mokesčiai

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų žemės nuomos mokestis bus didinamas – tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Susisiekimo ministerijos siūlymu, patikslinti mokesčiui apskaičiuoti naudojami koeficientai. Pasak jos, pakeitimai mokestį priartins prie rinkos kainų, skatins sklandžią oro uostų veiklą.

Kauno rajono savivaldybės taryba gruodžio 19 d. patvirtino naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Gyventojų mokama suma kils neženkliai. Vietinės rinkliavos dydžiai nesikeitė nuo 2020 m., kuomet ji buvo įvesta savivaldybėje, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento. Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko „Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (Kauno RATC) vidutiniškai 30 procentų padidinus mišrių atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestį, nuo sausio 1-osios atitinkamai didės ir šios paslaugos kaina kauniečiams. Gyventojų mokama suma kils keliais eurais, praneša Kauno miesto savivaldybė. Antradienį tokiam sprendimui pritarta Kauno miesto tarybos posėdyje. Gruodžio 1-ąją visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime nutarta visiems Kauno regiono atliekų turėtojams 30 proc.

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti. Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan.

Baigiantis metams – nemaloni žinia, paliesianti kiekvieno rajono gyventojo piniginę. Visose savivaldybėse didės mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą. Tačiau yra ir viena gera žinia – atsirado viltis, kad galbūt Kėdainiams pavyks išvengti dar didesnės smarvės – pradėta dairytis kitos vietos Kauno regiono maisto atliekų perdirbimui, tad atsiranda tikimybė, kad gali būti atsisakyta idėjos tokią maisto atliekų perdirbimo liniją įrengti Zabieliškyje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį –gruodžio 15 d. (imtinai). Preliminariais duomenimis tai padaryti dar turi apie 15,5 tūkst. gyventojų. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir jau sumokėjo NT mokestį. Iš viso šiais metais tai padaryti turi apie 34 tūkst. gyventojų, kurie VMI duomenimis turi deklaruoti apie 15 mln.

Latvijoje per šių metų dešimt mėnesių surinkta 11,202 mlrd. eurų mokesčių – 369,9 mln. eurų, arba 3,4 proc. daugiau negu planuota, pranešė šalies finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–spalio mėnesių laikotarpiu, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 10,9 procento. Daugiausia per dešimt mėnesių surinkta socialinio draudimo mokesčio – iš viso 3,988 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau negu planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,254 mlrd. eurų – 3,8 proc.

Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų. Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Savo NT vertę galima sužinoti suvedus NT unikalų numerį Registrų centro internetinėje svetainėje.

Į Vilniaus savivaldybę plūsta senjorai, negavę šildymo kompensacijų. Savivaldybės atstovai ragina nesistebėti, mat šį sezoną ėmė tikrinti prašytojų turtą – namus, sklypus, automobilius ir pinigus banke. Ministrė Navickienė tokią praktiką pateisina, tačiau prašo savivaldybes nepersistengti ir dėl kelių eurų, viršijančių normatyvą, nepalikti senjorų be paramos. Į pagalbą senjorams jau skuba „Carito“ darbuotojai – ragina nenuleisti rankų ir iki galo kovoti dėl šildymo kompensacijų.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Panašus draudimas įsigaliojo nuo šios vasaros, kai uždrausta nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse. Seimas pavasarį po pateikimo pritarė laisviečio inicijuotoms Kasparo Adomaičio pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.

Kiekvienas Panevėžio daugiabučių gyventojas už komunalinių atliekų tvarkymą nuo gruodžio mokės 33 centais daugiau, o konteinerio išvežimas individualių namų savininkams brangs 3,26 euro. Be to, už atliekų tvarkymą turės mokėti ir garažų savininkai, pranešė savivaldybė. Miesto taryba ketvirtadienį patvirtino naujus komunalinių atliekų tvarkymo įkainius.

Antradienį Seime įregistruota Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisa, kurią priėmus neapmokestinamos būtų pajamos, už kurias būtų perkami ginklai, šaudmenys ir kario saugos priemonės. Atitinkamą įstatymo projektą registravo daugelio Seimo narių grupė tiek iš valdančiųjų koalicijos, tiek iš opozicijos. Dėl to visai tikėtina, kad pataisai galutinai priimti parlamentarų balsų gali užtekti.

