mokesčiai

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Finansų ministerija nuo Naujųjų siūlo didinti ne tik minimalią mėnesio algą, bet ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis didėtų maždaug 40-čia eurų „į rankas” ir būtų taikomas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistai tokį siūlymą vertina teigiamai – esą mažėtų atskirtis tarp turtingesnių ir skurdžių žmonių, didėtų perkamoji galia ir daugiau bedarbių įsilietų į darbo rinką. Vienoje Panevėžio mokykloje – pietų metas.

Lietuva juda teisinga linkme, tad dabar nereikėtų peržiūrėti mokesčių sistemos ir dar didesnės naštos užkrauti didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, įsitikinęs ekonomistas Marius Dubnikovas.  Šie žmonės ir taip suneša didelę dalį mokesčių, sakė M. Dubnikovas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, ar matėte kokių efektyvių pasiūlymų, susijusių su mokesčiais ar lengvatomis ir pan.

Pasaka apie Čipoliną tampa realybe. Mat Lietuvoje jau numatomi paviršinio vandens mokesčiai, nes vandens ištekliai esą yra labai senkantis šaltinis. O kokie dar mokesčiai numatomi Lietuvoje? Kam turėtume ruoštis? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Mokėsime už lietaus vandenį? „Reikės mokėti už lietaus vandenį. Lietus, kuris lyja, jis patenka į upes, ežerus ir griovius, ir bus apmokestinamas tas paviršinis vanduo.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Vilniaus apygardos teismui perduota tarptautinė PVM sukčiavimo byla, kurioje septyniems asmenims pareikšti kaltinimai dėl 4,9 mln. eurų sukčiavimo ir 23 mln. eurų pinigų plovimo, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). BNS žiniomis, byloje figūruoja uždaroji akcinė bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo bei jo brolis.

Klaipėdos prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Plungės rajono ūkininkas ir dar keli asmenys kaltinami dėl šešėlinės prekybos mėsos gaminiais. Kaip informavo Generalinė prokuratūra, ūkininkas kaltinamas veikęs bendrininkų grupėje ir vertęsis  šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjęs darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekęs išvengti mokesčių. Bylos duomenimis, dėl vykdytos finansinės aferos į valstybės biudžetą nepateko beveik 284 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) daliai gyventojų išsiuntė pranešimus apie prievolę sumokėti nepriemokas. Tačiau kai kuriems žmonėms tokios žinutės sukėlė pasipiktinimą – negalima suprasti, nei ko tiksliai reikalaujama, nei kur pervesti pinigus.  Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Keliolika valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Jordanijos, Azerbaidžano, Kenijos ir Čekijos lyderius, naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis, kad nuslėptų šimtų milijonų dolerių turtą, rodo platus naujas tyrimas, paskelbtas Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ). Vadinamasis „Pandoros popierių“ (angl.

Lietuvos gyventojų kišenes gali patuštinti naujai atkeliavę mokesčiai. Vyriausybė planuoja, kad turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Taip pat ketinama didinti nekilnojamojo turto mokestį, didinti mokesčius savarankiškai dirbantiems asmenims, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas. Ir tai – tik dalis pasiūlymų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kuriems buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki š. m. rugpjūčio 31 d., turi sumokėti iki š. m. spalio 31 d. Iki šios dienos dėl susidariusios nepriemokos neskaičiuojami delspinigiai bei nevykdomi išieškojimo veiksmai, rašoma praneešime spaudai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo į Lietuvą grįžtantiems emigrantams gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip siekiant pritraukti į šalį kvalifikuotų darbuotojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad tai gali demoralizuoti šalyje likusius piliečius.

Šiuo metu dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių ir įmokų, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti vienų ir kitų mokesčius, tad dirbantiems savarankiškai jų tektų mokėti daugiau. Vieni ekonomistai tam pritaria, o kiti perspėja, kad tokia veiklos forma, kaip individuali veikla, tiesiog išnyks, o „Sodros“ biudžetas nepapilnės.

Finansų ministerija ketina taisyti tvarką, pagal kurią įmonės  įtraukiamos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, rašo portalas vz.lt. Siekiama nustatyti bendrą principą, kad įmonės pripažįstamos neatitinkančios patikimos mokesčių mokėtojos kriterijų nepriklausomai nuo to, ar jie padaro pirmą administracinį nusižengimą, ar pakartotinį – visais atvejais būtų vertinamas už padarytą nusižengimą paskirtos baudos dydis.

