mokesčiai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įkando Nausėdai. Anot jo prezidentas, sakydamas, kad dalies darbuotojų apmokestinimas yra neteisingas, prieštarauja pats sau. „Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas“. Einant tretiesiems gerovės valstybės metams, komentuodamas pateiktą mokesčių pertvarką šį vakarą (kovo 22 d. – aut. past.) pareiškė Prezidentas. Neteisingu jis pavadinio siekius įvesti 20 proc.

Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Ne, nepritartų (...). Visiškai skeptiškai žiūrime į šitą vadinamą solidarumo mokestį, nes tai sukuria mitą apie Lietuvą, kaip apie nesaugią šalį, kurioje turėti pelno daugiau, nei valdžia įsivaizduoja, negalima – jei tik turėsi daugiau pelno, jį apmokestins papildomai.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Apie tai, kas išloš, o kas nukentės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo narys Mindaugas Lingė.

Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Antradienį visuomenei pristatyti Finansų ministerijos siūlymai numato dalį pajamų iš individualios veiklos apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). „Labai įdomu, kas taip kalba, kas taip piktinasi.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Finansų ministerija planuoja, kad nuo kitų metų vykdantiems individualią veiklą mokesčiai didėtų, nes jiems nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, darbdavių ir verslo atstovai Trišalėje taryboje nerimauja, kad bankai gali branginti paslaugas, mažinti kreditavimą verslui ar kitaip keisti savo elgseną.  Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.

Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė  sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.  Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų. Papildomas GPM.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina „progresinių mokesčių įvedimo reforma“.  Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Finansų ministerijos paskelbta mokesčių pertvarka Seimo posėdžių salę gali pasiekti kiek pakitusi. „Seimą gali pasiekti jau šiek kiek kitoks modelis, svarbiausia, kad būtų subalansuota (...)“, – Seime žurnalistams antradienį teigė M. Lingė.   Pasak jo, pokyčių gali atsirasti paketą derinant su visuomene ir verslu.

Antradienį finansų ministrė pristatė planuojamą mokesčių reformą ir iškart sulaukė kritikos iš opozicijos. Peikiama ne tik tai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planus. Kritikos strėlės skrieja ir už paliktas išlygas daugiausiai uždirbantiems. „Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoja pajamas už praėjusius metus, turės sumokėti ir socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Kiek ir kokių įmokų reikia sumokėti, asmeniškai paaiškins „Sodros“ specialistai – su gyventojais jie susisieks telefonu, elektroniniu paštu arba per asmenines paskyras. „Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99 proc.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlomą laikiną bankų solidarumo įnašą Lietuvos bankų asociacija (LBA) vertina kaip nepriimtiną ir dėl to prašo Europos Komisijos (EK) išvados. Anot LBA, siūloma nauja tvarka, pagal kurią tik dalis bankų mokėtų naują mokestį, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl prašoma EK įvertinti tokį galimą pažeidimą.

Tik 30 proc. gyventojų, kaupiančių pensijai ar mokančių gyvybės draudimo įmokas ir galinčių pasinaudoti mokestine lengvata susigražinant dalį pinigų, naudojasi tokia galimybe, rodo SEB grupės bendrovės „SEB Life and Pension Baltic“ tyrimas. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad dauguma susigražinusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį žmonių lėšas panaudoja kasdienėms reikmėms, atostogoms ar brangesniems pirkiniams.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad mokesčių reformos autoriams turi pasiūlymų dėl gyventojų ir verslo apmokestinimo. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako siūlanti mažesnius mokesčius verslo plėtrai ir naujoms investicijoms.

Tauragėje veikianti krovinių pervežimo įmonė, jos buvęs direktorius bei buhalterė kaltinami mokesčių vengimu, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, ketvirtadienį pranešė prokuratūra. Skaičiuojama, kad bendra galimai išvengtų mokesčių suma siekia daugiau nei 166 tūkst. eurų, byla perduota teismui.

