O dabar ministerija svarsto ne tik atskirti iš tiesų darbo ieškančius ir darbo rinkai nepasirengusius žmones bei griežčiau elgtis su dirbančiais nelegaliai, bet ir apskritai eiti plačiau ir giliau: pavyzdžiui, keisti nedarbo socialinį draudimą – tai yra įmokomis apmokestinti daugiau savarankiškai dirbančių žmonių, keisti reikalavimus nedarbo išmokoms gauti ir pasiekti, kad netekę darbo išmokas gautų daugiau žmonių. Jas gauna tik 37 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių žmonių.
Tarp siūlymų yra ir nedarbo socialinio draudimo išmokų viršutinės ribos didinimas, kas yra palanku daugiau uždirbantiems gyventojams, kai jie nusprendžia išeiti iš darbo arba jo netenka. Tokie žmonės paprastai sumoka daugiau įmokų dirbdami, o paskui palyginti su buvusiu atlyginimu gauna mažas išmokas.
Svarstoma ir ką daryti su priešpensinio amžiaus bedarbiais bei neįgaliaisiais, nes Lietuvoje dėl stereotipų įsigalėjimo, paslaugų trūkumo ir kitų kliūčių nedirba itin daug negalią turinčių žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiam tikslui subūrė darbo grupę iš darbuotojų profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų bei pristatė savo siūlymus. Į darbo grupę taip pat pakviesti ekspertai Teodoras Medaiskis ir Romas Lazutka. Kaip sako vienas šios grupės narių T. Medaiskis, iki šiol vyko tik vienas darbo grupės posėdis, kuriame ministerija pristatė savo svarstymus. Paskui bus diskutuojama giliau.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Raimondas Tamošauskas sako, kad darbo grupėje ministerija pristatė savo viziją, kuri susideda iš kelių dalių: pirmąją sudaro pakeitimai, kur išskirstomi darbo rinkai pasirengę ir nepasirengę asmenys, antrą – nedarbo draudimo pakeitimai, trečią – priemonės, kuriomis būtų šalinamos kliūtys įsidarbinti pagyvenusiems žmonėms ir turintiems negalią. Kol kas kūnu greitai gali tapti pirmoji planų dalis, o visos kitos dar bus aptarinėjamos.
Iš viso Lietuvoje esama apie 400 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, kurie nedirba, bet Užimtumo tarnyboje registruota tik 177 tūkst. bedarbių. Laisvų darbo vietų skaičius dramatiškai mažesnis nei bedarbių, be to, dauguma Užimtumo tarnybos siūlomų laisvų darbo vietų pasižymi gana žemu darbo užmokesčiu.
Siūlymus pakeitė po kritikos
Ministerija jau anksčiau yra pateikusi Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurių esminė mintis yra atskirti iš tiesų darbo ieškančius asmenis ir darbo rinkai nepasirengusius bedarbius: pirmiesiems turi būti siūlomas darbas, o antriesiems – socialinės paslaugos, kurios galėtų padėti iškopti iš atskirties, „užnorinti“ dirbti.
Tiek vieni, tiek kiti Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai pagal sumanymą išlaikytų sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad tiek pasirengę dirbti, tiek nepasirengę galėtų nemokamai lankytis pas gydytojus ir šiuo aspektu niekas labai nesikeistų nuo to, kaip yra dabar.
Pasirengę dirbti. Didžiausias pokytis atsirastų pasirengusiems dirbti. Tokiems bedarbiams 9 mėnesius būtų siūlomas darbas, kuris daugiau ar mažiau atitinka jų kvalifikaciją, darbo patirtį, norus, sveikatos būklę, o nuvykti iki darbo bei parvykti nebūtų sugaištama daugiau nei dviejų valandų per dieną ir per mėnesį išlaidos važinėjimui neviršytų 15 proc. algos.
Tinkamas darbo pasiūlymas apima ir algą. Kai darbo pasiūlymas teikiamas per pirmuosius tris nedarbo mėnesius, tada siūloma alga negali būti mažesnės nei 80 proc. nuo buvusio atlyginimo. Kai pasiūlymas teikiamas nuo ketvirto iki devinto nedarbo mėnesio, tada bedarbis turi tenkintis su 60 proc. prieš išėjimą iš ankstesnio darbo turėtos algos, bet ji negali būti mažesnė nei minimali.
Nuo dešimto mėnesio bedarbis turi priimti bet kokį darbo pasiūlymą, tik šiuo atveju jis turės tikti pagal sveikatos būklę ir važinėjimui asmuo neturėtų sugaišti daugiau nei dviejų valandų bei išleisti daugiau nei 15 proc. nuo algos.
