Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.
Kas ir kiek NT mokesčio sumoka dabar
Pagal dabar galiojantį įstatymą, gyventojai turi mokėti NT mokestį už tą turto vertę, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Mažiausias mokesčio tarifas yra 0,5 proc., o didesnei NT vertei taikomi didesni tarifai iki 3 proc.
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus turimo NT vertė, kurią masinio vertinimo metu nustato Registrų centras, yra 160 tūkst. eurų, tai už šį turtą reikėtų mokėti 50 eurų per metus (160 tūkst. – 150 tūkst.) x 0,5 proc.) NT mokesčio.
Naujausiais VMI duomenimis, 2021 m. NT mokestį deklaravo 17,6 tūkst. Lietuvos gyventojų, o jų deklaruoto mokesčio suma viršijo 8 mln. eurų.
Tiek mokėtojų skaičius, tiek sumokėto mokesčio suma šiemet yra didesnė nei ankstesniais metais. Tačiau vertinant surenkamo mokesčio sumą su bendruoju vidaus produktu, Lietuvoje jo surenkama kone dvigubai mažiau nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Dėl to Lietuvoje svarstoma apmokestinti daugiau NT.
Mokėti reikėtų panašiai kaip už žemę
Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pasakojo, kad apie galimus NT mokesčio pakeitimus buvo diskutuojama prie ministerijos veikusioje mokesčių darbo grupėje.
„Efektyviau būtų apmokestinti ne žmogų, kuris įsigijęs keletą nekilnojamo turto objektų, o pačius objektus. Tokiu būdu labiau suvaldoma galimybė manipuliuoti, registruotis vienur ar kitur ir taip galimai susimažinti mokesčius.
Taikant nekilnojamo turto mokestį objektui, tikėtina, išvengti tokio mokesčio būtų sudėtingiau ir jis būtų labiau panašesnis ne į prabangos, turčių mokestį, o labiau į NT mokestį, kuris prisidėtų prie NT rinkos vėsinimo, tuo pačiu ir prie infrastruktūros plėtros savivaldybėse, nes jo pajamos keliautų nebe į valstybės, o savivaldybių biudžetus“, – aiškino ministrė.
Anot jos, matome, kad šiuo metu turto įperkamumas Lietuvoje prastėja, jaunoms šeimoms norisi sudaryti geresnes sąlygas tą turtą įsigyti. Paklausta, koks būtų mokestis ir kas jį mokėtų G. Skaistė sakė:
„Jis būtų labiau simbolinis. Sakyčiau, panašesnis į žemės mokestį, kurį Lietuvoje taip pat moka labai didelė dalis žmonių. Bet jis yra itin mažas 10–12 eurų per metus, todėl nėra didelio poveikio žmonių finansams. Tuo metu poveikis rinkai – yra ženklus ir kas labai svarbu – jo pajamos keliauja į savivaldybių biudžetus. Manome, toks NT mokesčio modelis būtų teisingesnis.“
Pasak ministrės, tikslus mokesčio pakeitimo modelis dar bus svarstomas Vyriausybėje ir visuomenei bus pristatytas vėliau šių metų pradžioje.
Būtina dažniau peržiūrėti NT mokestinę vertę
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje taip pat aptartas NT mokesčio surinkimas ir galimos jo permainos.
Jose atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu NT apmokestinamas pagal vertes, kurios nustatomos tik kas 5 metai. Tad itin sparčiai brangstant turtui jos tampa nebeaktualios ir per mažos.
Be to, kritikuotas ir dabartinis mokesčio deklaravimo modelis. Kitaip nei deklaruojant gyventojo pajamas, Valstybinė mokesčių inspekcija nesuformuoja preliminarios gyventojo NT mokesčio deklaracijos. Pats žmogus jį turi susiskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti. Tačiau tai esą užima per daug laiko.
Apibendrindamas diskusiją komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas abejojo, ar dabartinis NT mokesčio modelis yra tinkamas.
„Mano asmenine nuomone, (iš NT mokesčio surenkama) bendra pajamų suma yra labai nedidelė pagal tai, kiek šis mokestis visuomenėje sukelia diskusijų, įvairiausių nuomonių ir kaip mes jį dažnai mėgstame sureikšminti.
Jeigu būtų minčių ją didinti, tai, matyt, pirma, reikėtų pradėti, kad tas NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo realios vertės, o ne 5 metų senumo vertės“, – kalbėjo M. Majauskas.
Anot jo, NT mokestis turėtų keliauti į savivaldos biudžetus, ji ir turėtų būti atsakinga ir motyvuota už infrastruktūros, kuriame yra NT gerinimą.
Ar tikrai NT valgyti neprašo?
Neseniai Stepono Kairio fondo surengtoje diskusijoje apie galimus NT mokesčio pakeitimus kalbėjo ir ekonomistas Raimondas Kuodis.
„Mokestis neturi būti renkamas šiaip sau. Turi paaiškinti, kas iš jo bus finansuojama, nes šitaip lengviau susitarti su visuomene, dėl ko tu renki šitą dalyką. Ir visuomenė žymiai lengvai susitaiko su mokesčiu, jeigu mato, ką atgal mainais už jį gaus“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad NT mokesčiu turėtų būti finansuojama infrastruktūra – pavyzdžiui, keliai, vedantys prie tų NT objektų.
„Juos reikia tvarkyti nuolat. Infrastruktūra reikalauja nuolatinės priežiūros. Ją prižiūri savivaldybės, tad jos ir turėtų gauti surinktą mokestį“, – aiškino R. Kuodis.
Jo teigimu NT mokestis yra efektyvus ta prasme, kad jo sunku išvengti – pavyzdžiui, jeigu yra koks namas, tai jį visi mato, jo nepaslėpsi, neiškelsi kitur.
„Dažnai girdime pasakymą, kad turtas valgyti neprašo, bet NT mokestį aš siūliau prieš 20 metų būtent dėl to, kad būtų padidintas turto naudojimo efektyvumas.
Jeigu žmonės, taip sakant, pijokauja bakūžėje miesto centre ir jiems tas turtas valgyti neprašo, tai nereiškia, kad tas turtas neturi alternatyvių kaštų. Jie galėtų pijokauti kokiam nors name užmiestyje. O tame dilgėlyne galėtų stovėti dangoraižiai dar kažkas, kas galėtų duoti daugiau naudos visuomenei“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.
Jo nuomone, už panašios vertės NT jo savininkai turėtų mokėti panašaus dydžio mokestį. Tačiau taip pat turėtų būti nustatyta tam tikra neapmokestinamoji jo vertė, kad nenukentėtų mokesčio negalintys sumokėti gyventojai.
R. Kuodžio įsitikinimu, dabartinė NT mokesčio bazė ir jo tarifai yra per dideli.
„Iš principo mano siūlymas, kad bent jau po keliasdešimt eurų į metus turėtų mokėti beveik visi. „Beveik“ reiškia, kad ne visi, bet beveik. Kad būtų sukurta atsakomybė už turto valdymą, kad NT nestovi, nelaukia, kol pabrangs ir pan., kad žmogus jaustų tam tikrą pinigų srauto problemą ir mąstytų ar tikrai tas turtas valgyti neprašo.
Tarifas neturėtų būti „drakoniškas“. Neapmokestinamas dydis galėtų būti apie keliasdešimt tūkstančių eurų, galbūt 100 tūkst. eurų“, – kalbėjo ekonomistas.
