Ekonomistai taip pat tvirtina, kad tarifo sumažinimas keliais procentais neatsvers išaugusių šildymo, elektros ir dujų kainų ir dar labiau padidins atskirtį tarp gyventojų – PVM lengvata pasinaudos ir turtuoliai.
Vilnietis Jonas šildymo sąskaitos už sausį laukia su nerimu. Mat gruodį už dviejų kambarių butą ji buvo trigubai didesnė nei pernai tuo pačiu metu. Vyras pripažįsta, kad tenka atsisakyti ir teatro, ir išėjimų į kavines.
„Išaugo ženkliai, dabar jau pensininkas esu – tai skaitosi, kad našta piniginėje padidėjo“, – sako Jonas.
Kad nesugebės išsimokėti už ateinančius mėnesius bijo ir kiti kalbinti gyventojai:
„Labai didelė pas mane, du kambariai, 220 eurų už šildymą, o kur vanduo, kur dujų balionas.“
„Du kambariai – 150 eurų ten, labai daug.“
„O Jėzau, 181 euras už 48 kvadratus, o pensija nesiekia 700 eurų.“
„Kažkaip gyvensime, o ką daryti tokiu laiku, nuo mūsų gi niekas nepriklauso.“
O Vyriausybė svarsto, kaip pagelbėti gyventojams, kuriems šildymo sąskaitos auga kaip ant mielių. Valdžios koridoriuose netyla kalbos, kad PVM tarifą šildymui siekiama mažinti nuo 9 iki 5 procentų. Tiesa, finansų ministrė Gintarė Skaistė taip ir nerado laiko žiniasklaidai pakomentuoti apie valdžios užmojus dėl PVM tarifo šildymui. Skubėdama į „GreenTech" forumą ministrė nė nestabteli.
Išgirdęs klausimus, apie tokius Vyriausybės svarstymus dėl PVM tarifo šildymui mažinimo, prezidentas Gitanas Nausėda progos ironiškai įgelti valdantiesiems nepraleido.
„Jei kalbame konkrečiai apie PVM lengvatą šildymui – žinote, tai truputį panašu į „nabašnyko“ pašlakstymą žaliąja arbata“, – teigia G. Nausėda.
Šalies vadovas sako, kad tokios idėjos jokios apčiuopiamos naudos gyventojams neduos.
„Kadangi iš esmės tas pasikeitimas įsigalios nuo kito šildymo sezono ir, pagal nesudėtingus paskaičiavimus, padės sutaupyti 5-6 eurus“, – sako G. Nausėda.
Prezidentas tvirtina, kad šaliai reikia plataus spektro priemonių, o viena jų – išjudinti kompensacijų už šildymą mechanizmą.
„Mes matome kainų tematiką ir aš tikrai esu pasirengęs jau kitą savaitę svarstyti labai platų spektrą pasiūlymų vyksiančiame frakcijų vadovų ir ministrų susitikime Prezidentūroje. Matau, kad kai kurie pasiūlymai, kurie anonsuojami ir yra savotiškas pasirengimas šiai diskusijai“, – kalba G. Nausėda.
Tiesa, ir kalbinti ekonomistai tikina, kad PVM lengvatos šildymui sumažinimas menkai tepagelbės gyventojams – maža to, dar ir padidins socialinę atskirtį, nes lengvatą gaus ir turtuoliai, prisipirkę brangių butų.
„Tarifą gautų mažesnį mokėti visi. Didžiausią naudą gautų būtent tie, kurie turi daugiausia turto, nes ribos tai nėra. Realiai gautųsi – nei socialinės atskirties nemažintų, nei regioninės, o atvirkščiai – didintų“, – komentuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Šitas sprendimas daro minimalią įtaką sąskaitoms, nes tai gyventojams beveik net nepasijustų“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
O premjerė Ingrida Šimonytė interviu „LRT“ portalui metu patikino abejojanti, ar PVM lengvatos pristabdytų infliacijos augimą, mat didžiausią įtaką kainų šuoliui lemia – energetikos išteklių kainos.
„Buvo ir sprendimai pačiam kainų augimui stabilizuoti, buvo sprendimai kompensacijų mastui išplėsti. Didele dalimi tai yra Vilniaus problema. Vilniaus problema susijusi su priklausomybe nuo gamtinių dujų išlikusi labai didelė. Kitose savivaldybėse yra kainų augimas bet jisai nėra tiek drastiškas kaip Vilniaus mieste. Jei reikės papildomų sprendimų, žinoma, jų ieškosime“, – kalba I. Šimonytė.
Seimo opozicija aiškina, kad PVM lengvatos šildymui mažinimas jau pavėluotas – esą tą reikėjo daryti dar rugsėjo mėnesį.
„Geriau vėliau nei niekad, kažkas jų galvose pasikeitė. Bet mes jau iki 5 procentų smarkiai vėluojame, reikia laikinai taikyti nulinį PVM tarifą“, – tikina Seimo narys Gintautas Paluckas.
O šildymo kainos savo piko nepasiekė – milžiniškos sąskaitos gyventojų dar laukia. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad didžiausiuose miestuose šilumos kaina kitą mėnesį auga nuo 5 iki 12 procentų. Vilniuje ir Klaipėdoje šilumos kaina didėja 12 procentų.
Vasarį šilumos kaina sostinėje sieks 11,3 ct už kilovatvalandę – tai yra 30 procentų gruodį. Vilniuje šilumos kaina augs labiausiai dėl didžiulės gamtinių dujų dalies gaminant šilumą.
„Tai tas augimas vis tik būtų ir jisai sąlygojamas gamtinių dujų kainų, kadangi šilumos kainos skaičiuojamos su dviejų mėnesių atsilikimu. Tai šiandien dienai vasario mėnesio nustatomos kainos yra gruodžio mėnesio gamtinių dujų pagrindu. Ir kaip žinia, gruodį dujos kainavo gerokai brangiau nei lapkritį“, – teigia Tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
O jau kitą savaitę Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada pristatyti, kokių tiksliai mokestinių lengvatų gali tikėtis šalies gyventojai.