Kai darbas yra tinkamas pagal šiuos reikalavimus, bedarbis negali jų atmesti, o jei per metus atmeta antrą kartą – tuomet bus braukiamas iš bedarbių sąrašų ir jau nebeturės sveikatos draudimo.
Iš pradžių ministerija norėjo visus dirbti pasirengusius bedarbius sudarbinti vos ne priverčiamai po pusės metų, bet profesinės sąjungos ir darbdaviai atkreipė dėmesį, kad žmonės moka nedarbo draudimo įmokas ir paskui gali gauti išmoką 9 mėnesius, todėl nesąžininga versti priimti iš esmės bet kokį darbo pasiūlymą nepasinaudojus visu socialiniu draudimu.
Nepasirengę dirbti. Dirbti nepasirengusiems bedarbiams darbo pasiūlymai nebūtų teikiami, jiems ketinama pasiūlyti daugiau paslaugų. Pagal naujausią sumanymą, bus laikoma, kad dirbti žmogus nepasirengęs, jeigu stokoja socialinių įgūdžių, motyvacijos, slaugo šeimos narį, turi skolų, neturi kaip atvykti iki darbo vietos, turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų.
Tokiems žmonėms paslaugas turėtų teikti savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos bei pati Užimtumo tarnyba, kurioje būtų konsultuojama, kaip susitvarkyti su skolomis, arba būtų prieinamos psichologo paslaugos.
Dirbantys šešėlyje. Tarp bedarbių esama ir šešėlyje dirbančių asmenų, kurie patogu būti registruotiems bedarbiais, nes taip išlaiko sveikatos draudimą ir nemoka jokių mokesčių. Dažnai taip elgiasi žmonės, turintys įsiskolinimų.
Šiuo metu šešėlyje dirbantys asmenys iš bedarbių sąrašų braukiami po antro pranešimo per metus. Realybėje tokių veiksmų imamasi itin retai. Pavyzdžiui, pernai iš bedarbių sąrašų pašalintas vos 1 asmuo. Bet naujuoju įstatymu ketinama šešėlyje dirbančius asmenis iš sąrašų braukti iškart po pirmojo pranešimo. Tokiu atveju jie iškart netektų sveikatos draudimo ir jau negalėtų gauti sveikatos paslaugų nemokamai.
Svarsto lengvinti išmokų gavimą
Kaip pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, visa tai, kas aprašyta aukščiau, į Seimą turėtų keliauti pavasario sesijoje. Tačiau yra ir kita pasiūlymų dalis, kuri dar nėra aptarta viešai. Tai susiję su įmokomis ir išmokomis.
Pasak viceministro Audriaus Bitino, kuruojančio socialinį draudimą, darbo grupėje buvo išdėstytos tik galimos sprendimų kryptys, bet kol kas jokių sprendimų nepriimta.
Ministerijos nuomone, nedarbas labiau fiksuojamas jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonių grupėse, todėl šiems žmonėms norima palengvinti nedarbo išmokų gavimą.
Šiuo metu nedarbo išmokas netekus darbo arba išėjus iš darbo galima gauti, jeigu žmogus prieš tai 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių dirbo ir mokėjo įmokas. Išmoka mokama 9 mėnesius, bet jos dydis nuosekliai kas tris mėnesius mažėja. Tai padaryta tam, kad būtų paskata ieškotis darbo.
Ministerija svarsto leisti gauti išmokas jauniems iki 29 metų bedarbiams, jeigu jie iki nedarbo laikotarpio sugeba sukaupti 9 mėnesių stažą per paskutinius 30 mėnesių. Bet, atitinkamai, išmoka būtų mokama ne 9, o 6 mėnesius, Jeigu žmogus būtų sukaupęs standartinį stažą, tuomet ir išmoka galėtų būti mokama ilgiau.
Vyresniems bedarbiams, kuriems iki pensijos amžiaus yra likę 5 metai ar mažiau, norima papildomai pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą šešiems mėnesiams. Tai tokiu atveju išmoka daugiausia galėtų būti mokama 15 mėnesių.
Šiuo metu registruotas nedarbas sudaro 10,2 proc. Iš 177 tūkst. bedarbių sausio mėnesį, 16-29 metų amžiaus jaunimas sudaro 29,8 tūkst., o vyresni nei 55 metų bedarbiai – 51,7 tūkst.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas E. Tamašauskas sako, kad, jo požiūriu, Lietuvoje nėra problemų su jaunimo nedarbu, bet tikrai sunku įsidarbinti vyresniems žmonėms.
Dar svarstoma padidinti išmokų viršutinę ribą. Šiuo metu nesvarbu, kiek asmuo uždirbo ir kiek mokesčių sumokėjo, bet jam nedirbant jo išmoka negali būti didesnė nei nei 58,18 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Tai reiškia, kad išėjus iš darbo dabar maksimali nedarbo išmoka bus 922,73 eurai.