Popmuzikos žvaigždė Shakira pirmadienį pasiekė susitarimą su Ispanijos prokurorais pirmąją jos mokestinio sukčiavimo bylos nagrinėjimo dieną Barselonoje. Pirmininkaujančiam teisėjui 46 metų Shakira pirmadienį pranešė, kad sutinka su pasiektu susitarimu. Pagal jį moteris sutiko su trejų metų lygtine bausme mainais už tai, kad sumokės milijonus eurų baudų, pranešė Barselonos teismas. Shakira sumokės daugiau kaip 7,3 mln.

Mūsų šalyje yra blogai ir trūksta pinigų, tad valdžia apmokestino lietų ir taip ketina apvogti šalies gyventojus. Galiausiai lieka apmokestinti tik saulę ir vėją. Skamba kaip absurdas, bet kai kurie mūsų Seimo nariai rimtai taip kalba. O jų pasiklausę Aleksandro Lukašenkos propagandos ruporai visai rimtai apie tai skelbia Baltarusijos gyventojams. Lapkričio 8 d. Baltarusijos nacionalinis transliuotojas parengė TV reportažą, kurį publikavo ir interneto svetainėje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Nesinaudojantys VMI e. paslaugomis, deklaracijų sulauks klasikiniu paštu, o žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. 2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 59 mln. eurų: apie 49 mln.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliajai mėnesinei algai (MMA), padidėjo ir PSD įmokos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seime svarstomas naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jis vetuotų įstatymą, jei Seimas jį priimtų.

Gyventojai, kurie turi skolų arba nori jas susigrąžinti, turėtų nedelsti. Antstoliai vardija atvejus, kuomet skoloms gali sueiti senaties terminas ar jos gali būti pripažintos beviltiškomis. Todėl norintys atgauti skolas turi suskubti jas išsireikalauti. O skolingi gyventojai, kuriems jau pradėtas skolų išieškojimo procesas, turėtų nedelsti ir kuo greičiau jas grąžinti. Vilnietis Remigijus viename socialiniame tinkle teiravosi apie skolas ir jų senaties terminus. „Turiu 5 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena gyventojams, kad jeigu policija ir kita institucija paskyrė susimokėti baudą, nesiėmus veiksmų, vietoje 15 eurų kai kuriais atvejais gali tekti susimokėti ir 250 eurų.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., rašoma VMI pranešime. Didžiąją dalį gyventojų apie mokėtiną sumą VMI informuos tiesiogiai gyventojų nurodytu el. paštu.

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Daugelis žino, kad gavę didelę sumą pinigų, automobilį, namą ar kitą dovaną iš, pavyzdžiui, draugo, turi ją deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su smulkesnėmis dovanomis, gautomis iš įvairių žmonių per šventes, jei jas sudėjus išeina nemaža suma pinigų. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tokias dovanas reikia deklaruoti ir už jas susimokėti, taip pat, kokiu būdu yra tikrinama, kad gyventojai šią pareigą atliktų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos dėl naujojo NT mokesčio yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu. I. Šimonytei stojus ginti siūlomą NT mokestį programuotojas Paulius Jakutavičius negalėjo nutylėti ir tiesiai šviesiai rėžia, jei būtų priimtas NT mokestis jo šeimai pareikalautų atsisakyti būtiniausių dalykų. „Apie planuojamus NT mokesčio pakeitimus.

Nuo šiol visi „Apple Watch“ turėtojai Baltijos šalyse gali naudotis „Smart-ID“ programėle savo išmaniuosiuose laikrodžiuose, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Anot el. atpažinties paslaugas teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ atstovų, šiuo žingsniu siekiama, kad elektroninis pasirašymas ir autentifikavimas būtų dar patogesni. Net 75,5 proc. „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje išreiškė norą naudotis programėle savo išmaniajame laikrodyje, rodo naujausi bendrovės vidiniai duomenys.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės, nei esame pratę mokėti, tad, su neramumu laukiant šiųmečių kainų, verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. „Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Kai kurie Lietuvos verslininkai Mokesčių inspekcijai turės atseikėti apvalią sumą – beveik 12 mln. eurų už asmeninių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis. Mokesčių inspekcija skelbia, kad kai kurie verslininkai per pusantrų paskutinių metų įmonės lėšomis pirko prabangius automobilius, keliones sau ir šeimos nariams. O už įmonės lėšas įsigytas atostogų keliones į šiltuosius kraštus apsukrūs verslininkai dar ir prisidengė komandiruotėmis.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad skolintis lėšų gynybai, priešingai nei pernai, neleidžia ekonominės prognozės, įtemptas biudžetas. „Tuomet buvo matoma, kad gali būti ir geresnis (valdžios sektoriaus – BNS) balansas, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministrė. – Šiuo atveju matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas, ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Pensininkams, neturintiems pinigų sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, savivaldybės galėtų jį atidėti, o po jų mirties skolą padengtų paveldėtojai arba naujieji būsto savininkai. Tai numatančios pataisos skinasi kelią Seime.  Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Juose yra numatoma, kiek mokesčių Lietuvoje bus surinkta ir kam kiek pinigų atiteks. Planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Valstiečiai ir žalieji pasitraukė iš nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Jais planuoja sekti ir kitos opozicinės partijos. Ar šis susitarimas žlugs? Kaip seksis politikams imtis kitų svarbių darbų, pavyzdžiui, mokesčių reformos ir kitų metų biudžeto, kai ant nosies net treji rinkimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krik...

