mokesčiai

Trečiadienį Vyriausybėje pritarta ilgai rengtiems mokesčių pasiūlymams. O įstatymų projektai bus perduoti svarstyti Seimui. Kaip tai palies kiekvieną gyventoją ir ar recesija yra tinkamiausias laikas daryti tokius didelius pakeitimus, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Seimui kitą antradienį bus pristatytas Vyriausybės trečiadienį patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas. Apie tai ketvirtadienį, pristatydamas kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę, pranešė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.  „Numatyta, kad po pietų, iškart po Vyriausybės pusvalandžio, kuriame dalyvaus Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, bus mokesčių sistemos įstatymų paketo pateikimas“, – teigė J. Razma.

Mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją, valdančiosios koalicijos partneriai –  „laisviečiai“ ir liberalai – norėtų peržiūrėti individualios veiklos bei dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą. Pasak partijų atstovų Seime, jei pertvarkos paketas bus priimtas, ji bus kitoks.

Vyriausybei trečiadienį pritarus mokesčių reformos projektui, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis.  „85 procentų individualia veiklia besiverčiančių asmenų, net ir po trejų metų užaugus pajamų lygiui, šios reformos pakeitimai iš esmės neliečia.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarė ilgai rengtiems mokesčių pakeitimų pasiūlymams. Atitinkami įstatymų projektai bus perduoti toliau svarstyti Seimui. Palyginti su anksčiau viešintomis pataisomis, pagal dabartinius siūlymus mokesčiai turėtų būti keliami nuosaikiau. Bene daugiausia pakeitimų laukia dirbantiems savarankiškai, taip pat turintiems nekilnojamojo turto. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims palaipsniui pajamų mokesčio tarifas didės nuo dabartinių 15 proc.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomam smulkiojo verslininko sąskaitos sukūrimui ir diegimui. Viceministrės Ievos Valeškaitės teigimu, tai būtų priemonė individualiai dirbantiems žmonėms automatiškai suskaičiuoti ir sumokėti visus jiems priklausančius mokesčius.

Trečiadienį, likus kelioms valandos iki Vyriausybės posėdžio, kuriame ministrai turėtų apsispręsti dėl mokesčių pakeitimo, Finansų ministerija registravo atitinkamų įstatymų pataisų projektus. Iš jų aišku, kad Gintarės Skaistės vadovaujama ministerija, panašu, siūlo dar labiau atsitraukti nuo kelerius metus ruošto mokesčių didinimo kai kuriems asmenims.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar teikti Seimui mokesčių pertvarkos projektus. Finansų ministrė Gintarė Skaistė išvakarėse pranešė, kad pasiūlymų paketas, lyginant su ankstesniaisiais, yra keliose vietose atnaujintas, tačiau pokyčių kol kas nedetalizavo. Pasak G. Skaistės, Vyriausybei pritarus, mokesčių paketas Seime bus pateiktas kitą savaitę. Pirmąjį mokesčių reformos projekto variantą Finansų ministerija paviešino kovą, vėliau jį koregavo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išanalizavusi 2019-2020 m. duomenis apie Lietuvos gyventojų „Airbnb.com“ platformai už tarpininkavimo paslaugas sumokėtus komisinius mokesčius, po 70 atliktų kontrolės veiksmų nustatė beveik 200 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Būsto nuoma per tarpininkus – šiuo atveju tarptautines platformas (Airbnb.com, Booking.

Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės. Apie visa tai laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seniai nustatyta, kad daug cukraus turinčio maisto ir gėrimų nesaikingas vartojimas sveikatai kenkia kaip ir alkoholis. Siekiant mažinti vartojimą, alkoholiniai gėrimai visoje ES ir Lietuvoje apmokestinami akcizais. Mokesčiai cukrui taikomi dar ne visur, tačiau taip pat skinasi kelią.

Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 13 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Gera žinia – jau nuo liepos pigs elektra. Visuomeninis tarifas mažės penktadaliu iki 22 centų už kilovatvalandę. Kartu energetikos reguliavimo taryba primena, kad pingant elektrai Vyriausybė nusprendė nebepratęsti kompensacijų. Tad kas nenori permokėti, turi suskubti ir pasikeisti brangias sutartis. Na, o dujų vartotojams žinios ne tokios geros. Nors drastiškai pinga Europoje ir dujos, lietuviams jos atpigs vos 5 procentais.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Grindų dangą Klaipėdoje pardavinėjusios įmonės akcininkas ir direktorė įtariami per penkerius metus nedeklaravę ir valstybei nesumokėję beveik 412 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įtariama, kad 2018–2022 metais įmonė fiziniams asmenimis galėjo parduoti iš užsienio tiekėjų įgytos produkcijos už beveik 2,4 mln. eurų. Veikdami kartu, asmenys galimai dalies sandorių nefiksavo bendrovės finansinėje apskaitoje.

Lietuvoje per metus – nuo 2022 metų balandžio iki šių metų balandžio – beveik 13 proc. padaugėjo gyventojų, nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, bendra jų skola perkopė 200 mln. eurų.  Šį balandį beveik 230 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai draudžiasi sveikatą, nebuvo laiku sumokėję įmokų, jų skola „Sodrai“ pasiekė 216 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei pernai (180 mln. eurų). Praėjusių metų balandį skolų turėjo 205 tūkst. draudėjų.

Pensijų ir atlyginimų santykis Lietuvoje yra vienas prasčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Gyventojų socialinei apsaugai ir viešosioms paslaugoms taip pat skiriame per mažai pinigų. Taip yra dėl to, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, mūsų šalyje verslai ir gyventojai sumoka daug mažiau mokesčių. Tokias išvadas pateikė Europos Komisija (EK), trečiadienį išplatinusi rekomendacijas kiekvienai bendrijos valstybei.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.

Valdančiųjų koalicijos narys Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad mokesčių reformos paketui pasiekus parlamentą kai kurie mokesčiai turės būti keičiami. Anot jo, dėl dabartinės reformos valstybės biudžetas negautų daugiau mokesčių, ji tik perstumdytų eilutes – iš vienų daugiau paimtų, o kitiems daugiau duotų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad trečiadienį pradeda siųsti priminimus gyventojams, deklaravusiems pajamas, tačiau laiku nesumokėjusiems deklaruoto mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Artimiausiomis dienomis priminimus gaus daugiau nei 55 tūkst. gyventojų, kurie yra nesumokėję daugiau nei 5 eurų GPM ir kitų mokesčių. Bendra nesumokėta suma siekia 39,4 mln. eurų.

Nebaigus derinti mokesčių reformos paketo, Vyriausybė trečiadienį, tikėtina, jo nesvarstys, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Seimui ketvirtadienį paketas irgi nebus pateiktas.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma Seime turėtų būti svarstoma kaip paketas, o ne atskiromis dalimis – tokiu atveju tai jau nebūtų reforma, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tai mažintų valstybės galimybes finansuoti įsipareigojimus, įskaitant ir tuos, dėl kurių yra sutarusios visos partijos.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką vadina „paskutinės minutės reforma“, tačiau sako besitikinti, kad Seime atsiras valios ją priimti.  „Norisi tikėti, kad politinės valios pastangomis, konstruktyviomis diskusijomis Seime atsiras valia, galia ir gebėjimai šitą reformą priimti, nors ji ir pavėluota, paskutinės minutės reforma, bet norisi tikėti, kad tokių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Mokesčių didinimas vidurinei klasei per recesiją ves į krizę, sako prezidento patarėjas. Taip jis komentavo naujausius Vyriausybėje svarstomus mokesčių reformos pasiūlymus.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Tarp didmeninės prekybos įmonių pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo tabako prekybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis trečiadienį pranešė portalas „Verslo žinios“. „Philip Morris Baltic“ per pirmus tris šių metų mėnesius, įskaitant PVM ir akcizus, į valstybės biudžetą sumokėjo 50,6 mln. eurų mokesčių – 7,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Mokesčių pertvarką Vyriausybė planuoja svarstyti kitą savaitę, BNS informavo finansų ministrės atstovė spaudai. Pasak Hermantės Brandišauskaitės, tarpinstituciniame pasitarime nuspręsta klausimą perkelti į kitą savaitę, nes dar reikia atlikti techninius projektų pataisymus. Anksčiau planuota, kad mokesčių įstatymų pakeitimus Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Prognozuojama, kad šiemet ir kitais metais Lietuvoje veikiantys didieji bankai gali uždirbti rekordinį pelną, viršijantį milijardą eurų. Tačiau bent dalį papildomų pajamų bankai turės pervesti į valstybės biudžetą. Antradienį Seimas galutinai pritarė tai numatančiam Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Seimas galutinai pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus Lietuvoje brangs dyzelinas, benzinas, dujos balionuose ir kitas kuras. Įstatymas numato, kad automobiliuose naudojami degalai kiekvienais metais brangs po 3–6 centus už litrą. Tikimasi, kad tai privers lietuvius mažiau važinėti mašinomis, rinktis kitas transporto rūšis. O dėl to esą sumažės tarša ir mirs mažiau žmonių. Už degalų kainų didinimą balsavo 69 Seimo nariai, 39 buvo prieš, o 20 – susilaikė.

