Kaip tai palies Lietuvos gyventojus ir ar nepatrauks jie apsipirkti į nulinį PVM tarifą maisto produktams turinčią Lenkiją?
Žmonės krapšto centus, o infliacija šiepia nasrus. Pensininkė iš Šiaulių sako nebesuskaičiuojanti, kiek viskas pabrango:
„5 eurai, 15 centų. – Pažiūrėk, ne, jau neužteks.“
„Aliejus, sviestas, duona, pienas. – Daug pabrango? – Nu nemažai. Aliejus tai dvigubai su sviestu.“
„Grietinė pabrango labai. Ir sūreliai. Man viskas brangu.“
Šiaulietė sako, kad kainų augimą labiausiai pajuto po Naujų Metų ir dabar norėdama sutaupyti skaičiuoja kiekvieną centą:
„Pirkdavau va šitą duoną. Duona kainavo 99 centai, dabar 1,09.“
„2,15 kainuoja. – O kiek anksčiau mokėjot? – Anksčiau buvo 1,40.“
Žmonės sako ne tik medžiojantys akcijas ar perkantys nukainuotus produktus – į brangesnius net nežiūrintys:
„Oi, sako, sveikus produktus valgykit, būsite sveiki ten, ilgai gyvensite, bet taip nėra. Jeigu tu negali nusipirkti, kaip tu gali į juos žiūrėti.“
Savo siuvimo saloną turinti šiaulietė Irena taip pat vardija, kad siūlai, užtrauktukai jai pabrango ko ne dvigubai ir tai, kad ir keliais eurais, bet atsiliepia ir jos klientams.
„Kelnių, pavyzdžiui, lenkimas būdavo 3 eurai, dabar 4 eurai. Užtrauktuko įsiuvimas irgi gal euru kokiu, nu gal dviem pabrango“, – sako siuvėja Irena.
Irena sako, kad kainas teks kelti dar.
„Kitaip neišsilaikysim. Nebebus už ką susimokėt, nes ir privalomas draudimas pabrango“, – kalba Irena.
Nors, anot ekonomistų, didžioji dalis infliacinio šoko jau yra patirta, vasario – kovo mėnesį infliacija dėl energetinių išteklių kainų augimo pasieks piką ir bus apie 11 procentų.
„Interpretuoti šią situaciją reikėtų taip, kad tai yra vienkartinis didelis kainų šuolis, kuris nesitęs kiekvienais metais, o jau šių metų antrąjį pusmetį matysime gana sparčiai mažėjančią infliaciją. Ji, aišku, bus susijusi su atpingančiais gamtiniais ištekliais, pigesniais energetiniais ištekliais ir ne be tokiame aukštame lygyje besilaikančiomis žaliavų kainomis“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Mažėjant infliacijai, anot Lietuvos banko, metų gale lėtės ir kainų augimas, bet tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, paslaugų kainos mažės.
„Visada matydavom tą spartesnį paslaugų kainų augimą ir smarkiai jis yra susijęs su atlyginimų augimu ir atlyginimų augimas nedings šiais metais, kadangi tikrai matom darbo rinkoje yra ta situacija įtempta, darbuotojų trūksta“, – komentuoja Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad šių metų eigoje vidutinės kainos bus didesnės 7 procentais nei prieš metus, tačiau guodžia, kad žmonės išgelbės didėjančios pensijos ir vidutinis darbo užmokestis.
„Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug dešimtadaliu, vidutinis darbo užmokestis beveik 9 procentais, o minimalus mėnesinis atlyginimas po mokesčių apie 16 procentų, tai didžioji dalis gyventojų tie, kurie dirba, tie kurie gauna reguliarias pajamas jie nenuskurs, bet nebebus tokios perkamosios galios augimo kokį mes matėme pastaruosius kelerius metus“, – sako N. Mačiulis.
Bet prikrauti pilnus vežimus lietuviai galės Lenkijoje, kurioje nuo vasario mėnesio maisto produktams nebebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, sumažinamas akcizas degalams iki 8 procentų. To paties Lietuva to daryti nežada.
„Vyriausybė ėmėsi visų veiksmų tam, kad žmonės patys galėtų nuspręsti kokius produktus jie nori pirkti ir perkamoji galia nemažėtų. Tuo tarpu rinkiniai nustatymų mažesnių tarifų vienai ar kitai prekių grupei būtų tiesiog diskriminavimas“, – aiškina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot Nerijaus Mačiulio, toks Lenkijos elgesys yra amoralus, prieštaraujantis Europos Sąjungos teisei ir vadina tai tiesiog pataikavimu savo rinkėjams. Tačiau ši Lenkijos ekonomikos politika, anot Mačiulio, paveiks ir Lietuvą, kuriai PVM lengvatos turėjimas kainuotų šimtus milijonų.
„Mes suskaičiavome, kad sumažinti Lietuvoje PVM tarifą maisto produktams nuo 21 procento iki 9 kainuotų 400 milijonų eurų valstybės biudžetui. Į tą negalima užmerkti akių ir reikia ieškoti tuomet alternatyvų“, – teigia N. Mačiulis.
Tokį praradimą biudžete, anot ekonomisto, galima būtų kompensuoti keliant bazinį PVM tarifą iki 23 procentų ir tuo pačiu metu taikant lengvatinį 9 procentų PVM tarifą maisto produktams. Tokiu būdu biudžetas nenukentėtų. Jame liktų lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui, o naudą gautų daugiausia pinigų maistui išleidžiantys, mažiausias pajamas gaunantys žmonės.
