Vietinės rinkliavos dydžiai nesikeitė nuo 2020 m., kuomet ji buvo įvesta savivaldybėje, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Nuo sausio 1 d. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (individualių namų, butų daugiabučiuose namuose) savininkams nustatytas metinis pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dydis – 24,83 Eur / 1 nekilnojamojo turto objektui. Iki šiol šis dydis buvo 16,58 Eur / 1 NT objektui.
Keisis ir vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydžiai: individualių namų gyventojai, kurie turi rūšiavimui skirtus konteinerius, už 120 litrų talpos konteinerio išvežimą mokės 1,65 Eur vietoj buvusių 1,18 Eur. Už 140 litrų konteinerį – 1,92 Eur, 240 litrų – 3,30 Eur, 1100 litrų – 15,08 Eur.
Individualių namų gyventojai, kurie neturi rūšiavimui skirtų konteinerių, už atliekų surinkimą mokės daugiau: 120 litrų konteinerio išvežimas kainuos 3,04 Eur, 140 litrų – 3,54 Eur, 240 litrų – 6,08 Eur, 1100 litrų – 27,84 Eur.
Vietinės rinkliavos dydžiai padidėjo dėl šių priežasčių:
– didėjo atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius įkainis (46 proc. didesnis nei skaičiuojant vietinės rinkliavos dydžius 2020 m.) – tai sudaro 16 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo;
– nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja mišrių komunalinių atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius įkainis, kuris didėja nuo 62,82 Eur/t iki 106,64 Eur/t – tai sudaro 72 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo;
– didėjo vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos (paslaugų, gaunamų vykdant vietinės rinkliavos administravimą, kainos ir pan.) – tai sudaro 12 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo.
Baigiantis metams – nemaloni žinia
Baigiantis metams – nemaloni žinia, paliesianti kiekvieno rajono gyventojo piniginę. Visose savivaldybėse didės mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą. Tačiau yra ir viena gera žinia – atsirado viltis, kad galbūt Kėdainiams pavyks išvengti dar didesnės smarvės – pradėta dairytis kitos vietos Kauno regiono maisto atliekų perdirbimui, tad atsiranda tikimybė, kad gali būti atsisakyta idėjos tokią maisto atliekų perdirbimo liniją įrengti Zabieliškyje.
Mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą norėta kelti jau seniai, tačiau iki šiol to nepavyko padaryti. Deja, dabar piniginių tuštėjimas yra neišvengiamas – praėjusią savaitę vykusiame Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) dalininkų susirinkime nubalsuota pritarti vadinamajam vartų mokesčio pakėlimui.
Kiek pabrangs?
Kauno RATC dalininkams pritarus mokesčio didinimui, kainos keisis gana ženkliai.
Už mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir apdorojimą nustatomas kone dvigubai didesnis mokestis – iki šiol buvo 62,81 euro be PVM, nuo šiol bus 106,4 euro be PVM.
Už kitų atliekų, neturinčių asbesto, priėmimą ir apdorojimą (fiziniams ir juridiniams asmenims) kaina kyla nuo 100 iki 109 eurų už toną be PVM.
Už kitų atliekų, turinčių asbesto, priėmimą ir apdorojimą (fiziniams ir juridiniams asmenims) kaina taip pat kyla devyniais eurais už toną.
Už žaliųjų atliekų priėmimą ir apdorojimą fiziniams asmenims (iki 0,5 t kelmų per kalendorinius metus), daugiabučių namų ir sodininkų bendrijoms bei VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro savivaldybių administracijoms arba jų įgaliotiems asmenims mokėti nereikės. Fiziniams asmenims, viršijus numatytą kiekį per kalendorinius metus, už žaliųjų atliekų priėmimą ir apdorojimą bus taikomas 47,48 euro (be PVM) mokestis už 1 toną.
Tiesa, dabar kainos didėja labiau, nei buvo planuota anksčiau. Anksčiau buvo siūloma mokestį už mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir apdorojimą didinti iki 98 eurų, vėliau – iki 103 eurų. Dabar gi kaina yra dar didesnė.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas yra sakęs, kad kol kas sunku nuspėti, kiek gyventojams brangtų atliekų surinkimo mokestis, tačiau bent apytikslis augimas gali būti aiškus jau dabar.
„Jei imtume grynai tik atliekų tvarkymo mokesčio didėjimą, skaičiuojama, kad vienam gyventojui mokestis didėtų apie 5 eurus per metus kaimo apylinkėse ir apie 9 eurus per metus mieste.
Vis dėlto visada atsižvelgiama į faktines sąnaudas ir taryboje bus kalbama ir apie tai, kad pastaraisiais metais augo atliekų surinkimo, administravimo išlaidos, o mokestis gyventojams nedidėjo jau trejus metus“, – sakė G. Muznikas.
Vilniečiams nuo kitų metų keisis rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą
Didėjant surenkamų komunalinių atliekų kiekiui ir augant jų tvarkymo sąnaudoms, sostinė peržiūrėjo vietinę rinkliavą – vidutinio 60 kv. m buto savininkui rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą bus apie 58 Eur per metus (2023 m. buvo apie 46 Eur).
