mokesčiai

Trečiadienį šalies gimnazijų paskelbti ugdymo rezultatų duomenys parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų per dešimtmetį mokiniai nesurinko nė vieno šimtuko. Komentuodamas šiuos rodiklius švietimo viceministras Gintautas Jakštas nurodo, kad pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus mokyklų nereikėtų vertinti. Ugdymo tikslas, jo teigimu, „nėra paruošti kuo daugiau šimtukininkų“. „Pirmiausia turėtume žiūrėti, iš kokio socioekonominio statuso ateina vaikai.

Istorines aukštumas pasiekusi infliacija bei geopolitinės rizikos gali sužlugdyti politikų svarstymus, ar iki 12-kos mėnesių prailginti mokestinių įstatymų įsigaliojimą. Dalis parlamentarų pritaria naujai tvarkai, kiti tuo abejoja.  Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo įteisinti, kad mokesčių pokyčius numatančios pataisos įsigaliotų ne po pusmečio, o po metų, be to, jis siūlo panaikinti išimtį, pagal kurią su biudžetu priimami pakeitimai įsigalioja dar greičiau.

Trečiadienis yra paskutinė diena, kai galima skirti dalį pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai. Laikas dėl sutrikusios elektroninio deklaravimo sistemos buvo pratęstas nuo pirmadienio.  Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienio duomenimis, 0,5 mln. gyventojų jau skyrė mokesčio dalį paramai.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, šių metų pirmąjį ketvirtį sumokėjo medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Į trejetuką taip pat pateko Valstybinė miškų urėdija ir didmeninės prekybos bei logistikos bendrovė „Sanitex“, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, kuriuos skelbia portalas vz.lt.

Nors tūkstančiai gyventojų, dirbusių savarankiškai, jau yra deklaravę pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), tačiau nereikėtų užmiršti, kad dalis pinigų taip pat turi būti sumokama „Sodrai“, o tai padaryti liko savaitė. Gyventojai, kurie 2021 m. vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog atlikus vieno nuomonės formuotojo (angl. influencer) operatyvų patikrinimą, asmuo iš individualios veiklos deklaravo apie 200,5 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir į biudžetą sumokės beveik 28,6 tūkst. eurų mokesčių. Mokesčių mokėtojas aktyviai reiškėsi socialiniame tinkle Instagram. Turėdamas keturias paskyras, jis reklamavo savo teikiamas virtualių valiutų rinkos, būsimų sporto įvykių lažybų pasiūlymų analizės paslaugas.

Preliminariais duomenimis, Lietuvoje darbą jau rado daugiau nei 5,4 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro penktadalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų mokesčių. „Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir stengiasi padėti jiems kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Šiuo metu darbą jau turi kas penktas suaugęs ukrainietis.

Lietuva – kainų kilimo rekordininkė visoje Europos Sąjungoje. Pirmoje vietoje pagal šį skaudų rodiklį jau esame nuo pernai spalio. O pabaigos tam nematyti – ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais sulauksime ir 20 proc. infliacijos. Štai, ką sako žmonės: „Siaubas, baigia išdurnėti su tom kainom.“ „Čia neleistinas dalykas, kaip nusikaltimas jau, kai tokiais šuoliais kainos kyla.“ „Blogai vertinu, žmonėms iš atlyginimo sunku pragyventi.

Vyriausybei trečiadienį svarstant biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlomą priemonių paketą ragina papildyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtiniausiems maisto produktams. Pasak V. Blinkevičiūtės, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalys netaiko mokesčių lengvatos maistui: Estija, Danija ir Lietuva, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įvairių modelių televizoriais prekiavęs kaunietis stos prieš teismą dėl sukčiaujant išvengtos didelės vertės turtinės prievolės, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo – asmuo kaltinamas apgaule išvengęs beveik 310 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir panašią sumą pasisavinęs.

Netrukus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas gali sutrumpėti, nes į jį nebebūtų įtraukiamos įmonės už smulkius nusižengimus, nors ir padarytus pakartotinai.  Tokias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas inicijuoja „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jos svarstymuose Seime jau įveikė pusiaukelę – Biudžeto ir finansų komitetas joms pritarė.

