mokesčiai

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojams, kurie užsiima individualia veikla, siūloma panaikinti išimtį, leidžiančią naudotis 30 proc. išlaidų iš pajamų atskaitymo galimybe be jas pagrindžiančių dokumentų.    „Būtų racionalus žingsnis“, – trečiadienį pareiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas komitete svarstant notarų veiklos peržiūros problemas.  Pasak jo, beveik visi didžiausias pajams gavę notarai, kaip, beje, ir advokatai, naudojasi 30 proc.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrai šeštadienį pritarė istoriniam susitarimui dėl tarptautinių bendrovių apmokestinimo pertvarkos ir paragino iki šiol susilaikančias šalis prie jo prisijungti. Prie anksčiau šį mėnesį pasiekto pamatinio susitarimo dėl tarptautinės mokesčių reformos, kuriame, be kita ko, numatytas minimalus 15 proc. pelno mokestis, jau prisijungė 132 šalys.

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus gerokai padidinti pensijas. Pirmiausia naudą pajustų ilgiausiai dirbę ir daugiausia mokesčių sumokėję gyventojai bei dėl tam tikrų aplinkybių stažo negalėję sukaupti žmonės, bet gyventojai kol kas į tokius valdžios pažadus žiūri skeptiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo spartinanti pensijų kėlimą ir tobulinti indeksavimo tvarką, pagal kurią pensijų didinimui būtų naudojamos „Sodros“ rezerve sukauptos lėšos.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio – gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc.

Skausmingai nuo pandemijos nukentėjusiems restoranams, kavinėms, sporto klubams mokesčių lengvata – 9 procentų PVM tarifas. Restoranai tikina balansuojantys ant išlikimo ribos, mat jau kuris laikas gyvena iš skolintų pinigų. Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurias galutinai priėmus, nuo kitų metų brangs visi alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Už tokias pataisas balsavo 104 parlamentarai, o 10 susilaikė. Dar kartą už tokius pakeitimus po paskutinių galimų pasiūlymų bus balsuojama viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

2020 metų finansines ataskaitas jau yra pateikę 81 tūkst. juridinių asmenų – daugiau nei pernai tuo pat metu (beveik 70 tūkst.), tačiau mažiau nei pusė privalančių tai padaryti įmonių ir organizacijų (beveik 200 tūkst.), teigia Registrų centras.  Apie 40-50 tūkst. iš 200 tūkst. įmonių jau ne vienerius metus Registrų centrui apskritai neteikia jokių duomenų.

Vis didėjant valstybės skolai, šiuo metu Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė nagrinėja, kurias mokesčių lengvatas naikinti. Tačiau užuot naikinęs esamas lengvatas, Seimas ketvirtadienį įteisino naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Už naują lengvatą, dėl kurios į biudžetą nebus surinkta nuo 70 iki 200 mln.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.

Valdantieji yra pažadėję peržiūrėti visas mokesčių lengvatas ir rudeniop pateikti juos keisiančių įstatymų projektus. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma ir pensijoms.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo šio pirmadienio lankytojus „gyvai“ konsultuoja didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – klientų aptarnavimo centrai. Juose laukiami iš anksto vizitus suplanavę ir tik jiems užsiregistravę bei visų saugumo reikalavimų besilaikantys klientai. Planuojama, kad visi kiti padaliniai, įvertinus dėl Covid-19 pandemijos kintančias karantino sąlygas, atsidarys liepos mėnesį.

