mokesčiai

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Tarp didmeninės prekybos įmonių pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo tabako prekybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis trečiadienį pranešė portalas „Verslo žinios“. „Philip Morris Baltic“ per pirmus tris šių metų mėnesius, įskaitant PVM ir akcizus, į valstybės biudžetą sumokėjo 50,6 mln. eurų mokesčių – 7,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Mokesčių pertvarką Vyriausybė planuoja svarstyti kitą savaitę, BNS informavo finansų ministrės atstovė spaudai. Pasak Hermantės Brandišauskaitės, tarpinstituciniame pasitarime nuspręsta klausimą perkelti į kitą savaitę, nes dar reikia atlikti techninius projektų pataisymus. Anksčiau planuota, kad mokesčių įstatymų pakeitimus Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Prognozuojama, kad šiemet ir kitais metais Lietuvoje veikiantys didieji bankai gali uždirbti rekordinį pelną, viršijantį milijardą eurų. Tačiau bent dalį papildomų pajamų bankai turės pervesti į valstybės biudžetą. Antradienį Seimas galutinai pritarė tai numatančiam Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Seimas galutinai pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus Lietuvoje brangs dyzelinas, benzinas, dujos balionuose ir kitas kuras. Įstatymas numato, kad automobiliuose naudojami degalai kiekvienais metais brangs po 3–6 centus už litrą. Tikimasi, kad tai privers lietuvius mažiau važinėti mašinomis, rinktis kitas transporto rūšis. O dėl to esą sumažės tarša ir mirs mažiau žmonių. Už degalų kainų didinimą balsavo 69 Seimo nariai, 39 buvo prieš, o 20 – susilaikė.

Estijos vyriausybė patvirtino ir netrukus perduos parlamentui svarstyti mokesčių įstatymų pataisų paketą, kurių tikslas – subalansuoti biudžetą, išaugus išlaidoms šalies gynybai. „Mokesčių pakeitimai yra svarbūs siekiant padengti padidėjusias mūsų gynybos išlaidas bei sumažinti biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą. Naujoji vyriausybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti biudžetą, o tai reiškia išlaidų peržiūrėjimą ir įplaukų didinimą“, – pareiškė finansų ministras Martas Vorklaevas.

Ką tik praūžus nepasitenkinimui, kad Vilniuje liepą vyksiantis NATO viršūnių susitikimas mokesčių mokėtojams kainuos 17 milijonų eurų, aiškėja, kad milijonus eurų Lietuva išleis ir automobilių nuomai. Užsienio reikalų ministerija nuomosis 500 prabangių automobilių ir tam numatė 6,5 milijono eurų. Skaičiuojant vidurkį, vieno automobilio nuoma porai dienų kainuotų 13 tūkstančių eurų.

Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys galutinę versiją mokesčių pakeitimų, kurie bus teikiami svarstyti Seimui. Pasak ministrės, jei pakeitimai bus priimti, samdomą darbą dirbantys ir minimumą uždirbantys gyventojai gaus 76 eurais per mėnesį daugiau. Tačiau kai kurie savarankiškai dirbantys turės sumokėti daugiau mokesčių.

Valstybės kontrolė (VK), atlikusi Lietuvos stabilumo 2023 metų programos vertinimą, pareiškė, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai galėtų būti dar ambicingesni. Pavyzdžiui, neatsižvelgta į tarptautinių institucijų rekomendacijas suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios įmonė ar asmuo tampa PVM mokėtoju.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį visuomenei praneš apie kiek pakoreguotą mokesčių pakeitimų paketą. Vyriausybė jį ketina svarstyti trečiadienį, o Seimui numato pateikti kitą savaitę.  Ministrė pirmadienį spaudos konferencijoje pristatys svarbiausius pakeitimus, padarytus išanalizavus per tris savaites – iki balandžio vidurio – ministerijos gautus pasiūlymus.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo valstybinė elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ ir pagal įmokos dydį aplenkė Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonę „Orlen Lietuva“, penktadienį pranešė „Verslo žinios“. „Orlen Lietuva“ užimdavo pirmąją vietą visuose nuo 2012 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromuose 500 didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašuose.

Lietuvos komerciniams bankams įvedus laikiną solidarumo mokestį, remiantis dabartinėmis prielaidomis, Šiaulių bankui jis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, sako banko vadovas Vytautas Sinius. Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.

Individualiai dirbantys gyventojai turėtų atsikvėpti, nes projektuodama mokesčių reformą Finansų ministerija pasiūlys jiems mokestinių nuolaidų. Tai trečiadienį pranešė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, susitikusi su finansų ministre Gintare Skaiste.

Vyriausybės siūlomas naujas individualios veiklos apmokestinimas siekiant jį priartinti prie darbo santykių nėra protingas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, tai neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos, nes valstybės tikslas turi būti stiprinti viduriniąją klasę.

