mokesčiai

Galimybių patvirtinti mokesčių reformą langas užsidarinėja, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Irena Segalovičienė įspėja, kad reformos, kurios turinys iki šiol neviešinamas, valdantiesiems gali nepavykti prastumti net buldozeriu.  „Tas langas galimybių užsidarinėja. Ir labai gaila“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.   Tačiau ji pripažino, kad „erdvės padirbėti didinant mokesčių sistemos teisingumą“ yra.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog pritartų tolygesniam, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomam gyventojų pajamų apmokestinimui.  „Tai yra vienas iš tokių sprendimų, kuriuos reikės daryti. Ir anksčiau ar vėliau tikrai reikės padaryti.

Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai susiduria su daugybe įvairių mokesčių – pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčiais ir pan. Kiekvienais metais mokėti reikia ir už privačią žemę, o tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Vis dėlto kai kuriems kyla klausimas dėl žemės mokesčio pagrįstumo, mat ne visi žino, kam jis reikalingas, kam šie pinigai būna skiriami ir kodėl gyventojai turi mokėti savivaldybei už nuosavą žemę.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

Nuo lapkričio pradžios iki šiol mokesčių išieškojimas sustabdytas 45-ioms daug energijos naudojančioms įmonėms – trečdaliui prašiusių tokios lengvatos. Ja pasinaudojusio verslo nepriemoka jau siekia 1,9 mln. eurų, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, mokesčių atidėjimo prašė 134 įmonės, tačiau dalis jų energijai išleido mažiau nei 10 proc. visų sąnaudų.

Šiuo metu galiojančiose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra įpareigojimo nuo namų stogų šalinti varveklius ir susikaupusį sniegą. Tačiau jau pateiktas taisyklių pakeitimo projektas ir toks įpareigojimas atsiras kitais metais. Tokiu atveju gyventojams gali tekti mokėti ir varveklių mokestį. Šiuo metu namo administratoriai varveklių gali nešalinti, nebent jie kelia grėsmę aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už tai, kad būtų paviešintos buvusio prezidento Donaldo Trumpo mokesčių deklaracijos.  Šiuo žingsniu bus užbaigta ilgus metus trukusi eksprezidento kova už tai, kad jo deklaracijos liktų privačios.

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Seime antradienį vyks paskutinis balsavimas, ar stringant naujos beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui atidėti jo terminą pusantrų metų – iki 2024 metų vidurio.   Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) spalio pradžioje pripažino, kad užsitęsus teismams jos veiklos pradžia vėluos.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) po dvejų metų vertinimo ketvirtadienį Lietuvai pateiks rekomendacijas, kaip tobulinti mokesčių sistemą. Anot Finansų ministerijos pranešimo, vertinimas  Lietuvos administraciniams duomenims leido pritaikyti vieną moderniausių Europoje analitinių instrumentų  – „Euromod“ mikrosimuliacinį įrankį. Teigiama, jog jis leidžia išsamiai įvertinti gyventojų pajamų apmokestinimą ir socialinių išmokų efektyvumą bei suformuoti pasiūlymus.

Seimas įteisino didesnes baudas verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei sugriežtino įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai negalės savarankiškai tikrinti transporto priemonių.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas: už balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 6 susilaikė.

Parlamentarai pavasario sesijoje svarstys iniciatyvą nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastiko ir PET pakuočių atliekomis atleisti verslą, su sąlyga, jei jos bus perdirbtos. Kai kurie Seimo nariai baiminasi, kad daugiau išlaidų patirsiantys gamintojai jas perkels ant vartotojų pečių.    Parlamentarai praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas.

Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą, ar automobilių techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ teisėtai verslui nustato mokesčius už apžiūros informacijos pateikimą į jos duomenų bazę, skelbiama tarybos gruodžio 6 dieną priimtame nutarime. Prašymą ištirti pateikusios bendrovės „Auto ekspertas“ teigimu, asociacija galimai piktnaudžiavo, nes būdama monopolininke nustatė per didelius įkainius.

Seimas nusiteikęs pritarti didesnėms baudoms verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklos sugriežtinimui, tačiau neketina leisti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams savarankiškai tikrinti transporto priemonių.  Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms: už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė 7. Galutinis balsavimas – iki Kalėdų.

Susijusios įmonės arba įmonių savininkai, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, nuo 2023 metų sausio galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 114 Seimo narių, o balsavusių prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Per klausimo svarstymus komitetuose finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Niujorko prisiekusieji antradienį pripažino Donaldo Trumpo šeimos bendrovę kalta dėl mokestinio sukčiavimo, taip suduodami smūgį buvusiam prezidentui, vėl siekiančiam valdyti Baltuosius rūmus. „Trump Organization“ ir atskira įmonė „Trump Payroll Corp“ buvo pripažintos kaltomis pagal visus kaltinimus, ir tai pirmas kartas, kai šios kompanijos nuteistos už nusikaltimus. „Tai buvo godumo ir sukčiavimo atvejis“, – sakė Manhatano apygardos prokuroras Alvinas Braggas.