Galimybė nusipirkti pigesnes prekes iš Kinijos ar Jungtinės Karalystės (JK) pamažu tampa praeitimi – štai dabar už užsakytą gaminį iš JK reikia sumokėti dar ir muito mokestį. Nors ši žinia skelbta ne pirmą kartą, panašu, kad dalis žmonių vis dar nėra įsigilinę, kaip pasikeitė mokestiniai reikalavimai. Be to, nauji pokyčiai laukia ir siunčiant prekes iš trečiųjų šalių. Skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Atsisakę pigiausio vaisto gyventojai nebebus baudžiami – sulauks ne tik pigiausių, bet ir brangesnių vaistų kompensacijų.  Nuo Naujųjų metų už kompensuojamus vaistus nebereikės mokėti visos kainos. Seimas keičia buvusio ministro Aurelijaus Verygos įvestą vaistų kompensavimo tvarką, pagal kurią ligoniai buvo verčiami gydytis pigiausiais vaistais. Šiaulietis Rolandas 12 metų serga epilepsija po vaikystėje avarijos metu patirtos sunkios galvos traumos.

Valstybinės mokesčių inspekcija informuoja, kad birželio 30 d. baigiasi terminas iki kurio mokesčių mokėtojai, kurie 2019 m. pasinaudojo vienintele galimybe atsiskleisti ir deklaravo praeityje pamirštus mokesčius dar gali juos susimokėti be jokių delspinigių. Šiuo metu 439 gyventojai ir 253 įmonės, kurie anuomet sudarė periodinių mokėjimų grafikus ir turėjo galimybę per 2 metus pamirštus mokesčius sumokėti be jokių palūkanų, dar turi 6,2 mln. eurų nesumokėtų pamirštų mokesčių.

Tyrimas atskleidė, kad patys turtingiausi Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai, tokie kaip Jeffas Bazosas ir Elonas Muskas, 2014–2018 m. mokėjo ypatingai mažus pajamų mokesčius. 25-ių turtingiausių amerikiečių, tarp jų ir J.  Bazoso, Warreno Buffetto ir E. Musko, tikrasis pajamų mokesčio tarifas 2014–2018 m. buvo vos 3,4 proc., nepaisant to, kad per šį laikotarpį jų bendras turtas padidėjo daugiau kaip 400 mlrd. JAV dolerių.

Komerciniai bankai žada Lietuvoje įrengti apie šimtą naujų pinigų išgryninimo vietų regionuose. Pusė jų gali būti bankomatai, o likę – parduotuvių kasose arba loterijų terminaluose. Bankai žada, kad naujos grynųjų išdavimo vietos visada turės grynųjų bent 20 eurų kupiūromis, dirbs bent 12 valdandų per parą.

Pandemijai jau slūgstant, bet kainų pasiutpolkė tik įsisuka. Žmonės jau dabar pastebi, kad brangsta viskas iš eilės – maisto produktai, paslaugos, į aukštumas šoko ir statybinių medžiagų kainos. Įtakos tam turi visame pasaulyje kylančios žaliavų – naftos, įvairių metalų, grūdų kainos. Ir tolimesnės prognozės nedžiugina.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Ministrų kabinetas.  Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pateikė išvadą opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria siekiama mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime trečiadienį diskutuojant apie sektorinių mokesčių lengvatų klausimus, finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė mokesčių sistemos teisingumo aspekto svarbą, pranešė Finansų ministerija. „Teisingesnė mokesčių sistema padėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą būtent iš tų žmonių, kurie tikrai gali prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų šiuo metu gauna Europos Sąjungos tiesiogines išmokas. Jos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais. Tačiau jau netrukus daugeliui tokių gyventojų mokesčius teks mokėti. Bent jau tokį planą turi Finansų ministerija. Jis buvo pristatytas trečiadienį vykusioje specialioje komisijoje, kuri svarsto būsimus mokesčių pakeitimus.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Turtingiausios pasaulio šalys šeštadienį pasirašė svarbų visuotinį susitarimą, siekdamos kovoti su mokesčių vengimu ir užtikrinti, kad technologijų milžinės sumokėtų teisingą mokesčių dalį, pareiškė britų iždo kancleris Rishi Sunakas. Jis sakė, kad septynių pirmaujančių ekonomikų finansų ministrai pasirašė paktą paskutinę susitikimų dieną Londone.