Baigiantis 2022 metų pajamų deklaravimui, tai padarė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, tačiau iš privalančiųjų tai padaryti deklaracijas pateikė apie 70 proc., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Virš 1,4 milijono gyventojų pateikė metines pajamų deklaracijas, tai apskritai iš 800 tūkst. pajamų deklaracijas pateikti privalančių gyventojų jas jau pateikė virš 70 procentų“, – LRT radijui antradienį viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Nuo gegužės 1-osios siekiant reguliuoti transporto priemonių srautus ir apriboti individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančių žmonių srautą, kinta vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, pranešė Neringos savivaldybė. Lengviesiems automobiliams nuo gegužės 1 iki gegužės 30 dienos bus taikoma 10 eurų rinkliava, o nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos – 30 eurų. Nuo rugsėjo 15 dienos ji vėl mažės iki 5 eurų.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Vyriausybė mokesčių pertvarką Seimui pateiks po poros savaičių, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   Tai ji sakė ketvirtadienio pavakarę Seime svarstant opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų teikiamus kelis mokestinius projektus.  „Šiais įstatymų projektais yra keičiami tie patys dalykai, dėl kurių pasiūlymus po poros savaičių Seimui pateiks Vyriausybė“, – teigė I. Šimonytė.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, papildomai bus apmokestintos didžiausi šalyje veikiantys bankai. Iš jų surinktus pinigus žadama skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Pagal įstatymo projektą bus nustatytas 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifas daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms. Jas galutinai priėmus, Lietuvoje ilgainiui gerokai pabrangs dyzelinas, benzinas ir kitas iškastinis kuras. Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 20 buvo prieš, o 25 susilaikė. Artimiausiu metu Seimas galutinai balsuos už Akcizų įstatymo pataisas. Kad jos įsigaliotų, priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

„Achemos grupės“ valdomai didžiausiai šalyje gamtinių dujų vartotojai Jonavos trąšų gamintojai „Achema“ dar kartą galutinai nepavyko įrodyti, kad ji neprivalo mokėti Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokesčio.

25 milijonai eurų – tiek įvairios Ukrainą remiančios ar labdaringa veikla užsiimančios organizacijos prarado dėl to, kad net du iš trijų Lietuvos gyventojų niekam nepaskiria dalies gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai ragina gyventojus nepatingėti perskirstyti valstybei sumokamus mokesčius. Esą dešimtys milijonų eurų galėtų pavirsti parama: ir Ukrainai, ir beglobiams gyvūnams, ir kitoms reikmėms.

Norintiems dirbti savarankiškai yra du būdai legalizuoti savo veiklą: išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Vis tik ne visi aiškiai supranta, kuo skiriasi šios dvi formos, kaip jas reikia tvarkyti ir kurią vertėtų pasirinkti. Specialistai įvertino pagrindinius individualios veiklos pagal pažymą ir su verslo liudijimu skirtumus, terminus, veikimo tvarką ir nurodė, kokiais atvejais geriau rinktis vieną arba kitą.

Komerciniai bankai Lietuvoje visai nesistengdami uždirba per daug, nes gauna perteklinių pajamų iš palūkanų. Todėl turėtų mokėti ir daugiau mokesčių. Tai numatančiam įstatymo projektui ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas. Už jį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 6, o susilaikė 14. Parlamentarai taip pat pritarė, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas būtų svarstomas skubos tvarka.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad dviejuose Kauno apskrities daržovių ūkiuose nustatė 670 nelegaliai dirbančių asmenų, kurie dirbo su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais, nors pagal atliekamų darbų pobūdį turėjo sudaryti darbo sutartis. Skaičiuojama, kad dėl to nesumokėta apie 244 tūkst. eurų mokesčių.

Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios apie 12,7 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,9 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu.

Daugybė gyventojų vis dar gali atsiimti nemenkas sumas pinigų, tačiau, panašu, kad jie niekam nereikalingi. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja, kad mokesčių permokos dar už praėjusius metus nesusigrąžino per 19 tūkst. asmenų, vidutinė jiems priklausanti suma – 288 eurai. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl gyventojai neprašo jiems priklausančių lėšų ir kas bus daroma, kad jos būtų grąžinamos automatiškai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę svarstys pataisas dėl akcizų mokesčių pokyčių, kurios Seime buvo įstrigusios nuo 2021 metų pabaigos. Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pirmadienį komiteto nariams Akcizų įstatymo pataisos bus pristatytos, vyks diskusijos su verslo ir institucijų atstovais, o trečiadienį komitete numatomas balsavimas. Tada komiteto išvadą ir pataisas svarstytų Seimas ir dėl jų apsispręstų iki liepos.

Kiekvienas gyventojas kasmet privalo deklaruoti gautas pajamas. Tačiau turite įsidėmėti, kad nustatytą mokestį jūs turėsite sumokėti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Įspėjimą siunčia ir tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, mat jeigu už jus darbdavys sumoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), tai nereiškia, kad to padaryti nereikės dar kartą.