Kompozitorius, prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano paviešino, kokią sumą 2018 metais padengė valstybė už kraujo vėžio gydymą. Vyras feisbuko įraše pabrėžė, kad ne visur yra „vagys“ ir ragino pakeisti požiūrį į mokesčius. „Maksimaliai konkretus paaiškinimas, kur keliauja mokesčiai.  Čia dalinuosi savo sveikatos reikalais 2018 metais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia 18–25 m. studentus ir specialistus registruotis į pirmąjį jaunimo mokesčių hakatoną – „Taxmania Hackathon“. Renginio metu komandos ieškos inovatyvių sprendimų mokestiniams iššūkiams, o geriausių idėjų autorių laukia 10 tūkst. eurų prizinis fondas pasirinktiems kursams.  Registruotis kviečiame iki lapkričio 16 d. „Geriausiai jaunimo mokestinio raštingumo problemas žino pats jaunimas.

Ispanijos prokuratūra vėl kaltina Kolumbijos dainininkę Shakirą sukčiavimu ir mokesčių nemokėjimu stambiu mastu. Pasak „NBC News“, Barselonos prokuratūra apkaltino atlikėją nesumokėjus beveik 7 mln. eurų. Įtariama, kad 2018 m. per pasaulines gastroles „El Dorado“ atlikėja nuslėpė pajamas, o uždirbtas lėšas pervedė į lengvatinio apmokestinimo įmones, rašo tan.ua. Antrąjį tyrimą prokuratūra pradėjo dar šių metų liepą. Surinkę įrodymų, teisėsaugininkai kaltinimus paskelbė viešai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad šiuo metu vykstančios diskusijos bei pasiūlymai dėl Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimų rodo, jog „gimsta kompromisas“. Ji tikisi, kad Seimas dėl šio įstatymo priims sprendimą greičiau, negu dėl kitų mokesčių reformoje numatytų projektų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį imsis Vyriausybės siūlomos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, mokesčių paketo svarstymas komitete bus tęsiamas nuo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo. „Svarstymą pradėsime nuo klausymų, nes komitete gavome nemažai nuomonių dėl pateiktų pakeitimų. Sudarysime galimybę suinteresuotoms pusėms pristatyti savo pozicijas bei argumentus.

Bene vienintelis svarbesnis mokesčių pakeitimas, dėl kurio, panašu, daugiau ar mažiau sutaria valdančioji koalicija, yra nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos. Vis dėlto ir jos pamažu koreguojamos taip, kad NT mokestį mokėtų tik labai nedidelė dalis jį turinčių gyventojų. Daugelis ekspertų ir tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje turto mokesčio surenkama keliskart mažiau nei kitose valstybėse.

Šiuo metu surenkama ir perdirbama didžiausia dalis tų plastikinių pakuočių, kurios dalyvauja užstato sistemoje ir yra priduodamos į taromatus. Tačiau praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus turės būti surenkama ir perdirbama daugiau kitų pakuočių. Pvz., plastikinių butelių nuo kitų gėrimų, indelių nuo pieno produktų, buitinės chemijos pakuočių ir kt.

Artimiausiu metu Seimas turėtų grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projekto. Ministrų kabineto patvirtintą modelį dabar siūloma iš esmės pakeisti ir numatyti, kad didžiausias mokesčių tarifas būtų kur kas didesnis. Atitinkamą pasiūlymą oficialiai registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Estijai nuo naujųjų metų nusprendus padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad tokio pobūdžio mokesčiai yra lengviausiai įvedami, o Lietuvai taip pat geriau kelti vartojimo, o ne kapitalo mokesčius. „Vartojimo mokesčiai yra vienas iš dalykų, kurie lengviausiai įvedami.