Aplinkos ministerija keičia atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimo tvarką. Pati ministerija sako, kad pasikeitusi tvarka gyventojų nepalies. Tuo metu savivaldybių asociacija tvirtina, kad kainos vienareikšmiškai augs, o atliekų tvarkymo pabrangimą labiau pajaus ne didmiesčių, o mažesnių miestų gyventojai. Aplinkos ministerija parengė nutarimą, pagal kurį keičiamas atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimas.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių, ypač mažai apmokestinamas nekilnojamasis ir kitas turtas. O surenkant mažai mokesčių, nėra iš ko tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas. Tačiau Finansų ministerija, panašu, dar kartą bandys šią situaciją pakeisti ir Lietuvoje esantį NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.

Ginčai tarp nuomininkų ir nuomotojų kyla nuolatos. Pavyzdžiui, būna taip, kad laikinai butą besinuomojančiam žmogui šeimininkai liepia mokėti už stogo, vandentiekio remontą ir apskritai už ilgametį namo atnaujinimą. O nesutikus ima šantažuoti, kad kils nuomos kaina. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam – stengėsi tartis su šeimininkais.

Aukštos infliacijos kontekste Lietuvai svarbu taikyti tikslines paramos priemones, būtina vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pa...

Nauji mokesčiai bus taikomi visoje Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė po ilgų diskusijų pritarė trims svarbiems projektams, kurie susiję su krašto urbanizacija bei infrastruktūros diegimu. Viena šio reikalo pusė – mokesčiai, kuriais bus apkrauti tie, kurie norės statyti gyvenamuosius namus arba kurti verslus. Kita reikalo pusė ta, kad, pasirodo, centrinė valdžia visai nenori, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.

Vilniaus savivaldybė ketina atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės, jos nuomos mokesčių asmenis ar organizacijas, remiančias reprezentacines savivaldybės sporto bei kultūros įstaigas. Savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas tvirtino, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltos geopolitinės įtampos ir kitų problemų mažėja sporto klubų ir kitų organizacijų rėmėjų ratas, todėl ši priemonė gali paskatinti jų rėmimą.

JK vyriausybė ketvirtadienį pristatė griežto taupymo biudžetą, apimantį 55 mlrd. svarų (65 mlrd. JAV dolerių) didesnius mokesčius ir išlaidų mažinimus, kartu paskelbdama, kad šalies ekonomika išgyvena nuosmukį.  Finansų ministras Jeremy Huntas patvirtino, kad po pastarojo meto suirutės naujosios skausmingos priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti finansinį šalies stabilumą.  J. Huntas pažadėjo dėti visas pastangas įveikti pragyvenimo išlaidų krizę.

Sostinės savivaldybės taryba nuo nekilnojamojo turto mokesčio ruošiasi atleisti keturias įmones, valdančias sporto objektus. Taryba siūlo nuo beveik 34 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio šiemet atleisti bendrovę „Vilniaus pramogų arena“, valdančią ledo areną Ąžuolyno gatvėje, „BH Domus Pro“, valdančią sporto klubą su pirtimis Ukmergės gatvėje, žadama atleisti nuo 7 tūkst. eurų mokesčių. Nuo 6 tūkst.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako atsargiai žiūrinti į valdančiosios koalicijos partneriams Finansų ministerijos pateiktus siūlymus didinti kai kuriuos mokesčius. Aušrinė Armonaitė mano, kad dėl mokestinės naštos didinimo turi būti rimtai diskutuojama.  „Kadangi dabar turime neapibrėžtą situaciją dėl energetikos, dėl karo, investicinis klimatas patiria įvairių neapibrėžtumų, nesinori drebinti Lietuvos ir neraminti Lietuvos žmonių, ar čia augs mokesčiai, ar didės našta.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Diskusija, kokius mokesčius, kaip reikėtų keisti, galėtų vykti kitais metais, sako Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. „Kol kas su biudžetu jų (mokesčių pakeitimų – BNS) teikiama nėra, tai reiškia, kad teoriškai įvairūs pakeitimai, kurie teoriškai galėtų būti kitais metais, jie tikrai neatsiras, bet galbūt kitais metais ta diskusija įvyks ir viešumoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Kadencijos pradžioje mokesčių reformą žadėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „pasiūlymų krepšelis“ valdančiosios koalicijos partneriams liberalams ir Laisvės frakcijai jau yra pateiktas.  „Tikiuosi sutarimo, kad su visu tuo krepšeliu ir galėtume žygiuoti į Seimą tolimesnėms diskusijoms“, – antradienį LRT televizijai teigė G. Skaistė.