Finansų ministerija siūlo diskutuoti dėl papildomo solidarumo mokesčio itin daug uždirbantiems žmonėms.  Siūloma, kad jis būtų taikomas visoms pajamoms, kurių bendra suma per metus viršytų 150 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), arba maždaug 200 tūkst. eurų. Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad tokio mokesčio tarifas galėtų būti, pavyzdžiui, 3 procentai.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje surenkama ir perskirstoma gana nedaug mokesčių. Dėl to kai kurioms „nemokamoms“ viešosioms paslaugoms trūksta lėšų kokybei užtikrinti. Be to, ilgainiui tokie mokesčiai lemia augančią pajamų nelygybę, kai turtingesni vis labiau turtėja, o gyvenantys skurdžiai – vis labiau skursta. Kaip spręsti šias problemas, kokius naujus mokesčius įvesti ar kokius esamus padidinti, trečiadienį diskutuota Finansų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet ar toks siūlymas nepaskatins naujos išvykimų bangos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Mums reikia galvoti apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę, todėl kvalifikuotiems darbuotojams, kurie penkerius metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje, GPM galėtų būti sumažintas iki 8 proc.“, – bendrovės „Rocket Software“ padalinio pristatyme teigė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje pernai suteikta 182 mln. eurų paramos – 2,3 proc. daugiau nei 2019 metais. Vien šalies juridiniai asmenys suteikė 55,9 proc., užsienio šalių – 25,1 proc., anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys – 19 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (67,8 proc.) buvo suteikta pinigais, remdamasis išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos juridiniai asmenys pernai suteikė 101,7 mln.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį rekomendavo dvigubai padidinti alkoholio mokesčius Europoje.  Anot organizacijos, ši priemonė padėtų kasmet išvengti iki 5 tūkst. mirčių nuo vėžio.  Alkoholiniams gėrimams taikomų mokesčių didinimas yra „viena geriausių priemonių“ užkirsti kelią vėžiui, „turinti potencialiai didelį poveikį“, nurodė PSO Europos regiono biuras, pridūręs, kad tokios šalys, kaip Rusija ir Jungtinė Karalystė, gautų daugiausiai naudos.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Finansų ministerija jau siūlo didinti nekilnojamojo turto mokesčius. Tarp siūlymų – kuo daugiau gyventojų priversti susimokėti už butus, namus, vasarnamius ir sodybas. Mokesčių kūrėjai nusitaikė ir valdančius miškus bei žemės ūkio paskirties žemes.   Premjerė jau prognozuoja aršius ginčus Seime dėl naujų mokesčių, o konservatorius Majauskas tikina, kad jie atsiras turtingiesiems. Prie Šiaulių gyvenantis Kęstutis pasakoja, kad nuosavame miške ne tik pasiilsi, bet ir darbo turi per akis.

Žadama, kad nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų piniginės pilnės ne tik dėl minimalios algos augimo, bet ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų. Skaičiuojame, kiek tai duotų naudos žmogui. Visgi, ruošiamasi naikinti ir kai kurias lengvatas, siūlyti įvesti naujų mokesčių. Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos.

Lietuva ir Lenkija turime daug bendrų taškų Europos Sąjungos ekonominėje ir finansų darbotvarkėje, o kova su šešėliu ir mokesčių vengimu yra bendras abiejų šalių interesas, penktadienį susitikusi su Lenkijos finansų ministru Tadeuszu Koscinskiu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų aštuonis mėnesius buvo 253,9 mln. eurų – 3,8 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-liepos mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų aštuonis mėnesius padidėjo 5,7 proc. iki 160,992 mln. eurų, alaus – sumenko 3,4 proc. iki 57,885 mln. eurų, vyno – išaugo 10,4 proc. iki 30,77 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,3 proc. iki 4,204 mln. eurų.

Keliolika parlamentarų siūlo skirti visą nepaskirstytą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos šaulių sąjungos finansavimui. Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas numato galimybę skirti Nevyriausybinių organizacijų fondui mažiausiai penktadalį užpraėjusių metų GPM, gyventojų paskirstytos ne pelno subjektams, taip pat tarp finansavimo gavėjų nėra Lietuvos Šaulių sąjungos.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Vairavimo mokyklos vadovas kaltinamas mokėjęs darbuotojams neoficialius priedus, jo byla perduota teismui. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kaune įsikūrusios vairavimo mokyklos direktorius, būdamas atsakingas už teisingą bendrovės apskaitos tvarkymą bei išlaidas, mokykloje dirbusiems šešiems instruktoriams, įtariama, kelerius metus mokėjo priedus prie darbo užmokesčio, kurie oficialiai nebuvo apskaityti.

Grožio salonų tinklą Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių miestuose valdanti įmonė įtariama valstybei nesumokėjusi per 272 tūkst. eurų mokesčių. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įmonei ir jos direktoriui pateikti kaltinimai, byla perduota nagrinėti teismui. Nei įmonės, nei kaltinamo jos vadovo FNNT pranešime neįvardijo.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų septynis mėnesius buvo 218,89 mln. eurų – 3,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-liepos mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų septynis mėnesius padidėjo 4,8 proc. iki 138,468 mln. eurų, alaus – sumenko 2,2 proc. iki 50,48 mln. eurų, vyno – išaugo 10,3 proc. iki 26,259 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 7,3 proc. iki 3,684 mln. eurų.

