Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.
Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.
Preliminariais duomenimis, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos pernai siekė 5,5 mlrd. eurų. Tuo metu išlaidos sudarė 4,94 mlrd. eurų.
Taigi jei šiuos pinigus padalytume visiems gyventojams nuo kūdikio iki senolio, išeitų, kad kiekvienas pernai „Sodrai“ sumokėjo vidutiniškai po 1964 eurus, o iš jos gavo – po 1764 eurus, arba 200 eurų mažiau.
„Gyventojų vakcinacija ir kitos pandemijos valdymo priemonės, išsaugotos darbo vietos ir išlaikytas įmonių veiklos tęstinumas, pandemijos sąlygoms pritaikytas darbo organizavimas ne tik padėjo išlaikyti socialinio draudimo sistemos stabilumą, bet ją dar ir sustiprino“, – sako „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.
Esą dėl teigiamų 2021 m. rezultatų šiemet iki 1,1 mlrd. eurų padidės „Sodros“ rezervas – į jį bus papildomai pervesta virš 500 mln. eurų.
Vėlgi padalijus visą rezervą visiems šalies gyventojams, kiekvienam išeitų beveik po 393 eurus.
Pasirodo, su šiais pinigais ne tik nieko nedaroma, dėl ko infliacija mažina jų vertę. „Sodra“ dar primoka, kad jie gulėtų nenaudojami.
Išleidžia milijonus už pinigų laikymą
Šiuo metu „Sodros“ Rezervo fondo lėšos yra laikomos sąskaitoje Lietuvos banke (LB) ir už jas mokama Europos Centrinio Banko (LB dalyvauja jo valdyme) nustatyta metinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, kuri šiuo metu yra neigiama (-0,5 proc.).
Paprastai kalbant, per metus už 1,1 mlrd. eurų laikymą sąskaitoje reikia sumokėti 5,5 mln. eurų.
„Tai yra už lėšų laikymą sąskaitoje iš Rezervo fondo reikia mokėti 0,5 proc. palūkanas kasmet.
Rezervo fondo lėšos gali būti panaudojamos tik išimtinais atvejais, pritarus Vyriausybei, todėl didžiąją laiko dalį jos laikomos sąskaitoje ir galėtų būti investuojamos taip, kad būtų uždirbta papildomų pajamų ar bent sumažėtų lėšų saugojimo sąskaitoje išlaidos“, – paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Pasak jos, pasirinkta investavimo strategija atitinka reikalavimus lėšų saugumui ir likvidumui. Fondo lėšas galima investuoti tik į labai mažos kredito rizikos vyriausybių (ar jų garantuotas), centrinių bankų, tarptautinių organizacijų obligacijas ir pinigų rinkos priemones, laikyti terminuotuosius indėlius tų valstybių skolos valdymo įstaigose ir aukšto kredito reitingo kredito įstaigose.
Esą investicijos turi būti paskirstytos tarp skirtingų instrumentų taip, kad būtų sumažinta Rezervo fondo priklausomybė nuo vieno investavimo subjekto bendrai, ir skirtingo termino instrumentų taip, kad kuo geriau atitiktų reikalavimus fondo likvidumui.
„Rezervo fondo lėšas investuos Finansų ministerija, kuri turi didelę patirtį, valdant valstybės iždo lėšas“, – komentavo patarėja.
Atgal į valstybės biudžetą?
LB Rinkos operacijų departamento direktorius Jonas Kanapeckas tiesiai paaiškino, kad imti palūkanas už kitų institucijų laikomus pinigus yra įprasta praktika.
„Europos Centrinis Bankas nustato vienodą palūkanų normą, taikomą visoms viešojo sektoriaus įstaigų lėšoms Eurosistemos centriniuose bankuose. Gautos palūkanos yra LB pajamos.
Pagal įstatymą LB nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. LB pajamos naudojamos finansuoti Lietuvos banko veiklą įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti, kurios reikalingos valstybei ir jos mokesčių mokėtojams“, – komentavo J. Kanapeckas.
Departamento direktorius priminė, kad dalis LB pelno banko valdybos sprendimu įstatymo nustatyta tvarka kasmet pervedama į valstybės biudžetą.
2021 m. iš ankstesnių metų pelno pervesta 16,6 mln. eurų – didžiausia įmoka nuo 2012 m.
Beje, praėjusių metų gruodį 639 LB darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 3056 eurai neatskaičius mokesčių. „Sodros“ valdyboje dirbantys 373 darbuotojai praėjusį mėnesį uždirbo 2777 eurus neatskaičius mokesčių.
Taškytis pinigais dabar būtų neatsakinga
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ekonomistas Marius Dubnikovas atsargiai vertina dabartinę praktiką.
Jo teigimu, per ankstesnę ekonomikos krizę, kai „Sodra“ nesurinko pakankamai pinigų ir teko mažinti išmokas, rezervinės lėšos būtų leidę to nedaryti.
„Šiaip paėmus rezervą turėti yra gerai. Dėl to, kad buvo 2009 m., kai, akivaizdu, tokie rezervai būtų labai pravertę“, – aiškino pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį į kitą lėšų rezervo kaupimo ir jų panaudojimo aspektą.
„Žiūrėčiau į tai, kad nebūtų visi pinigai išdalyti, bet kiek įmanoma labiau kreipti dėmesį, kad pensijos minimali alga neapmokestinamasis pajamų dydis ir kiti dydžiai valstybėje būtų nustatomi automatiškai pagal iš anksto nustatytas formules. Sakykime, kaip ekonomika vystosi, taip pensijos padidėja.
Dabar mes vis matome bandymus tas pensijas didinti greičiau. Aišku, tas noras yra paskatintas matant laisvus pinigus. Bet vis tiek ateis „ekonominė žiema“ ir akivaizdu, kad šiandieninėje geopolitinėje situacijoje taškytis pinigais mažų mažiausia yra neatsakinga“, – komentavo M. Dubnikovas.
Nors šia prasme kaupti rezervą yra neblogas dalykas, tačiau ekonomistas abejoja, ar racionalu yra pinigus už neigiamas palūkanas laikyti LB.
„Klausimas, ar taip už minusines palūkanas laikyti pinigus yra protinga. Paimkime kaip pavyzdį tą patį Norvegijos Stabilumo fondą. Aišku, jo dydis nepalyginamas, bet jie savo rezervines lėšas investuoja. Žinoma, tai reikėtų daryti su minimalia rizika. Tačiau mokėti tą maksimalią centrinio banko kainą, tai yra šiek tiek negerai“, – svarstė pašnekovas.
Jis pripažino, kad LB yra ne privati, o valstybinė institucija ir dalį pelno grąžina į biudžetą.
„Šiaip ilguoju periodu Lietuva turėtų turėti rezervus, kurie galėtų būti panaudoti išlyginant nestabilius laikotarpius. O tokių tikrai bus. Ir tie rezervai netgi turėtų augti“, – apibendrino ekonomistas.