Baltieji rūmai siūlo naujus mokesčius turtingiausiems amerikiečiams Baltieji rūmai: „Turtingiausi amerikiečiai mokės mokesčius, kaip ir kiti“ JAV prezidento Joe Bideno administracija siūlo minimalų mokestį turtingiausiems namų ūkiams, praneša BBC. Mokestis būtų skirtas 20 tūkst. JAV mokesčių mokėtojų, kurių turtas viršija 100 mln. JAV dolerių (90 mln.

Vyriausybė tėškia daugiau kaip 2 milijardus eurų augančioms kainoms kompensuoti. Parengusi antiinflacinį planą Vyriausybė siūlo nuo birželio pensijas padidinti vidutiniškai 25 eurais, prie vaiko pinigų pridėti 7 eurus, o minimalią algą padidinti 16 eurų. Iki 20 procentų didės ir įvairios pašalpos, daugiausiai apie 50 eurų.

Klaipėdos apskrityje veikianti statybų bendrovė įtariama trejus metus slėpusi mokesčius ir į valstybės biudžetą nesumokėjusi ne mažiau 90 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumento klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija – kovą metinė infliacija pasiekė 15,6 dešimtąsias procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliaciją kovą nuo 1994-jų metų. Lietuvos bankas siūlo antiinfliacines priemones ir pagalbą žmonėms, kuriems kainų šuolis yra skaudžiausias. Siūlomos priemonės: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekspertų teigimu, kovojant su šia problema labai svarbu akcentuoti ne tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet ir gaunančius didesnes pajamas.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems metams, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistų teigimu, šią problemą spręsti galima didinant daliai gyventojų mokesčius. Lietuvos Bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie jau deklaravo praėjusių metų pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), sulauks ir asmeninės informacijos iš „Sodros“. Specialistai paskambins arba elektroniniu paštu patikslins, kiek „Sodros“ įmokų reikia sumokėti po deklaravimo bei kaip tai padaryti greitai ir patogiai, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. „Savarankiškai dirbančiųjų gyventojų informavimo kampaniją pirmą kartą įgyvendinome pernai – deklaravimo laikotarpiu paskambinome 67 tūkst.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas nesvarsto galimybės keisti būsto ploto ribos, nuo kurios priklauso kompensacija už šildymą.  „Šitas dalykas nėra socialiai teisingiausias“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.    Kompensacija už šildymą dabar skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas siekia iki 50 kv.

Šildymo, maisto ir degalų kainoms kopiant aukštyn, Seimas svarsto projektus, kaip palengvinti gyventojams infliacijos naštą. Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad laikinai, keturiems mėnesiams panaikintų pridėtinės vertės mokestį šildymui. Tačiau sako, kad to negana ir toliau ragina padėti sunkiausiai besiverčiantiems – padalinti po 100 eurų pensijų gavėjams ir remtiniems vaikams.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias už verslo ir žmonių teikiamą paramą Ukrainai numatoma taikyti tokias pat mokestines lengvatas, kaip ir Europos ekonominės erdvės valstybėms. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pataisos praplėstų paramos gavėjų sąrašą ir leistų taikyti mokesčių lengvatas paramai, kuri teikiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies institucijoms.

Vyriausybė neskubės teikti Seimui planuojamos mokesčių pertvarkos, o jei pavasario sesijoje ji ir būtų pateikta, bus svarstoma gerokai atidėti pokyčių įsigaliojimą, rašo portalas vz.lt.  Premjerė Ingrida Šimonytė vz.

Infliacija Lietuvoje toliau muša šio tūkstantmečio rekordus. Kainos jau 14 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvos banko vadovas ir ekonomistai perspėja, kad kainos tokiu tempu augs ir toliau. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau gali brangti kone viskas – degalai, dujos, maistas. Sunkūs laikai artėja ir būsto statytojams – jau trūksta žaliavų, įmonės skundžiasi kad vien metalo kaina per savaitę šoko 15 procentų. Tad ekonomistai sako, kad dėl karo statybos gali pradėti strigti.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

Trečiadienį ministrų kabinetas spręs, kokius įstatymų projektus teiks Seimui svarstyti artimiausioje pavasario sesijoje. Priėmus pasiūlytus pakeitimus, keistųsi nemažai mokesčių, būtų įteisintas europinis pensijos produktas, pakeista vaiko priežiūros išmokų ir atostogų tvarka, įvesta „aukštesnioji valstybės tarnyba“. Posėdžio išvakarėse vienintelio jo klausimo „Dėl Vyriausybės pasiūlymų Seimo pavasario sesijai“ medžiaga nebuvo paskelbta viešai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Energijos išteklių kainoms auginant kitų prekių ir paslaugų kainas, Vyriausybė pasiūlė keliems mėnesiams pritaikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, o prezidentas Gitanas Nausėda ragina pakratyti infliacijos didinamą biudžetą: tai yra sumažinti pajamų apmokestinimą ir skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams, šalpos pensijų gavėjams, šeimoms, auginančioms vaiką su negalia ar tris ir daugiau vaikų, nepasiturintiems asmenims.

Praėjusiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija surinko daugiau įvairių mokesčių, taip pat ėmėsi kai kurių naujų iniciatyvų dėl geresnio mokesčių surinkimo. Tačiau ko gyventojai ir verslas iš VMI gali tikėtis šiemet? Ketvirtadienį savo planus pristatė VMI viršininkė Edita Janušienė ir jos pavaduotojai Artūras Klerauskas ir Eglė Ramanauskienė. E. Janušienė pasidžiaugė, kad pernai VMI pavyko surinkti rekordinį mokesčių kiekį – daugiau nei 12 mlrd. eurų.

Girdėdami Vyriausybės pažadus mažinti PVM šildymui ir prezidento raginimus nepasiturintiems išdalyti po 100 eurų savo reikalavimus tėškia ir smulkieji verslininkai. Jie taip pat reikalauja paramos – kompensuoti pusę elektros ir šilumos sąskaitų, kurios šią žiemą esą išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Vyriausybė ir ekonomistai ragina verslininkus nesilygiuoti į eilinius gyventojus ir pensininkus. Tačiau šie siūlo ir atsilyginti – metus nebekelti savo paslaugų ir produktų kainų.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Prezidento pašaipos apie „nabašniko pašlakstymą žaliąja arbata“ valdančiųjų nesujaudino, tačiau visuomenės spaudimas suveikė. Šildymo kainoms šovus į aukštumas finansų ministrė siūlo centralizuotą šildymą atpiginti 9 procentais. Kitaip tariant, trumpam panaikinti ir taip lengvatinį pridėtinės vertės mokestį šildymui ir karštam vandeniui. Tiesa, besišildantieji dujomis ar elektra jokių nuolaidų nesulauks, nors dujos kai kur brango netgi labiau nei centralizuotas šildymas.

Nuo vasario Lenkijoje panaikintas PVM maistui, sumažintas tarifas ir degalams. Lietuviai jau pirmą dieną plūsta į kaimynų prekybos centrus apsipirkti ir skaičiuoja sutaupantys šimtus eurų. Lenkija pusei metų gyventojams nusprendė sumažinti mokesčių naštą ir taip kovoti su infliacija. Lietuva taikyti mažesnio PVM maistui kol kas neketina. Lenkijoje apsiperkantys lietuviai niršta: esą mūsų valdžią reikėtų nuvežti į Suvalkų parduotuves ir parodyti, kur tautiečiai išleidžia milijonus.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Milžiniškų sąskaitų iškankintus gyventojus valdžia ramina – svarsto mažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui iki 5 procentų. Prezidentas Nausėda atkerta ironija – PVM lengvata šildymui vadina „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata“. Šalies vadovas aiškina, kad toks tarifas įsigaliotų tik kitą šildymo sezoną ir sąskaitas sumažintų keliais eurais.

Dar vienas pandeminis smūgis į paširdžius – milžiniškos sąskaitos už elektrą ir šildymą kaip reikiant skandina verslą. Viešbučiai ir restoranai sako tokių sąskaitų dar neregėję – vien už gruodžio mėnesio elektrą ir šilumą kai kuriems teko pakloti ir šimtatūkstantines sumas. Tiesa, ekonomistai įspėja, kad tai dar ne riba – mat priešaky laukia krizinis laikotarpis – sausis, vasaris ir netgi kovas. Kai kurie verslai kelia kainas, o kiti sako, kad išsilaikyti ir tai nepadės.

Pigiausių maisto produktų krepšelis per metus išbrango šešiais procentais – skelbia kainų palyginimo portalas „Pricer“. Trigubai pabrango bulvės, kone du kartus aliejus, o kur dar į viršų kopiančios pieno produktų ir duonos kainos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad prekės brangsta panašiai tiek, kiek tiekėjai kelia kainas. Ekonomistai įspėja, kad laukia sunkus vasario mėnesis, kai infliacija kils iki 12 procentų.