Didelė grupė Europos Parlamento narių antradienį paragino įvesti turtingų asmenų mokestį, panašų į taikomą tarptautinėms bendrovėms, kad būtų galima finansuoti perėjimą prie pasaulio be taršos anglies dvideginiu. Šiais metais turėtų pradėti galioti ankstesnis svarbus susitarimas dėl visuotinio minimalaus 15 proc. mokesčio tarptautinėms įmonėms.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Seimui pavasario sesijoje ketinant svarstyti Vyriausybės planuojamą pristatyti kai kurių mokesčių pertvarką, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen sako, kad ją įvykdyti yra būtina.  Mokesčių reformą ji lygino su Seime praėjusią sesiją pradėta svarstyti valstybės tarnybos pertvarka. „Aš manau, kad ne tik įmanoma, bet ir būtina (įvykdyti mokesčių reformą – BNS). Mūsų pakeitimai yra susiję ir su RRF lėšomis, taigi, tokie pasiūlymai bus pateikti Seimui.

Seimui pavasario sesijoje ketinant svarstyti kai kurių mokesčių pertvarką vienas iš jos prioritetų turėtų būti mokesčių lengvatų peržiūra. „Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos“, – interviu portalui delfi.lt sakė Mindaugas Macijauskas.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlomą kai kurių mokesčių pertvarką reikės įveikti įvairias interesų grupes, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.  „Žinau, kad reikės įveikti atskiras interesų grupes, įvairiausius interesų sluoksnius, bet žinokite, tą anksčiau ar vėliau vis tiek būtų reikėję daryti ir visada yra geriau (anksčiau – BNS) negu vėliau“, – penktadienį per diskusiją dėl Vyriausybės planuojamų įstatymų pataisų Seime sakė V. Mitalas.

Seimo opozicijos atstovai abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Kokias naujoves gyventojams žada Vyriausybės rengiama mokesčių reforma? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Kviečiame atsakyti į „Dėmesio centre“ klausimą: Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Valdančiųjų koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui pavasario sesijoje svarstant dalies mokesčių pertvarką frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.  A. Armonaitė BNS teigė, jog svarbiausi yra tai, kad mokesčių našta neaugtų ir verslo investicinė aplinka neblogėtų.

Vyriausybė šį pavasarį ketina imtis ne vieno darbo, kuris keis mūsų kasdienybę. Nuo didesnių išmokų iki mokestinių lengvatų panaikinimo. Nuo taršių automobilių tikrinimo iki pokyčių mėgstantiems kaitinamąjį tabaką. Ministrų kabineto darbų planas tikrai platus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius projektus, kuriuos priimti Vyriausybės nariai šią pavasario sesiją siūlys Seimui.

Prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, du parlamentarai siūlo dar labiau didinti jų pelno apmokestinimą.  Tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą registravę socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartnį papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, padidinti iki 15 proc.  Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmonės nusitaikė Mokesčių inspekcija. Dabar iš internetinių prekybos platformų lauks duomenų apie visus žmonių sandorius, o pernelyg daug iš pardavinėjimo uždirbusiems gyventojams nuskaičiuos mokesčius. Patys žmonės jau ima slapstytis ir mąsto būdus, kaip mokesčių toliau išvengti. Norėjusi išlikti neatpažįstama viena vilnietė pasakoja, kaip „Vinted“ platformoje pardavinėja vaikiškus daiktus.

Užsienyje dirbantys lietuviai neretai net nesusimąsto, kad gali susigrąžinti užsienio šalyje sumokėtus mokesčius. Dažnas yra įsitikinęs, kad norint atgauti mokesčius yra būtinas netrumpas darbo stažas, kad tai gali sutrukdyti išvykti į užsienį ateityje ar pakenkti senatvės pensijai. Tačiau tai tik mitai, pakišantys koją susigrąžinti žmonėms teisėtai priklausančius pinigus.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad kaip ir kasmet, vasario 15 d. svarbi visiems, kurie mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 m. gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Taip pat iki šios dienos įmonėms ir gyventojams reikia deklaruoti turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti apskaičiuotą mokestį, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.