Pasaulio banko (PB) ekspertai siūlo Lietuvai progresiniu principu apmokestinti visas gyventojų pajamas. Jų nuomone, turėtų būti apmokestinamos visos pajamos pagal jų dydį, o ne pagal kilmę. Be to, jiems taikomi mokesčiai turėtų būti progresiniai.

Įmonės, kurių energijos sąnaudos sudaro 10 proc. ar daugiau pernai ir šiemet patirtų sąnaudų, jau gali teikti paraiškas atidėti mokesčius, penktadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Mokesčių mokėtojai, kurių paraiškos bus tenkinamos, mokestinę nepriemoką, nepradedant išieškojimo veiksmų, galės sumokėti iki kitų metų balandžio pabaigos“, – pranešime sakė VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d. Už 2022 m. apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst. mokesčių mokėtojų: apie 33,5 mln. eurų turi sumokėti gyventojai, 7 mln. eurų – įmonės, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.  VMI duomenimis klientai jau sumokėjo apie 10 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie naują sugriežtinimą vykdant atsiskaitymus grynaisiais pinigais Tai palies ne tik automobilių prekeivius, statybų ar kitus verslo atstovus, bet ir kiekvieną gyventoją. Visgi jau dabar žeriama kritika, kad numatyti pokyčiai gali tapti tikra našta, kuri sukels didelių nepatogumų.

Finansų ministrė teigia, kad energijai imlios įmones, kurių energijos sąnaudos sudarė 10 proc. ar daugiau pernai ir šiemet patirtų sąnaudų, jau gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl mokesčių atidėjimo.  „Įmonės jau šiandien gali dėl to kreiptis. Tas VMI mokesčių išieškojimas jau šiandien, galima sakyti, yra sustabdytas“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Gintarė Skaistė.

Metalą supirkinėjančios uostamiesčio įmonės atsakingi asmenys įtariami organizavę metalo supirkimo bei mokesčių vengimo schemą, į kurią buvo įtraukti asocialūs asmenys. Skaičiuojama, kad valstybei galėjo būti nesumokėta per 150 tūkst.

Įsiplieskus mokesčių karui tarp Seimo biudžeto ir finansų komiteto ir vyriausybės, ekonomistas Raimondas Kuodis ragina suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris būtų 17 proc.      Tai reikštų didesnius mokesčius per patį krizės įkarštį tiems, kurie dabar moka 9 proc. Savo pasiūlymą ekonomistas R. Kuodis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs savo „Facebook“ paskyroje parašėte, kad jūsų manymu, visiems PVM turėtų būti 17 proc.

Ne paslaptis, kad kartais sunku prisiruošti užsisakyti naują paslaugą, nors ir tikime, kad ji būtų naudinga ar net būtina. Jeigu  pavargote savo laisvą laiką aukoti darbams, kuriuos galima padaryti paprasčiau, ar aplinkybės verčia atidžiau galvoti apie ateitį, yra keli paprasti sprendimai, kurie leis palengvinti buitį – greičiau sumokėti būsto mokesčius ir gauti papildomų verčių.

Vyriausybė neketina didinti mokesčių, net jei ekonominė situacija būtų prastesnė už dabartinę prognozę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.

Naujasis Didžiosios Britanijos finansų ministras Jeremy Huntas pirmadienį atsisakė viešąją skolą galėjusių smarkiai padidinti mokesčių mažinimo planų, vyriausybei toliau siekiant nuraminti rinkas, o šis posūkis, regis, dar labiau susilpnins ministrės pirmininkės Liz Truss pozicijas.  J. Huntas apskaičiavo, kad dėl mokesčių politikos pakeitimų per metus bus surinkta apie 32 mlrd. svarų (36 mlrd. JAV dolerių), ekonomistams paskelbus skaičiavimus, kad vyriausybei gresia 60 mlrd.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss penktadienį paskelbė atsisakiusi planų atšaukti planuotą pelno mokesčio padidinimą ir taip panaikino pagrindinę savo ekonominio plano dalį, kelias savaites šalyje kėlusią sumaištį politikoje ir rinkose. „Nusprendžiau palikti ankstesnės vyriausybės planuotą pelno mokesčio padidinimą“, – sakė premjerė.

Mokesčių vengusį įmonės direktorių teismas nubaudė 12,5 tūkst. eurų bauda ir įpareigojo į valstybės biudžetą sumokėti beveik 50 tūkst. eurų, antradienį pranešė prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Bylos duomenimis, L. B. buvo kaltinamas, kad būdamas įmonės direktoriumi, į valstybės biudžetą nemokėjo privalomų mokesčių.