Kylančių kainų pasiutpolkė vis labiau įsisuka – nuo liepos gyventojams brangs elektra ir dujos. Kainas nustatanti Energetikos taryba teisinasi šio proceso nebegalinti sustabdyti – dujos ir elektra brangsta pasaulio rinkose, tad iš paskos ir Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat aiškina augančių kainų negalinti sustabdyti. Tad žmonės jau stebisi, kam tada reikalinga vyriausybė, jei nesugeba pažaboti energetikų godumo ir padėti sunkiai besiverčiantiems gyventojams.

Valstybės paramą kaip nukentėję nuo pandemijos gavę verslininkai prisipirko ne tik prabangių automobilių – maždaug pusšimtis bendrovių prisipirko jachtų, laivų, vandens motociklų, nors jų veiklos sritys su tokiomis priemonėmis visai nesusiję. Politikai piktinasi ir vadina verslininkus cinikais, o mokesčių inspektoriai imasi tyrimų, po kurių gali tekti ne tik sumokėti išvengtus mokesčius bei baudas, bet ir grąžinti gautą valstybės paramą.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje nemažai diskutuojama apie tai, kad kai kurios įmonės, gavusios paramą kaip nukentėjusios nuo Covid-19, nevengia pirkti ne tik prabangius automobilius, bet ir jachtas, vandens motociklus, kitus pramoginius laivus. Siekiant pažaboti tokius pirkinius, Seime bręsta naujos iniciatyvos. Apie vieną iš jų pirmadienį surengtoje konferencijoje pranešė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Beveik prieš mėnesį baigėsi galimybė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) deklaruoti savo metines pajamas. Kai kuriuos šis procesas kasmet nudžiugina – inspekcija daliai gyventojų grąžina permokas. Kitiems ši procedūra – galvos skausmas, nes mokesčių inspekcijai tenka sumokėti iki tol nesumokėtus mokesčius. Pasibaigus mokesčių deklaravimui tik kai kuriuos permokos jau pasiekė. Inspekcija atskleidžia, kad jau grąžinta beveik 200 mln.

Pastebima, kad įmonės neretai piktnaudžiauja prabangius sportinius automobilius registruodamos kaip lengvuosius krovininius automobilius galimai siekdamos susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tokią galimybę numato įstatymo išimtis ir ji taikoma krovininėms transporto priemonėms.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti naujais išmaniais. Dėl to pabrangs elektra, mat jų kaina bus įskaičiuota į tarifus. Tačiau ministras Kreivys aiškina, kad naudojant išmanų skaitiklį atsiras ir papildomų galimybių taupyti. Visgi žmonės piktinasi, kad teks papildomai mokėti už naujus skaitiklius, kai geri dar ir senieji, be to naujieji elektros skaitikliai leis energetikams fiksuoti žmonių gyvenimo būdą ir kaupti šiuos duomenis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovui Mykolui Majauskui paskelbus, kad kai kurios įmonės valstybės pagalbą naudojo prabangių automobilių įsigijimui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog tokį elgesį reikėtų uždrausti įstatymais. „Be abejo, turime pagalvoti apie tai, kaip galėtume tokių veiksmų naudojimą užkardyti įstatymais. Be jokios abejonės, bendradarbiausime su Seimu ir galvosime, ką toliau daryti“, – ketvirtadienį žurnalistams Šiauliuose sakė prezidentas.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų keturis mėnesius buvo 116,935 mln. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-balandžio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų keturis mėnesius padidėjo 1,3 proc. iki 77,014 mln. eurų, alaus – 0,8 proc. iki 24,609 mln. eurų, vyno – 15,4 proc. iki 13,238 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų – sumenko 6,9 proc. iki 2,075 mln. eurų.

Būsto kainos šalyje kopia į viršų taip smarkiai, kad ekonomistai vis dažniau užsimena apie perkaitimą. Esą jei taip ir toliau, tuomet būsto kainų metinis augimas pralenks didėjančius atlyginimus, o tai jau tampa pavojinga. Kaip atšaldyti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, galvas suka ir valdantieji. Premjerė Ingrida Šimonytė jau prakalbo apie naują mokestį. Tiesa, koks bus nekilnojamojo turto mokestis – ar visuotinis,  ar pagal turimus objektus, kol kas dar neaišku.