Ministerija svarsto, kad viršutinę ribą reiktų padidinti arba iki vieno vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio, arba iki dviejų. Tai būtų naudinga daugiau uždirbantiems, kurie kurį laiką paskui pasirenka nedirbti.
Kelia idėją apmokestinti dirbančius individualiai pagal pažymą ir ūkininkus
Standartiškai pagal darbo sutartį dirbantys žmonės moka 20 proc. gyventojų pajamų mokestį ir 19,5 proc. dydžio įmokas „Sodrai“. Tai apima pensijų draudimą, sveikatos draudimą, taip pat draudimą dėl ligos ar motinystės.
Dar darbdaviai už įdarbintus darbuotojus moka nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinį draudimą (nuo 0,14 iki 1,4 proc. priklausomai nuo priskirtos grupės), įmokas į Garantinį fondą (0,16 proc.), Ilgalaikio darbo išmokų fondą (0,16 proc.) bei nedarbo socialinio draudimo įmokas: kai sutartis neterminuota – 1,31 proc., o kai terminuota – 2,03 proc.
Savarankiškai dirbantys asmenys moka mažesnius mokesčius nei dirbantieji pagal darbo sutartis ir dažniausiai nėra draudžiami nedarbo draudimu, kas reiškia, kad nepalankiai susiklosčius aplinkybėms tokie žmonės negauna nedarbo išmokų. Nedarbo draudimu draudžiami tik individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai.
Šiuo metu svarstoma nedarbo socialiniu draudimu apmokestinti individualią veiklą pagal pažymą vykdančius žmones ir ūkininkus. Abeji moka 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį ir 19,5 proc. dydžio „Sodros“ įmokas nuo 90 proc. deklaruotų apmokestinamųjų pajamų. Paprastai dirbantieji savarankiškai deklaruoja minimalias pajamas.
Individualiai pagal pažymą dirbančių žmonių Lietuvoje esama apie 45 tūkst., ūkininkų – apie 6 tūkst.
Ministerija turi ir kitokių minčių. Pavyzdžiui, svarsto galbūt nustatyti minimalią nedarbo draudimo išmokos ribą. Tai aktualu dirbantiems neįgaliems žmonėms ar jaunimui iki 24 metų, nes jeigu jie dirba ne visu etatu, už juos mokamos įmokos nesiekia įmokų nuo minimalios algos, kas reiškia, kad ir išmokos paskui kelia tik juoką arba pasipiktinimą.
Kol kas nėra nuspręsta, ar reiktų minimalią ribą nustatyti ties minimalių vartojimo poreikių dydžiu (šiuo metu 267 eurai), ar geriau didinti pastoviąją nedarbo draudimo išmokos dalį nuo 23,27 proc. minimalios algos iki, tarkime, 40 proc. Bet pastarasis variantas būtų labai brangus.
Dar svarstoma išvis atsisakyti pastoviosios nedarbo išmokos dalies, o mokėti pagal sumokėtas įmokas. Tokiu atveju tai būtų labai teisinga, bet padidėtų išlaidos už daugiau uždirbančius žmones.
Taip pat ant stalo atsidūrė siūlymas daugiau laiptuoti išmokas. Tai yra išmokos dabar mokamos devynis mėnesius ir mažėja kas tris. Mažėjimas galėtų būti dažnesnis.
Be to, kadangi Lietuvoje amžiais nerandama lėšų profesiniam mokymui, pameistrystėms, remiamam įdarbinimui ir panašiai, tai svarstoma tų lėšų pasiimti iš „Sodros“. Mintis tokia, kad žmonės sumoka daugiau nedarbo draudimo įmokų nei prireikia mokėti išmokų, todėl esą šiuos pinigus būtų galima panaudoti minėtam tikslui. Tarkime, šių metų „Sodros“ biudžete numatyta, kad nedarbo socialinio draudimo įmokų pajamos sudarys 303,4 mln. Eurų, o išlaidos – 282 mln. eurų. Bet „Sodros“ biudžete įvairių draudimo rūšių pajamos dažnai perskirstomos, mat neįmanoma tiksliai prognozuoti, kiek gims kūdikių, susirgs žmonių ar bus bedarbių, turinčių teisę į išmokas.
Galvoja apie kvotas negalią turintiems
Dar viena svarbi dalis, kuriai dėmesį nori skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai kliūčių šalinimas įsidarbinti negalią turintiems žmonėms bei pagyvenusiems darbuotojams. Norint pasiekti proveržio šioje srityje teks keisti visuomenės nuostatas neįgaliųjų ir senjorų atžvilgiu, svarstyti, kaip išlaikyti pagyvenusius asmenis darbe, pertvarkyti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemą, galbūt net svarstyti apie negalią turinčių žmonių kvotas darbo vietose.
