Tiesa, ekonomistai įspėja, kad tai dar ne riba – mat priešaky laukia krizinis laikotarpis – sausis, vasaris ir netgi kovas. Kai kurie verslai kelia kainas, o kiti sako, kad išsilaikyti ir tai nepadės. Verslininkai prašo pagalbos – tiesa, valdžia paramą ruošia tik kai kurioms sritims.
Jau netrukus nuo vasario mėnesio norint susitvarkyti automobilį autoservise – nenustebkite, jei už remontą paklosite didesnę sumą nei įprastai. Sostinėje įsikūrusio autoserviso vadovas Arvydas Gailiušas neslepia, kad keturgubai išaugusios elektros ir dujų sąskaitos šokdins ir paslaugų įkainius.
„Užpernai mokėjome 1395 eurus bendrai elektra ir dujos, tai už anų metų gruodį mes sumokėjome 5454 eurus. Praktiškai sunaudodami tą patį kiekį elektros ir dujų tam mėnesį. Akivaizdus kainų šuolis – šokas“, – pasakoja A. Gailiušas.
O šoką patirs ir klientai – brangs automobilių remontas. Tiesa, galbūt ne taip drastiškai kaip elektros kainos.
„Proto ribose – 10-15 procentų aš prognozuoju, kad privalės padidėti. Realiai įmonės negali visko amortizuoti iš savo tų pajamų“, – teigia A. Gailiušas.
Apie katastrofišką padėtį prabyla viešbučių ir restoranų asociacija. „Centrum hotels“ viešbučių tinklo vadovas Artūras Vainora tikina, kad bendrai sąskaitos už komunalines paslaugas išaugo maždaug tris kartus. Tokių sumų už elektrą ir šildymą, kurios siektų beveik 100 tūkstančių eurų gruodžio mėnesį už tris viešbučius – vadovas nėra regėję. O kur dar laukiančios sąskaitos už sausį, vasarį ir kovą.
„Dar vienas pandeminis smūgis į paširdžius, kur mes iš principo taip ir neatsigavome. Nėra klientų – užimtumas viešbučių siekia 15-20 procentų, konkurencija didžiulė, o šitas sąskaitas mes turėsime mokėti iš apyvartinių lėšų“, – sako „Centrum hotels“ viešbučių tinklo vadovas Artūras Vainora.
Jei nepribaigė pandemija – tą padarys energetinės sąnaudos. Taip kalba „Royal Residence Spa“ Birštonas direktorius Rimantas Šimkevičius. Tris kartus didesnes sąskaitas už elektrą ir šilumą gavęs viešbučio vadovas tikina, kad kelti paslaugų kainų negali – esą kaipmat išsilakstys paskutiniai klientai.
„Paslaugų kainos yra padidėjusios apie 10 procentų, kas visiškai neamortizuoja šitų pakilusių kaštų. Tai tiesiog simboliškai pakelta kaina. Kainų kelti mes negalime – yra ne sezonas, užimtumai nedideli. Jei mes kelsime kainas, tiesiog pjausime šaką, ant kurios sėdime“, – teigia „Royal Spa Residence“ direktorius Rimantas Šimkevičius.
O verslams grumiantis su neregėto dydžio sąskaitomis, Lietuvoje infliacija ir toliau kopia į viršų. „Eurostat’as“ skelbia, kad gruodį metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Mūsų šalyje infliacija siekė 10,7 procento, didesnė ji buvo tik Estijoje – 12 procentų, o kaimyninėje Latvijoje – apie 8 procentus. Ir tikėtina, kad infliacija dar augs sausio, vasario, kovo mėnesiais. O pagrindinė varomoji jėga – energijos kainų šuolis.
„Visų pirma – dujų, elektros, taip pat kuro – kainos auga beveik 40 procentų – metinis augimas, milžiniškas. Maisto kainų augimas ženkliu tapo – visų laikų rekordas, matome paslaugų kainų tebesitęsiantį augimą – 8 procentai grubiai“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O priekaištus dėl infliacijos šuolio valdantiesiems žeria ir opozicija. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius Finansų ministrei Gintarei Skaistei vardija juodu ant balto parašytus infliacijos rodiklius – ir ragina pasiaiškinti kodėl kitose Europos Sąjungos šalyse infliacija tesiekia 5 procentus, o Lietuvoje – dvigubai tiek.
„Jei žiūrėsite Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje esančių valstybių infliacijas, tai už 11 mėnesių Turkija yra pirma, Brazilija antra, o Lietuva – trečia. Per tokį trumpą laiką matosi, kad mes tikrai šito proceso visiškai nevaldėme“, – komentuoja demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
„Lietuvos vidiniai veiksniai lemia apie trečdalį viso infliacijos lygio, tame tarpe ir augantis darbo užmokestis ir minimalus mėnesinis atlygis, kuris turi įtakos paslaugų kainoms Lietuvoje. Bet šiuo atveju nedidinti darbo užmokesčio ir MMA būtų klaida“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prezidentas Gitanas Nausėda kovojant su infliacija ragina Ministrų kabinetą imtis veiksmų, kurie prisidėtų prie infliacijos mažinimo ir pagelbėtų verslui per mokestinius pakeitimus.
„Kuomet mes sakome, kad su tokia situacija na, nėra labai palanki užsienio investicijų atėjimui, mes vėl pamirštame, kad turime dar Lietuvos verslą, kuris ir šiandien yra pasiruošęs investuoti savo pinigus tik turime užtikrinti ekonominės situacijos tvarumą, prognozuojamumą ir priimti tam tikrus mokestinius sprendimus, kurie būtų palankūs ir verslui, ir netiesiogiai infliacijos požiūriu“, – sako G. Nausėda.
Beviltiškoje situacijoje atsidūręs verslas žeria kritiką valdžiai – esą ši tik žada, tačiau jokių konkrečių sprendimų, kaip išbristi iš milžiniškų sąskaitų nepasiūlo. Prašydami paramos verslai kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
„Kaip karštą bulvę viens nuo kito mėto, tačiau apibrėžtumo ir aiškumo šioje situacijoje – jokio nėra“, – sako A. Vainora.
Tiesa, Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina parengusi priemonių planą, pagal kurį klasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų tiekėjams bus kompensuojama dalis patirtų komunalinių mokesčių išlaidų:
„Būtų kompensuojama pusė patirtų komunalinių mokesčių – elektros, šilumos energijos, gamtinių dujų išlaidų. Dabar ši koncepcija yra derinama ir bus pateikta Vyriausybei tvirtinti.“
Kol kas toks planas derinamas su Finansų ministerija. O Vyriausybei pritarus, būtų rengiamas priemonės aprašas ir teikiamas Europos komisijai derinti. Numatytą lėšų sumą – 3,5 milijono eurų tikimasi gauti iš Vyriausybės rezervo.
