Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos. O kokia bus mokesčių reforma – didės mokesčiai ar mažės – jau dešimt mėnesių valdžioje esantys konservatoriai su liberalais vis dar kalba aptakiai, bet kai kurias lengvatas jie visgi žada naikinti.
Opozicija tai vadina mokesčių didinimu ir ragina išvis nesiimti jokių pakeitimų. Seimo darbotvarkėje jau netrukus atsidurs ir automobilių taršos mokesčio projektas.
Dujos jau nuo liepos pabrango trečdaliu, elektra – aštuoniais procentais, o jau greitai šilsiantys radiatoriai šį sezoną atsieis trečdaliu brangiau. Taigi amžinąja tapusi lengvata šildymui, kurią gauna visi centrinio šildymo vartotojai ir kurią valdžios bando naikinti jau gal dešimtmetį, panašu, gyvuos ir toliau.
„Atsižvelgiant į šildymo kainų augimą pastaruoju laikotarpiu, tikėtina, kad artimiausiu metu ta lengvata turėtų išlikti. Šiuo metu jo naikinimas neatrodo prasmingas“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Mokesčių lengvatų Lietuvoje yra net per šimtą. O dar daugiau – diskusijų, kaip gi reformuoti mokesčių sistemą, kad ir biudžetas būtų sveikas ir pilnas, ir žmonės sotūs. Išgirsti, ką nuveikė, finansų ministrę ir įvairių partijų politikus pasikvietė prezidentas: „Dirbot 9 mėnesius. Būtų negerai sakyt, kad kūdikis neišnešiotas, 9 mėnesiai praėjo. Ilgiau nešioti nėra prasmės, manau, kad reikia dėti ant stalo.“
Gruodį prisiekę valdantieji pirmąsias išvadas dėl mokesčių žada spalį. Šių metų biudžete Gitano Nausėdos siūlymus ignoravę, nuo sausio valdantieji jau neprieštarauja dar didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Iš esmės tarp visų diskusijos dalyvių yra konsensusas dėl NPD didinimo“, – sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Vien dėl minimalios algos augimo mažiausiai uždirbantieji į rankas nuo sausio gaus pusšimčiu eurų daugiau. Jei, kaip siūlo prezidentas, NPD irgi didės 50 eurų, „į rankas“ žmonėms prisidėtų dar 10 eurų. Ar Seimas ryšis dar didesniam šuoliui, kol kas neaišku.
„Esam nusiteikę kartu su MMA didinimu pateikti ir NPD didinimą, kuris reikštų, kad žmonėms pajamos „į rankas“ padidės“, – teigia finansų ministrė.
Ruošia pokyčius dėl lengvatų
Pokyčius dėl lengvatų ministerija irgi žada pristatyti kitą mėnesį. Visuomenę seniai audrina ne tik šildymo, bet ir dyzelino ūkininkams, įvairios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos.
Gintarė Skaistė tikina, kad dalies jų tikrai neliks: „Yra įsipareigojimai didinti tiek mokytojų darbo užmokestį sparčiau negu auga ekonomika, medikų darbo užmokestį. Tai natūralu, kad tam reikia ieškoti papildomų mokestinių pajamų šaltinių. Mūsų nuomone, geriau siūlyti tam tikrų lengvatų mažinimą ir esam darbo grupėje išdiskutavę daugelį tų lengvatų.“
Prezidentas tikina, kad mokesčiai turėtų būti „teisingesni“.
„Vienas iš žvilgsnių galėtų būti kreipiamas į estišką sistemą, kai visos pajamos sudedamos į bendrą katilą ir apmokestinamos mokestiniais tarifais, tai galėtų būti siejama ir su pajamų dydžiu“, – aiškina prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tiesa, kaip keisti mokesčius, nesutaria net patys valdantieji.
„Aš visada įsivaizdavau, kad bet kurios krizės metu reikia mažinti mokesčius. Ne paramą dalinti verslininkams, o leisti jiems susimažinti mokesčius“, – sako liberalas Eugenijus Gentvilas.
Apie mažinimą nei prezidentas, nei Vyriausybė nekalba. Didinti ministerijos žada bent vieną – kol kas. „Šioje rudens sesijoje numatytas ir automobilių mokesčio pateikimas“, – teigia G. Skaistė.
Nuo 2023-ųjų už taršaus automobilio registraciją žmonėms tektų susimokėti nuo keliasdešimties iki net poros tūkstančių eurų. Tektų pakloti ir kasmetį naudotojo mokestį. Opozicija aiškina, kad dabar nereikia išvis jokių mokesčių pakeitimų.
„Dabar laikas labai nepalankus, nes gyventojai patiria ir migrantų krizę, pandemiją, suvaržymus karantininius“, – kalba socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Tiesa, socdemai neatsisako nuolatinės idėjos didinti mokesčius turtingiems.
„Pirmiausia apmokestinti didelį turtą, kapitalą, nepaisant šaltinio, iš ko uždirbi. Dideles pajamas reikia labiau apmokestinti“, – priduria R. Budbergytė.
Valstiečiai ragina palikti ir lengvatas.
„Reiktų vadinti savais vardais – ne lengvatų mažinimas, o mokesčių didinimas. (…) EBPO ekspertai, kiti ekspertai yra ne kartą paminėję, kad mūsų mokestinė sistema yra gan gera ir gan subalansuota“, – tikina valstietis Valius Ąžuolas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad, jeigu Lietuva nori išlikti konkurencinga ir auginti žmonių pajamas, dalį mokesčių didinti turės: „Tas kelias yra turto mokesčiai, ekologiniai mokesčiai, automobilių taršos mokestis, nekilnojamojo turto bazės plėtimas ir vartojimo mokesčiai, visų pirma, per išimčių naikinimą ir jokiu būdu neįvedimą naujų lengvatinių tarifų.“
Valdantieji žada, kad nuo sausio įsigaliotų tik neapmokestinamojo pajamų dydžio pokyčiai. Visi kiti pakeitimai – anksčiausiai kitų metų viduryje arba nuo 2023 metų.
