mokesčiai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Finansų ministerijos paskelbta mokesčių pertvarka Seimo posėdžių salę gali pasiekti kiek pakitusi. „Seimą gali pasiekti jau šiek kiek kitoks modelis, svarbiausia, kad būtų subalansuota (...)“, – Seime žurnalistams antradienį teigė M. Lingė.   Pasak jo, pokyčių gali atsirasti paketą derinant su visuomene ir verslu.

Antradienį finansų ministrė pristatė planuojamą mokesčių reformą ir iškart sulaukė kritikos iš opozicijos. Peikiama ne tik tai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planus. Kritikos strėlės skrieja ir už paliktas išlygas daugiausiai uždirbantiems. „Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoja pajamas už praėjusius metus, turės sumokėti ir socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Kiek ir kokių įmokų reikia sumokėti, asmeniškai paaiškins „Sodros“ specialistai – su gyventojais jie susisieks telefonu, elektroniniu paštu arba per asmenines paskyras. „Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99 proc.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlomą laikiną bankų solidarumo įnašą Lietuvos bankų asociacija (LBA) vertina kaip nepriimtiną ir dėl to prašo Europos Komisijos (EK) išvados. Anot LBA, siūloma nauja tvarka, pagal kurią tik dalis bankų mokėtų naują mokestį, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl prašoma EK įvertinti tokį galimą pažeidimą.

Tik 30 proc. gyventojų, kaupiančių pensijai ar mokančių gyvybės draudimo įmokas ir galinčių pasinaudoti mokestine lengvata susigražinant dalį pinigų, naudojasi tokia galimybe, rodo SEB grupės bendrovės „SEB Life and Pension Baltic“ tyrimas. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad dauguma susigražinusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį žmonių lėšas panaudoja kasdienėms reikmėms, atostogoms ar brangesniems pirkiniams.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad mokesčių reformos autoriams turi pasiūlymų dėl gyventojų ir verslo apmokestinimo. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako siūlanti mažesnius mokesčius verslo plėtrai ir naujoms investicijoms.

Tauragėje veikianti krovinių pervežimo įmonė, jos buvęs direktorius bei buhalterė kaltinami mokesčių vengimu, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, ketvirtadienį pranešė prokuratūra. Skaičiuojama, kad bendra galimai išvengtų mokesčių suma siekia daugiau nei 166 tūkst. eurų, byla perduota teismui.

Didelė grupė Europos Parlamento narių antradienį paragino įvesti turtingų asmenų mokestį, panašų į taikomą tarptautinėms bendrovėms, kad būtų galima finansuoti perėjimą prie pasaulio be taršos anglies dvideginiu. Šiais metais turėtų pradėti galioti ankstesnis svarbus susitarimas dėl visuotinio minimalaus 15 proc. mokesčio tarptautinėms įmonėms.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Seimui pavasario sesijoje ketinant svarstyti Vyriausybės planuojamą pristatyti kai kurių mokesčių pertvarką, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen sako, kad ją įvykdyti yra būtina.  Mokesčių reformą ji lygino su Seime praėjusią sesiją pradėta svarstyti valstybės tarnybos pertvarka. „Aš manau, kad ne tik įmanoma, bet ir būtina (įvykdyti mokesčių reformą – BNS). Mūsų pakeitimai yra susiję ir su RRF lėšomis, taigi, tokie pasiūlymai bus pateikti Seimui.

Seimui pavasario sesijoje ketinant svarstyti kai kurių mokesčių pertvarką vienas iš jos prioritetų turėtų būti mokesčių lengvatų peržiūra. „Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos“, – interviu portalui delfi.lt sakė Mindaugas Macijauskas.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlomą kai kurių mokesčių pertvarką reikės įveikti įvairias interesų grupes, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.  „Žinau, kad reikės įveikti atskiras interesų grupes, įvairiausius interesų sluoksnius, bet žinokite, tą anksčiau ar vėliau vis tiek būtų reikėję daryti ir visada yra geriau (anksčiau – BNS) negu vėliau“, – penktadienį per diskusiją dėl Vyriausybės planuojamų įstatymų pataisų Seime sakė V. Mitalas.