Dvidešimties didžiausių maitinimo sektoriaus mokesčių mokėtojų bendrų įmokų suma pernai, palyginti su 2021 metais, augo 30 proc. – iki 23,8 mln. eurų, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis skelbia portalas vz.lt.   Iš maitinimo įstaigų didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje – „Premier Restaurants“, valdanti „McDonald’s“ greitojo maisto restoranų tinklą. Pernai, palyginti su 2021 metais, įmonė sumokėjo 22,8 proc. mažiau mokesčių – 5,75 mln.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Socialdemokratai kaltina Vyriausybę visišku abejingumu gyventojų išlaidoms už elektrą. Elektrai biržoje rekordiškai pingant, socdemai ragina Vyriausybę skubiai keisti elektros kompensavimo modelį, kad didesnę naudą pajustų gyventojai, o ne elektros pardavėjai, gaunantys iš biudžeto milijonus eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti - duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.

Vyriausybei žadant Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių pertvarkos paketą, valdantieji pripažįsta, kad artėjantys 2024 metų Seimo rinkimai gali apsunkinti jos priėmimą.

Kylant palūkanų normai ir būsto paskoloms brangstant šimtais eurų, socialdemokratai iš kepurės traukia idėją: siūlo gyventojams sudaryti galimybę skolintis patiems iš savęs ir taip kompensuoti kylančias palūkanas. Anot idėją pateikusio parlamentaro Gintauto Palucko, tautiečiai, pritrūkę pinigų, skolintųsi iš per pastaruosius metus sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio – tam būtų sukurtos specialios virtualios sąskaitos.

Ketvirta pagal mokesčius, 2022 metais sumokėtus į Lietuvos biudžetą (be PVM ir akcizų), buvo bendrovė „Bifinity“, kurios akcijas valdo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjas ir vadovas Changpengas Zhao, rašo portalas vz.lt. 2020 metų gegužę įsteigta „Bifinity“ pernai sumokėjo 41,5 mln. eurų mokesčių. VMI duomenimis, pagrindinį jos indėlį į Lietuvos biudžetą iš esmės sudarė pelno mokestis, kurio „Bifinity“ sumokėjo 41,2 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija Seime dėl kai kurių mokesčių peržiūros būtų svarbi, tačiau ji teigia nesanti tikra, kad ji bus sėkminga.  „Norėtumėm, kad Vyriausybė pavasario sesijoje Seimui pateiktų siūlymus svarstyti. Tikiuosi, kad pavasarį Finansų ministerija tuos pasiūlymus pateiks. Nebūtinai pavasario sesijoje jie bus priimti, nes tai diskusija, kuri užsitęs ilgiau“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Dar nuo praėjusių metų vidurio su visomis oro bendrovėmis pradėti derinti ir nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigalioję naujieji Vilniaus oro uosto rinkliavų dydžiai yra padiktuoti per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugusių įvairių sričių kaštų, o minėti mokesčiai oro bendrovėms sostinės oro uoste nebuvo keisti dar nuo 2018 metų, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino padedant Užimtumo tarnybai, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per mėnesį mūsų šaliai sumoka apie 5 mln.

Nuo karo Ukrainoje pradžios iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai į šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios – pusė iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių. Iš jų 14,9 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, 5,4 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies. Tačiau konkrečių pasiūlymų G. Skaistė vis dar neatskleidžia. Interviu BNS ji sako, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios dar yra laiko „išsigryninti krepšelį“, kuris tiktų daugumai valdančiosios koalicijos partnerių.

Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti, rašoma pranešime spaudai. Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Rekordinė infliacija, kylančios ne tik maisto, bet ir energetikos kainos – taip atrodė 2022-ieji Lietuvos gyventojams. Kad sumažintų finansinį skausmą lietuviams valdžia ėmė didinti minimalią algą, pensijas ir kitas išmokas.

Galimybių patvirtinti mokesčių reformą langas užsidarinėja, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Irena Segalovičienė įspėja, kad reformos, kurios turinys iki šiol neviešinamas, valdantiesiems gali nepavykti prastumti net buldozeriu.  „Tas langas galimybių užsidarinėja. Ir labai gaila“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.   Tačiau ji pripažino, kad „erdvės padirbėti didinant mokesčių sistemos teisingumą“ yra.