Verslo skolos „Sodrai“ rugpjūčio 17 dieną pasiekė rekordą – 218,9 mln. eurų  – per du mėnesius jos išaugo 30,6 proc. Daugiausiai yra skolinga Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“, teigia duomenų analizę atlikusi kredito rizikos bendrovė „Creditreform Lietuva“. „Įmonių skolos „Sodrai“ toliau muša rekordus.

Iki rugsėjo 1 d. prašymą subsidijai gauti gali pateikti tie 2020 m. ir tie individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla buvo įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, tačiau anksčiau į subsidiją jie negalėjo pretenduoti, nes veiklą buvo išregistravę iki 2020 m. lapkričio 6 d. Nuo trečiadienį apraše nustatytus kriterijus atitinkantys, savarankiškai dirbantys gyventojai supaprastiną paraiškos formą gali pateikti per Mano VMI (Pateikti paraišką individualią veiklą vykdančio asmens subsidijai g...

Per 2000 prekybos taškų visoje Lietuvoje turintis „Perlo“ terminalų tinklas siūlo nemokamai atspausdinti galimybių pasus gyventojams, nesinaudojantiems interneto bankininkyste ir elektroniniu parašu. Tai ypač aktualu senjorams ir regionų gyventojams. „Esame pasirengę padėti tiek savo klientams, tiek valstybei.

Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktos įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kurie turi nesumokėtų mokesčių, iki š. m. rugpjūčio 31 d. turėtų pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Prašymo nepateikus, nuo spalio 31 d. mokesčių nepriemokai, kuri susidarė iki rugpjūčio 31 d., galios įprasta mokesčių mokėjimo, MPS sudarymo tvarka – prašymą reikės pagrįsti...

Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį. Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.

Įvairiose pasaulio vietose siaučiant pražūtingiems gaisrams, potvyniams ir karščio bangoms, Jungtinių Tautų (JT) klimatologai savo ataskaitoje skelbia niūrias klimato kaitos prognozes. Mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, kada dėl žmonijos sukeltos taršos ištirps Arkties ledas ir kokios stichinės nelaimės taps daug dažnesnės nei iki šiol. Dar viena pragariška diena antroje pagal dydį Graikijos Evijos saloje.

Lietuvos bankas (LB) siūlo keisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulę, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas. Daliai uždirbančių daugiau atlyginimų augimas dėl to laikinai sumažėtų. Finansų ministerija teigia, kad mokesčių darbo grupė rudenį svarstys šį siūlymą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais rekordiškai didelei daliai gyventoju, daugiau nei 1 mln., kurie laiku ir teisingai pateikė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 270,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, rašoma pranešime spaudai. Dar 35 tūkst. gyventojų patikslinę savo pajamų mokesčio deklaracijas susigrąžintų apie 10 mln. eurų GPM permokų.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Centrinės valdžios deficitas per šešis mėnesius siekė 626,3 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 831,1 mln. eurų geresnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis sudarė daugiau kaip 1,457 mlrd. eurų deficitą, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-birželį buvo 7,972 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 8477 mlrd. eurų.

Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai įtaria, kad fiktyviai prekiaujant naftos produktais valstybei buvo nesumokėta beveik 77 tūkst. eurų.   Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Mažeikiuose gyvenantis, teisėsaugai gerai žinomas ir ne kartą dėl didelės vertės PVM grobstymo teistas schemos organizatorius įtraukė dar du bendrininkus. Vienam jų priklausė dvi schemose dalyvavusios įmonės.

44-erių atlikėjai Shakirai gresia nemalonumai. Užsienio žiniasklaidoje rašoma, jog ji neva išvengė 14,5 milijono eurų mokesčių mokėjimo. Apie tai pranešė portalas metro.co.uk, kuris daugiau parašė apie susiklosčiusią situaciją. Teisėjas nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų, kad Kolumbijos popžvaigždė Shakira neva vengė mokėti mokesčius. Jei ji bus pripažinta kalta, žvaigždei gali grėsti kalėjimas.

Jungtinės Karalystės (JK) mobilaus ryšio operatoriai vėl įveda papildomus mokesčius savo klientams Europoje. Papildomų mokesčių perduodant duomenis tarptinkliniu ryšiu (angl. data roaming) neįvedimas Europoje viešintiems britams buvo vienas simboliškiausių „Brixit“ pažadų. Tačiau, kaip praneša „politico.eu“, dabar jis buvo sulaužytas.

Aiškėja, kiek ir kokių verslų per šiuos pandeminius metus atsidūrė ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad tuoj nemokiomis gali tapti 200 šalies įmonių. O daugiausia su finansinėmis problemomis susiduria nuo pandemijos nukentėjusios prekybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.

Savaitgalį pradėjus veikti Ankstyvojo perspėjimo sistemai paaiškėjo, kad grėsmė tapti nemokiomis dabar iškilusi 195 bendrovėms, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija.  Didžiąją šių įmonių dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo (46), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių bei motociklų remonto (45), gamybos (27) įmonės.