Seimo opozicijos atstovai abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Kokias naujoves gyventojams žada Vyriausybės rengiama mokesčių reforma? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Kviečiame atsakyti į „Dėmesio centre“ klausimą: Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Valdančiųjų koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui pavasario sesijoje svarstant dalies mokesčių pertvarką frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.  A. Armonaitė BNS teigė, jog svarbiausi yra tai, kad mokesčių našta neaugtų ir verslo investicinė aplinka neblogėtų.

Vyriausybė šį pavasarį ketina imtis ne vieno darbo, kuris keis mūsų kasdienybę. Nuo didesnių išmokų iki mokestinių lengvatų panaikinimo. Nuo taršių automobilių tikrinimo iki pokyčių mėgstantiems kaitinamąjį tabaką. Ministrų kabineto darbų planas tikrai platus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius projektus, kuriuos priimti Vyriausybės nariai šią pavasario sesiją siūlys Seimui.

Prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, du parlamentarai siūlo dar labiau didinti jų pelno apmokestinimą.  Tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą registravę socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartnį papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, padidinti iki 15 proc.  Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmonės nusitaikė Mokesčių inspekcija. Dabar iš internetinių prekybos platformų lauks duomenų apie visus žmonių sandorius, o pernelyg daug iš pardavinėjimo uždirbusiems gyventojams nuskaičiuos mokesčius. Patys žmonės jau ima slapstytis ir mąsto būdus, kaip mokesčių toliau išvengti. Norėjusi išlikti neatpažįstama viena vilnietė pasakoja, kaip „Vinted“ platformoje pardavinėja vaikiškus daiktus.

Užsienyje dirbantys lietuviai neretai net nesusimąsto, kad gali susigrąžinti užsienio šalyje sumokėtus mokesčius. Dažnas yra įsitikinęs, kad norint atgauti mokesčius yra būtinas netrumpas darbo stažas, kad tai gali sutrukdyti išvykti į užsienį ateityje ar pakenkti senatvės pensijai. Tačiau tai tik mitai, pakišantys koją susigrąžinti žmonėms teisėtai priklausančius pinigus.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad kaip ir kasmet, vasario 15 d. svarbi visiems, kurie mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 m. gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Taip pat iki šios dienos įmonėms ir gyventojams reikia deklaruoti turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti apskaičiuotą mokestį, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.

Dvidešimties didžiausių maitinimo sektoriaus mokesčių mokėtojų bendrų įmokų suma pernai, palyginti su 2021 metais, augo 30 proc. – iki 23,8 mln. eurų, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis skelbia portalas vz.lt.   Iš maitinimo įstaigų didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje – „Premier Restaurants“, valdanti „McDonald’s“ greitojo maisto restoranų tinklą. Pernai, palyginti su 2021 metais, įmonė sumokėjo 22,8 proc. mažiau mokesčių – 5,75 mln.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Socialdemokratai kaltina Vyriausybę visišku abejingumu gyventojų išlaidoms už elektrą. Elektrai biržoje rekordiškai pingant, socdemai ragina Vyriausybę skubiai keisti elektros kompensavimo modelį, kad didesnę naudą pajustų gyventojai, o ne elektros pardavėjai, gaunantys iš biudžeto milijonus eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti - duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.

Vyriausybei žadant Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių pertvarkos paketą, valdantieji pripažįsta, kad artėjantys 2024 metų Seimo rinkimai gali apsunkinti jos priėmimą.

Kylant palūkanų normai ir būsto paskoloms brangstant šimtais eurų, socialdemokratai iš kepurės traukia idėją: siūlo gyventojams sudaryti galimybę skolintis patiems iš savęs ir taip kompensuoti kylančias palūkanas. Anot idėją pateikusio parlamentaro Gintauto Palucko, tautiečiai, pritrūkę pinigų, skolintųsi iš per pastaruosius metus sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio – tam būtų sukurtos specialios virtualios sąskaitos.