Finansų ministerijos siūloma mokesčių reforma sulaukia vis daugiau diskusijų ir kritikos – net iš ministrės koalicijos partnerių. Anot ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, mokesčių reformos Lietuvoje nesulaukia pasitikėjimo, nes sistema keičiasi per dažnai ir kompromituoja tam tikras mokesčių mokėtojų grupes. Pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktore Aiste Adomavičiūte ir „INVL Asset Management“ vyr.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, kad kai kurie Vyriausybės planuojami mokesčių pakeitimai turės žalos investicinei aplinkai.  Jis sako, kad Vyriausybės mokesčių pakete yra ir gerų pasiūlymų, tačiau planuojamas bankų solidarumo mokestis, papildomas dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimas 5 ir 7 proc. tarifu bei didesnis individualios veiklos apmokestinimas pablogins investicinę aplinką.

Finansų ministerija pranešė iki trečiadienio sulaukusi 67 pasiūlymų iš institucijų, organizacijų bei fizinių asmenų kovą pristatytam siūlomam mokesčių pakeitimų paketui. Pasak finansų viceministrės, mokesčių darbo grupės vadovės Rūtos Bilkštytės, išanalizavus gautus pasiūlymus per artimiausią mėnesį bus pristatytas atnaujintas mokestinių pasiūlymų paketas.     „Sulaukėme konstruktyvių siūlymų paketo tobulinimui, kuriuos atsakingai analizuosime bei vertinsime.

Vyriausybė nusprendė, kad reikia eliminuoti Kaimo reikalų komitetą sprendžiant žemdirbių dyzelino akcizo klausimą ir kailinių žvėrelių auginimo draudimą Lietuvoje. Savikontrolės mechanizmas, kai komitetas pateikia savo nepriklausomą nuomonę Vyriausybei yra apeinamas, nes norima labai greitai priimti sprendimus, kurie palies Lietuvos kaimus ir ten dirbančius.

Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.

Lietuvą užplūdo šilti orai, o sinoptikai skelbia, kad šiluma nesitrauks ir esą jau palankios sąlygos baigti šildymo sezoną. Tačiau savivaldybės į tokias žinias reaguoja skirtingai. Štai Vilnius skelbia, kad šildymo sezoną jau baigia, nors net nespėjo išnagrinėti kompensacijų prašymų už lapkričio mėnesį. O kitų didmiesčių vadovai išjungti šildymo dar nesiryžta ir baiminasi galimų šalčių.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pernai transporto priemonę ar nekilnojamojo turto (NT) objektą pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi sau užduoti keletą klausimų ir įsivertinti, ar dėl šių sandorių jie turi pareigą teikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), ar ne. VMI duomenimis, šiemet pajamų deklaracijų laukiama iš maždaug 175 tūkst. gyventojų, kurie pernai pardavė minėtą turtą – apie 45 proc.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį aptars Finansų ministerijos parengtą mokesčių pertvarką.  Trišalei tarybai pirmininkaujantis socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad prieš Vyriausybei priimant sprendimą norima išgirsti socialinių partnerių nuogąstavimus ir pasiūlymus.

Finansų ministerijos pasiūlytą mokesčių reformą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Daugiausiai aistrų kelia mokesčių keitimas savarankiškai dirbantiems asmenims. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši reforma paliestų tik dideles pajamas gaunančius asmenis bei priverstų juos solidariai prisidėti prie bendruomenės biudžeto.

Gyventojai, pardavinėdami skirtingus daiktus, pavyzdžiui, drabužius, baldus ar buitinę techniką skelbimų portaluose, taip pat turi neužmiršti svarbios pareigos – sumokėti mokesčių.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie nustatyta 2 500 eurų sumą, kurią peržengus gyventojai norėdami toliau tęsti pardavimus turi išsiimti individualią veiklą ir mokėti mokesčius.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus mokesčių deklaravimo startą, pasitaiko ir atskirų gyventojų skundų dėl sistemos trikdžiu. Tuo metu specialistai paaiškina, kodėl taip gali nutikti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Ignas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red past.), kuris prabilo apie galimus VMI sistemos trikdžius.  Pasak jo, norėdamas pervesti 1,2 proc.

Struktūriniai valstybės įmonės „Regitra“ pokyčiai mokesčių mokėtojams ir klientams papildomai nekainuos, o jos paslaugų kainų artimiausiu metu didinti neplanuojama, sako vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.  Vis dėlto ji teigė, kad septynerius metus nesikeitusios įmonės paslaugų kainos yra peržiūrimos ir gali keistis.  „Pagrindinė žinutė, kad „Regitros“ planuojama pertvarka yra planuojama esamų resursų imtyje. Mokesčių mokėtojams, klientams papildomai tai nekainuos.