„Peržiūrėdami rinkliavos dydį atsižvelgėme į kitąmet planuojamą surinkti atliekų kiekį, nekilnojamojo turto objektų plėtrą, augančias atliekų tvarkymo sąnaudas ir šių paslaugų apimtį“, – sako Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
Sąnaudos auga dėl nacionalinio reguliavimo
Sąnaudų didėjimui (mokesčio už atliekų šalinimą sąvartyne augimui ir mokesčio Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai įvedimui) savivaldybė negali daryti įtakos dėl privalomų įstatyminių nuostatų įgyvendinimo. Visos sąnaudos yra absoliučiai būtinos tinkamo, kokybiško paslaugų teikimo užtikrinimui.
Visos sąnaudų grupės yra maksimaliai optimizuotos, rinkos pokyčių įvertintos ir nulemtos viešųjų pirkimų sudarytų sutarčių įkainių. Nors bendrai sąnaudos augo, augimas buvo mažesnis dėl paskirtų baudų dėl netinkamo paslaugų vykdymo pagal sutartis; žalą už netinkamą atliekų tvarkymą atlyginusių asmenų įmokų; mažesnių iš trečiųjų asmenų perimtų ir bešeimininkių atliekų surinkimo konteinerių eksploatacijos išlaidų dėl mažesnio nei planuota perimtų konteinerių kiekio; tekstilės atliekų surinkimo, vežimo ir tvarkymo paslaugos įkainių mažėjimo; gamintojų ir importuotojų organizacijų prisidėjimo prie įrengtų konteinerių aikštelių eksploatacijos išlaidų.
2024 m. prognozuojamas surinkti ir tvarkyti mišrių komunalinių atliekų kiekis sieks 143 597,43 tonų per metus (2023 m. planuojamas – 143 123,97 t.).
Nuo 2024 m. šalyje bus privaloma rūšiuoti maisto atliekas. Kartu su maisto rūšiuojamuoju surinkimu išaugs ir gyventojų edukacijos ir informavimo apie įvedamas atliekų tvarkymo naujoves poreikis.
Kiekvienais metais auga ir apsilankančiųjų didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų aikštelėse skaičius – 2015 m. – 17 tūkst., 2022 m. – jau 145 tūkst. 2023 metais prognozuojama, kad aikštelėse apsilankys apie 163 tūkst. gyventojų. Šioje aikštelėse surenkamas atliekų kiekis augo nuo 3594 tonų 2015 m. iki 22 415 tonų 2022 m.
Keisis mokėjimų terminai
Taip pat keisis rinkliavos ketvirtojo ketvirčio mokėjimo termino laikotarpis. Šiuo metu mokėtojui pasirinkus mokėjimus atlikti kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos sumos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Mokėjimo pranešimas siunčiamas vieną kartą per metus (metų pradžioje), o praktikoje dažnai ketvirčiais rinkliavą pasirinkę mokėti gyventojai, metų eigoje tiesiog pamiršta sumokėti rinkliavos sumos dalį už paskutinį ketvirtį.
Skolos priminimus už pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius VASA („Vilniaus atliekų sistemos administratorius“) išsiunčia dar einamaisiais metais, tačiau laiku nesumokėjus ketvirtojo ketvirčio rinkliavos, priminimus galima siųsti jau tik kitų metų pradžioje. Pakeitus šią tvarką, rinkliavos sumos dalis už ketvirtąjį ketvirtį turėtų būti sumokama iki spalio 31 d., o Administratorius turėtų galimybę skolos priminimus išsiųsti dar lapkričio mėnesį. Tikėtina, kad taip būtų užtikrinamas maksimalus rinkliavos surinkimas per mokestinį laikotarpį, t. y. kalendorinius metus.
Pranešimus gaus patogiau
Taip pat keisis rinkliavos pranešimų siuntimo tvarka. Šiuo metu mokėtojui atsisakius mokėjimo pranešimo siuntimo paprastu paštu, šį jis gali rasti savitarnos svetainėje https://savitarna.vasa.lt/ Pakeitimas vilniečiams sudarys galimybę mokėjimo pranešimą gauti patogesniu būdu – prie savitarnos svetainės jungtis nereikės tam, kad gyventojas galėtų peržiūrėti mokėjimo pranešimo turinį. Gyventojui, kuris nurodys savo el. pašto adresą, el. paštu bus atsiunčiamas mokėjimo pranešimas, taip pat pateikiama nuoroda, kurią paspaudęs, jis galės greitai ir patogiai apmokėti apskaičiuotą rinkliavą.
Juridiniams asmenims nuo šiol vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bus siunčiami tik elektroninio pašto adresu, kaupiamu Juridinių asmenų registre.
laikotarpis ,Lietuva ir kitos šalys buvo sugriautos ir buvo tokių kad po karo, praėjus 50 metų norėjo gyventi kaip Amerikoje.Vis kalbėjo ,kad Sovietmetis kaltas, pasirodo 33 metai nėra karo ir Lietuva laisva , nėra ruso o Lietuva vis dūsta, žmonės sunkiai gyvena.Tai kaip suprasti ???