Ketvirta pagal mokesčius, 2022 metais sumokėtus į Lietuvos biudžetą (be PVM ir akcizų), buvo bendrovė „Bifinity“, kurios akcijas valdo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjas ir vadovas Changpengas Zhao, rašo portalas vz.lt. 2020 metų gegužę įsteigta „Bifinity“ pernai sumokėjo 41,5 mln. eurų mokesčių. VMI duomenimis, pagrindinį jos indėlį į Lietuvos biudžetą iš esmės sudarė pelno mokestis, kurio „Bifinity“ sumokėjo 41,2 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija Seime dėl kai kurių mokesčių peržiūros būtų svarbi, tačiau ji teigia nesanti tikra, kad ji bus sėkminga.  „Norėtumėm, kad Vyriausybė pavasario sesijoje Seimui pateiktų siūlymus svarstyti. Tikiuosi, kad pavasarį Finansų ministerija tuos pasiūlymus pateiks. Nebūtinai pavasario sesijoje jie bus priimti, nes tai diskusija, kuri užsitęs ilgiau“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Dar nuo praėjusių metų vidurio su visomis oro bendrovėmis pradėti derinti ir nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigalioję naujieji Vilniaus oro uosto rinkliavų dydžiai yra padiktuoti per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugusių įvairių sričių kaštų, o minėti mokesčiai oro bendrovėms sostinės oro uoste nebuvo keisti dar nuo 2018 metų, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino padedant Užimtumo tarnybai, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per mėnesį mūsų šaliai sumoka apie 5 mln.

Nuo karo Ukrainoje pradžios iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai į šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios – pusė iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių. Iš jų 14,9 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, 5,4 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies. Tačiau konkrečių pasiūlymų G. Skaistė vis dar neatskleidžia. Interviu BNS ji sako, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios dar yra laiko „išsigryninti krepšelį“, kuris tiktų daugumai valdančiosios koalicijos partnerių.

Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti, rašoma pranešime spaudai. Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Rekordinė infliacija, kylančios ne tik maisto, bet ir energetikos kainos – taip atrodė 2022-ieji Lietuvos gyventojams. Kad sumažintų finansinį skausmą lietuviams valdžia ėmė didinti minimalią algą, pensijas ir kitas išmokas.

Galimybių patvirtinti mokesčių reformą langas užsidarinėja, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Irena Segalovičienė įspėja, kad reformos, kurios turinys iki šiol neviešinamas, valdantiesiems gali nepavykti prastumti net buldozeriu.  „Tas langas galimybių užsidarinėja. Ir labai gaila“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.   Tačiau ji pripažino, kad „erdvės padirbėti didinant mokesčių sistemos teisingumą“ yra.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog pritartų tolygesniam, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomam gyventojų pajamų apmokestinimui.  „Tai yra vienas iš tokių sprendimų, kuriuos reikės daryti. Ir anksčiau ar vėliau tikrai reikės padaryti.

Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai susiduria su daugybe įvairių mokesčių – pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčiais ir pan. Kiekvienais metais mokėti reikia ir už privačią žemę, o tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Vis dėlto kai kuriems kyla klausimas dėl žemės mokesčio pagrįstumo, mat ne visi žino, kam jis reikalingas, kam šie pinigai būna skiriami ir kodėl gyventojai turi mokėti savivaldybei už nuosavą žemę.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

Nuo lapkričio pradžios iki šiol mokesčių išieškojimas sustabdytas 45-ioms daug energijos naudojančioms įmonėms – trečdaliui prašiusių tokios lengvatos. Ja pasinaudojusio verslo nepriemoka jau siekia 1,9 mln. eurų, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, mokesčių atidėjimo prašė 134 įmonės, tačiau dalis jų energijai išleido mažiau nei 10 proc. visų sąnaudų.

Šiuo metu galiojančiose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra įpareigojimo nuo namų stogų šalinti varveklius ir susikaupusį sniegą. Tačiau jau pateiktas taisyklių pakeitimo projektas ir toks įpareigojimas atsiras kitais metais. Tokiu atveju gyventojams gali tekti mokėti ir varveklių mokestį. Šiuo metu namo administratoriai varveklių gali nešalinti, nebent jie kelia grėsmę aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už tai, kad būtų paviešintos buvusio prezidento Donaldo Trumpo mokesčių deklaracijos.  Šiuo žingsniu bus užbaigta ilgus metus trukusi eksprezidento kova už tai, kad jo deklaracijos liktų privačios.