Premjerė aiškino, kad taip Lietuva pagaliau įsivestų „normalų europietišką“ mokestį. Tiesa, kartojasi taršos mokesčio scenarijus – idėjos ne tik nepalaiko, bet ir apie ją nieko nežino koalicijos partnerė Laisvės partija. Nesužavėti mokesčiu ir ekonomistai.
Panevėžietis Eugenijus savo dviejų aukštų namą pasakoja statęsis ilgai – anuomet, prieš kone 30 metų, trūko ir medžiagų, ir pajėgų. Tačiau dabar nuosavu būstu džiaugiasi. „Svarbiausia, kas man patinka, kad nepriklausomas esi nuo centralizuotos šilumos tiekėjo, kokiu kuru kūrena, kaina“, – sako Eugenijus Ušinskas.
Eugenijus jau girdėjo apie valdžios planus įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir argumentų „prieš“ turi ne vieną. „Kai tu statai namą, visus mokesčius sumoki. Per PVM, nes medžiagos, darbai. Jau mokesčiai sumokėti. O NT mokestis vėl nuo to paties objekto“, – tikina Eugenijus.
Be to, esą dabar piniginės tuštėja ir be papildomų mokesčių. „Ar dabar laikas įvesti mokestį, kai tokia infliacija?“ – kalba Eugenijus.
Finansų ministerija mano, kad visuotinis NT mokestis galėtų atsirasti jau po metų. Tam pritaria ir premjerė.
„Galėtų būti siūloma Lietuvoje turėti normalų europietišką NT mokestį“, – teigė Ingrida Šimonytė.
Normalus – esą toks, kurį mokėtų visi namą, butą ar sodo namelį turintys asmenys, o pinigai keliautų ne į valstybės biudžetą, kaip dabar, o į savivaldybių iždus. Šiuo metu mokestį už nekilnojamąjį turtą moka apie 30 tūkst. tautiečių. Ir – tik už būstą, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų.
„Tai būtų municipalinis mokestis 100 proc., ne taip, kaip dabar, kai vadinamasis prabangos mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, kurio ribos, švelniai tariant, ginčytinos. Nelabai ką bendra turi su NT mokesčiu, labiau – su prabanga ar jos įsivaizdavimu“, – sakė I. Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė LRT televizijai jau sakė, kad mokesčio tarifas galėtų būti simbolinis ir kaip pavyzdį paminėjo 10-12 eurų per metus.
„Kai santykiai su Kinija blogėja kiekvieną dieną ir tai atneš milijardinius nuostolius, akivaizdu, kad valdžia rūpinasi, kaip tuos nuostolius dengti. Bet manau, kad šitas mokestis, kaip ir daugelis kitų mokesčių, bus nepakeliami žmonėms, kadangi kylant šilumos, elektros kainoms skolos ir taip bus didelės“, – komentuoja valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Skaistė mano, kad visuotinis mokestis galbūt žmones atgrasytų nuo antrojo būsto pirkimo ir taip stabdytų spartų kainų augimą. Visgi Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas mano, kad, taikant mažą mokestį, žmonės būstus investicijai pirktų kaip pirkę.
„Ar tai turėtų poveikį turto rinkai, ar žmonės dėl to atsisakytų įsigyti būstą? Manau, kad ne. Trumpuoju laikotarpiu – tikrai ne“, – sakė asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Tiesa, mokesčio idėją jis palaiko – jei pinigai tikrai keliautų savivaldybėms.
„Reikia labai komunikuoti, koks mokesčio tikslas. Tikslas nėra paimti daugiau pinigų iš žmonių. Turbūt, tikslas yra padėti savivaldybėms išpildyti savo investicinius planus“, – kalbėjo M. Statulevičius.
„Tai turi būti pavadinta infrastruktūros mokesčiu. Kaip dabar kaupiamos lėšos daugiabučių atnaujinimui. Žmonės per daug nesipriešina, nes supranta, kam tie pinigai skirti“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistai naujo mokesčio planą vertina skirtingai. Algirdas Bartkus pabrėžia, kad būstas pats savaime valstybei problemų nekelia, tad ir apmokestinti derėtų ne jį, o tai, kas kelia, pavyzdžiui, taršą.
„Mes sukeliame problemas, kai deginame anglį, plokštes savo pečiuose“, – teigė ekonomistas Algirdas Bartkus.
Be to, mažas mokestis labai greitai gali tapti visai ne simboliniu. „Iš pradžių jis bus įvestas su nedideliu tarifu. Vėliau vyriausybės neatsikratys pagundos šitą tarifą didinti“, – tikino A. Bartkus.
Gyventojai piktinasi tokiu siūlymu:
„Pensininkas ir dar mokėt, jis išsipirkęs, mokėjęs mokesčius. Dabar vėl mokėt. Už ką?“
„Susimokam infrastruktūros mokestį, namą statom. Ir dar kartą reikės susimokėti. Realiai už tą patį sumokėsim.“
„Dirbantiems gal kitaip, o pensininkui. Turiu sodą, butą – jau prisidės. Iš pensijos reikės.“
„Nė vienas nenorim mokesčių, bet jeigu reikės – mokėsim.“
Tiesa, panašu, kad, kaip ir automobilių taršos mokesčio atveju, keblumų gali kilti pačioje koalicijoje. „Apie tą idėją girdžiu dabar iš spaudos tiktai ir man ji atrodo keista. Norisi sulaukti viso mokesčių paketo iš Vyriausybės ir tik tada šnekėti apie tokias detales“, – komentavo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Laisvės partija jau nė neslepia, kad koalicijos partnerių elgesys piktina.
„Tokia kultūra nusistovėjusi, kad galima naujienas skelbti tokiu būdu. Atrodo, kad Vyriausybė sau, Seimas – sau. Bet juk viena valdančioji koalicija yra“, – piktinasi V. Mitalas.
Pernai iš nekilnojamojo turto mokesčio biudžetas pasipildė 8 mln. eurų. Tačiau kone pusė žmonių įstatymui nepakluso, tad Mokesčių inspekcijai teks dar paplušėti ir išsireikalauti dar penkis milijonus eurų mokesčio.