Šią savaitę „Sodra“ paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį 11 proc. didėjo atlyginimai. Tačiau pandemija augino ne tik atlyginimus, bet ir pajamų nelygybę: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir uždirbdavo daugiau, o mažiau uždirbančių asmenų atlyginimų augimas matyti nežymus. Tam spręsti prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams per mėnesį papildomai suteikti 10 eurų į rankas.

Penktadienį Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma per artimiausius trejus metus padidinti šį mokestį tiek visiems alkoholiniams gėrimams, tiek tabako gaminiams. Skirtingo stiprumo vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, taip pat tarpiniai produktai (iki 15 proc. stiprumo) kiekvienais metais pradedant nuo 2022 m. turėtų brangti po 0,09–0,12 euro už 0,5 l butelį. Taigi po trejų metų dėl akcizų šio gėrimo butelis bus apie 0,3 euro brangesnis.

Vilniečiai kyla į kovą prieš koncerno „Icor“ namų administratorius. Gyventojai širsta, kad nuolat turi brangiai mokėti už papildomus nereikalingus darbus, o paslaugų, kurių gyvybiškai reikia, niekaip nesulaukia. Telefonspynė sugedusi, per sienas sunkiasi lietaus vanduo – tačiau remonto namo administratorius esą nepadaro.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Pokyčiai artėja ─ jau nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) nebelieka PVM lengvatos mažavertėms siuntoms, kurios Bendriją pasiekia iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad tokios siuntos mums ne tik brangs, bet jas dar turėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) žada parengti savitarnos portalą, tačiau siuntų gabentojai perspėja – portalo rengimas vėluoja ir todėl sunku prognozuoti kas bus su mūsų siuntomis prasidėjus pokyčiams, rašoma pranešima spaudai.

Gitanas Nausėda pačią mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams siūlo papildomai per mėnesį atriekti 10 eurų į rankas. Tokia Prezidento idėja virstų realybe, jei Seimas palaimintų Nausėdos įstatymų pataisas, pritartų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui nuo 400 iki 450 eurų. Tiesa, valdantieji tokio pasiūlymo gali ir nepalaikyti, mat mažiausias algas Lietuvai tektų didinti iš skolintų pinigų.

Seimui antradienį pateikiama pelno mokesčio lengvata, leisianti  pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną. Tuo galės pasinaudoti apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių – naudos gaus ir stambusis verslas, ir mažosios įmonė, kurioms lengvata leis nebankrutuoti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų.

Gera žinia per pandemiją finansiškai nukentėjusiems ir vaikų susilaukusiems tėvams. Vyriausybė nusprendė motinystės ir vaiko priežiūros išmokas jiems skaičiuoti pagal ankstesnių metų, ikipandeminę, algą.  Užtat ne tokia gera naujiena ekonomistai vadina pakoreguotus šių metų biudžeto skaičius. Valdžia deficitą didina dar labiau nei planavo, ekspertai perspėja, kad tai gresia ekonomikos perkaitimu. Per pandemiją sumažėję atlyginimai naujagimiams būtinų išlaidų anaiptol nesumažino.

Seimo nariai siūlo anuliuoti baudas už greičio viršijimą, jei policijos pareigūnai nespėja jų pažeidėjams atsiųsti per 20 darbo dienų. Esą šiuo metu dažnas lietuvis baudą už greičio viršijimą gauna ir po kelių mėnesių ar po metų, arba dar gražiau kelias ar keliasdešimt senų baudų vienu metu, o visą tą laiką toliau nesudrausmintas spaudžia akceleratoriaus padalą. Policija Seimo narių siūlymais abejoja, esą visus pažeidimus apdoroti taip greitai neįmanoma.

Lietuvoje galiojanti tvarka, kai kartu su biudžeto įstatymu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT teigimu, tokia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.