš kalbėdami apie mokesčių didinimą, pakalbėkime apie lengvatas. Nes kažkas turi preferencinį traktavimą apmokestinimo kontekste. Ir lengvatų šalyje daug.

Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.

Nuo sausio 9-osios dienos padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis, kuris yra sumokamas registruojant automobilį „Regitroje“. Mokestis padidėjo po to, kai Valstybės duomenų agentūra paskelbė mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. „Regitra“ informuoja, kad mokesčio dydžiai, lyginant su praeitų metų dydžiais, kinta nuo 38 centų iki 15,12 eur. Tiesa, tikslus mokesčio dydis priklauso nuo registruojamo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Praėjusią savaitę Valstybės gynybos taryba, kurią sudaro valstybės vadovai, nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų, negu skiriama dabar. Šalies vadovas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tam galėtų būti naudojami gyventojų pinigai, laikomi bankuose. Ar tokiais būdais pavyktų išvengti mokesčių didinimo? Ką rodo G. Nausėdos siūlymai? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr.

Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis. Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.

Gitanas Nausėda prieš kelias dienas pareiškė, jog Lietuva sieks iki 2030 metų didinti bendrą vidaus produktą (BVP) šalies gynybai iki 6 proc. Ekonomisto teigimu, tai yra nesunkiai pasiekiamas ir naudingas tikslas, tačiau apipintas ne viena galima rizika. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad jau šių metų balandžio 30 d. baigs galioti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taigi dar turite galimybę iki nurodytos datos gėlo požeminio vandens gręžinius registruoti Žemės gelmių registre. Iki metų pabaigos jau buvo užregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. gręžinių.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo 1 proc. padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams, tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiems pusėms.

Vyriausybė palaiko šalies vadovo siūlymą dešimtadaliu padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skiriamą vietinės reikšmės keliams, savivaldybių nuosavybėn perleidžiant daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Ministrų kabinetas pritaria, jog lėšos turėtų būti paskirstomos pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį savivaldybėse, siūlo leisti joms pačioms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.