Skaičiuoja galimybes dar kelti minimalią algą: „Bus susitarimas dėl formulės"

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Darius gegužę švęs 43-iąjį gimtadienį. Vyras šiuo metu už minimumą tvarko Panevėžio gatves. Sako, kad darbas nelengvas.   

„Kvartalas duotas, reikia padaryti. Spėji nespėji, tada kitą dieną“, – teigė vyras.  

TAIP PAT SKAITYKITE:

730 eurų minimali alga ant popieriaus: kodėl lietuviams į rankas nuo jos lieka mažiau nei vokiečiams?

Monika Navickienė dalina pažadus, kaip padės gyventojams: kiek didės pensijos, minimali alga ir kitos išmokos?

Aiškėja, kiek pensijos didės nuo 2024 m.: vieniems kils 3,34 euro, o kitiems – vidutiniškai po 51 eurą

O ir atlyginimas nedžiugina.   

„Nuo algos iki algos, ir tai neužtenka. <..> Sunkiai, reikia už butą mokėti, nuomą, telefonai, valgymas – sunkoka. Pagrinde – akcijos. Galvų prisiperki, išsiverdi šaltienos kokiai savaitei, va taip. Bulvių atsiveži iš kaimo – pagrindinis maistas“, – pasakojo Darius. 

Atsiliekame bene dvigubai

Vyras norėtų uždirbti bent 900 eurų į rankas. Šiuo metu Lietuvoje minimali alga iki mokesčių siekia 1038 eurus, o po mokesčių lieka 777 eurai. Pagal minimalią algą popieriuje tarp kaimyninių valstybių šiuo metu lenkiame tiek Latviją, tiek Estiją, tačiau nusileidžiame Lenkijai, kur minimali alga iki mokesčių siekia beveik 1100 eurų. 

Lietuvai dar labai toli iki Vakarų Europos, pavyzdžiui, Vokietijos ar Belgijos, kur minimali alga siekia 2 tūkst. eurų, tačiau lietuviai iš lėto vejasi labiau išsivysčiusias šalis. Pagal minimalios algos augimo greitį, nuo 2025-ųjų Europos Sąjungoje Lietuva su 12 procentų augimu užėmė 4-ą vietą. Nusileidžiame tik Rumunijai, Kroatijai ir Bulgarijai. Tiesa, gatvėse kalbinti gyventojai mano, kad toks augimas – per lėtas:

„Be abejo, kad neužtenka. Čia nėra ką šnekėti su tokiu atlyginimu. Tūkstantį turėtų gauti jau tikrai, žmonės.“   

„Bent tūkstantį, tūkstantį du šimtus, kad patenkinti tuos būtinuosius poreikius.“   

„Bent pusantro tūkstančio minimalus į rankas. Čia tokiose provincijose mes dar taupiai gyvename, o didmiesčiuose sunku.“

„Darbo užmokestis Lietuvoje turi augti ir augs, todėl kalbėsime ir apie minimalų darbo užmokestį“, – žadėjo ministras pirmininkas G. Paluckas.

Valdžia siunčia žinią, kad ir toliau kels minimalią mėnesinę algą. Kiek konkrečiai ji galėtų didėti, Vyriausybė kol kas nedetalizuoja, tačiau pabrėžia, kad minimali alga negali didėti per greitai.

„Minimali alga gali augti tiek, kiek gali pakelti pirmiausia verslas, nes galų gale verslas moka darbo užmokesčius. Jeigu mes nesugebėsime pamatyti skirtumų tarp didelio, smulkaus ir vidutinio verslo, turėsime rimtų problemų“, – tikino G. Paluckas.

„Būtų rizikinga toliau stipriai kelti minimalią algą. Geriausia būtų padaryti metų arba 2 metų pauzę ir pasižiūrėti, kaip anksčiau vykę padidinimai paveikė Lietuvos ekonomiką ir, svarbiausia, eksportą“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Kylant minimaliai mėnesinei algai, didėja ir vidutinis darbo užmokestis, tokiu būdu susidaro papildomai kaštai, kuriuos atsverti, esant mažam darbo našumui, neaugant taip sparčiai investicijoms į inovacijas, skaitmeninimą, tampa labai sudėtinga“, – tikino Pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė.

Esą gali kilti sunkumų

Tiek dalis ekonomistų, tiek valdžia akcentuoja, kad per greitas minimalios algos augimas gali daliai verslų sukelti sunkumų.

„Mes, galimai, matome pirmuosius pažymius, kad Lietuvos eksportas į Vokietiją pradeda mažėti, tai, aišku, labiausiai susiję su Vokietijos ekonomikos problemomis, bet, tokiu atveju, kelti minimalią algą į krentančią Vokietijos ekonomiką ir lėtėjantį Lietuvos eksportą į Vokietiją būtų šiek tiek rizikinga“, – detalizavo A. Izgorodinas.

„Didelis verslas seniai nemoka mažų atlyginimų ir jiems tai tikrai neskauda, tačiau smulkesnis ir vidutinis verslas arba besivystantis smulkus verslas, jiems tikrai skaudu ir jie sako, kad per sparčiai didinant minimalų darbo užmokestį, jie kris iš rinkos, bankrutuos ir nuo to niekam nebus gerai“, – pabrėžė premjeras. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė viliasi, kad Vyriausybei įsikišti nereikės, profsąjungos ir verslas sugebės susitarti ir taip surasti tinkamiausią sprendimą dėl minimalios algos kėlimo.

„Jeigu socialiniai partneriai susitars, mes, kaip Vyriausybė, palaiminsim jų susitarimą, bet jeigu socialiniai partneriai nesusitars, tai Vyriausybei, nori nenori teks daryti kažkokį sprendimą ir atspirties taškas, kaip ir kiekvienais metais, bus susitarimas dėl formulės“, – kalbėjo Inga Ruginienė.

Daugiau aiškumo, kiek galėtų Lietuvoje didėti minimali mėnesinė alga, bus gegužę, kai bus aiškus pirmojo ketvirčio Lietuvos ekonomikos augimo rezultatas ir Lietuvos bankas pateiks savo siūlymus.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.