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą. Paukštynų vadovai nesupranta, kodėl jų į bedugnę grimztančio verslo neremia valdžia. O Lietuvos pramonininkai perspėja, kad tokių sąskaitų sumokėti neišgalinčio sumokėti bendrovių gali tik daugėti.

Lietuvos ekonomika vidutiniu laikotarpiu ir toliau sparčiai augs, skelbia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio misija pirmadienį baigė darbą Lietuvoje. Jos ataskaitoje nurodoma, kad Vyriausybei svarbu surinkti daugiau pajamų iš mokesčių, plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse. „Nepaisant didelių pandemijos sukeltų žmogiškųjų nuostolių, Lietuvos ekonomika puikiai atlaikė krizę ir sparčiai atsigauna.

Vos tik Seimas atmetė automobilių taršos mokesčio idėją, Finansų ministerija jau kurpia kitą – visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėją. Tarifų valdžia dar nesugalvojo, tačiau jau aišku, kad susimokėti už butą, namą ar sodo namelį turėtų visi be išimties savininkai. Premjerė aiškino, kad taip Lietuva pagaliau įsivestų „normalų europietišką“ mokestį. Tiesa, kartojasi taršos mokesčio scenarijus – idėjos ne tik nepalaiko, bet ir apie ją nieko nežino koalicijos partnerė Laisvės partija.

Jei Lietuva sektų Lenkijos pavyzdžiu ir sumažintų mokesčius maisto produktams, jai tai kainuotų 400 milijonų eurų, teigė Nerijus Mačiulis. Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus. Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokestį mokėtų visi savininkai, tačiau jis būtų „simbolinio dydžio“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ateityje bus tik daugiau panašių turto, ekologinių ir vartojimo mokesčių, kurie turėtų pakeisti darbo jėgos mokesčius.

Kol kartais išaugusios šilumos bei elektros sąskaitos dalį Lietuvos gyventojų ir verslo stumia link finansinės bedugnės, opozicinės partijos socialdemokratai, valstiečiai siūlo pasidairyti į kaimyninę Lenkiją, kopijuoti jos politiką ir mažinti PVM mokestį. Ingridos Šimonytės tokie pasiūlymai nesužavėjo, anot jos, Lietuva jau sumažino aukštų sąskaitų naštą. Premjerę palaiko ir ekonomistai, kurie Lenkijos lengvatas vadina priešrinkiminiu populizmu.

Europos Komisija paskelbė ketinanti priversti didžiausias pasaulio bendroves mokėti 150 mlrd. eurų daugiau metinių mokesčių po to, kai pateikė pasiūlymus, kurie sutvirtintų naują pasaulinį minimalų pelno mokesčio tarifą visame 27 šalių bloke, rašo politico.eu.

Mokesčių vengiančiam verslui – milžiniškos baudos. Finansų ministerija strateguodama kovą su šešėliu grasinasi didinti baudas mokesčių nemokančioms įmonėms. Ir vietoje nesumokėtų mokesčių sumos skirti įmonės pajamų dydžio baudą. Esą mažesnės baudos dabar neatgraso įmonių nuo apgavysčių. Šalies verslininkai bijo tik vieno, kad naujas sankcijas inspektoriai skirs ir nepiktybinėms įmonėms už netyčines klaidas. Esą tokios baudos verslus sužlugdytų.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. O kitais žiemos mėnesiais šilumos tinklų atstovai žada ir dar didesnes kainas – kai kur gyventojams vien už šildymą gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų į mėnesį.

Praėjusiais metais prie Finansų ministerijos veikianti ekspertų grupė išnagrinėjo įvairias mokestines lengvatas ir galimus jų pokyčius. Planuojama, kad jau šiemet kai kurie mokesčių įstatymai bus pakeisti. Taigi kuriems gyventojams ir kokie mokesčiai padidės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau kuris laikas kalba apie pasiryžimus numatyti griežtesnes bausmes nedrausmingiems ir nesąžiningiems mokesčių mokėtojams, penktadienį rašo portalas vz.lt.   Siekdama sudrausminti mokestinius pažeidėjus, VMI pradeda diskusijas, kad Mokesčių administravimo įstatyme būtų numatytos naujos rūšies sankcijos. Vienas svarstomų variantų – baudos, kurios būtų skaičiuojamos ne nuo nesumokėtų mokesčių, o nuo įmonės pajamų.