Estijos vyriausybė patvirtino ir netrukus perduos parlamentui svarstyti mokesčių įstatymų pataisų paketą, kurių tikslas – subalansuoti biudžetą, išaugus išlaidoms šalies gynybai. „Mokesčių pakeitimai yra svarbūs siekiant padengti padidėjusias mūsų gynybos išlaidas bei sumažinti biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą. Naujoji vyriausybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti biudžetą, o tai reiškia išlaidų peržiūrėjimą ir įplaukų didinimą“, – pareiškė finansų ministras Martas Vorklaevas.

Ką tik praūžus nepasitenkinimui, kad Vilniuje liepą vyksiantis NATO viršūnių susitikimas mokesčių mokėtojams kainuos 17 milijonų eurų, aiškėja, kad milijonus eurų Lietuva išleis ir automobilių nuomai. Užsienio reikalų ministerija nuomosis 500 prabangių automobilių ir tam numatė 6,5 milijono eurų. Skaičiuojant vidurkį, vieno automobilio nuoma porai dienų kainuotų 13 tūkstančių eurų.

Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys galutinę versiją mokesčių pakeitimų, kurie bus teikiami svarstyti Seimui. Pasak ministrės, jei pakeitimai bus priimti, samdomą darbą dirbantys ir minimumą uždirbantys gyventojai gaus 76 eurais per mėnesį daugiau. Tačiau kai kurie savarankiškai dirbantys turės sumokėti daugiau mokesčių.

Valstybės kontrolė (VK), atlikusi Lietuvos stabilumo 2023 metų programos vertinimą, pareiškė, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai galėtų būti dar ambicingesni. Pavyzdžiui, neatsižvelgta į tarptautinių institucijų rekomendacijas suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios įmonė ar asmuo tampa PVM mokėtoju.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį visuomenei praneš apie kiek pakoreguotą mokesčių pakeitimų paketą. Vyriausybė jį ketina svarstyti trečiadienį, o Seimui numato pateikti kitą savaitę.  Ministrė pirmadienį spaudos konferencijoje pristatys svarbiausius pakeitimus, padarytus išanalizavus per tris savaites – iki balandžio vidurio – ministerijos gautus pasiūlymus.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo valstybinė elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ ir pagal įmokos dydį aplenkė Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonę „Orlen Lietuva“, penktadienį pranešė „Verslo žinios“. „Orlen Lietuva“ užimdavo pirmąją vietą visuose nuo 2012 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromuose 500 didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašuose.

Lietuvos komerciniams bankams įvedus laikiną solidarumo mokestį, remiantis dabartinėmis prielaidomis, Šiaulių bankui jis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, sako banko vadovas Vytautas Sinius. Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.

Individualiai dirbantys gyventojai turėtų atsikvėpti, nes projektuodama mokesčių reformą Finansų ministerija pasiūlys jiems mokestinių nuolaidų. Tai trečiadienį pranešė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, susitikusi su finansų ministre Gintare Skaiste.

Vyriausybės siūlomas naujas individualios veiklos apmokestinimas siekiant jį priartinti prie darbo santykių nėra protingas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, tai neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos, nes valstybės tikslas turi būti stiprinti viduriniąją klasę.

Baigiantis 2022 metų pajamų deklaravimui, tai padarė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, tačiau iš privalančiųjų tai padaryti deklaracijas pateikė apie 70 proc., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Virš 1,4 milijono gyventojų pateikė metines pajamų deklaracijas, tai apskritai iš 800 tūkst. pajamų deklaracijas pateikti privalančių gyventojų jas jau pateikė virš 70 procentų“, – LRT radijui antradienį viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.