šildymo kainos

Vilniečiai gavo sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymą ir liko pakraupę – piktinasi, kad didelių šalčių nebuvo, o pakloti teko milžiniškas sumas. Vis dėlto šilumininkai dar spalio mėnesį pranešė, kad daugelyje vietų šiluma bus brangesnė ir tai lems ne šaltesni orai, o paprastas šilumos kainų brangimas. Tuo tarpu energetikos ministras nesutinka su teiginiu, kad kainos aukštesnės, jo manymu, kainos yra žemesnės.

Prasidėjus šaltajam sezonui gyventojai savo namuose šildosi įvairiausiais būdais. O tai ir lemia, ar neteks šalti ir už šildymą pakloti daugiau dėl kaimynų kaltės. Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.

Dažname mieste šiluma, palyginti su rugsėju, kainavo brangiau. Ir brangimas tęsiasi toliau. Šilumininkai praneša, kad dažname mieste lapkritį šiluma kainuos dar daugiau. Ir ne todėl, kad šąlant orams jos reikės daugiau, jie tiesiog brangina pačią šilumą. Energetikos ministras šio brangimo matyti nenori ir ragina lyginti kainas su pernykštėmis. Na, o energetikai ragina šį sezoną pasiruošti kainų svyravimams ir prognozuoja, kad šiluma brangs iki piko sausį.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16–18 proc. palyginti su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Įpusėjus šildymo sezonui ir spustelėjus didesniam šalčiui šilumos tiekėjai sulaukia susirūpinusių gyventojų pastebėjimų dėl netenkinančios temperatūros butuose. Kol vieni klientai prašo šildymą sumažinti, kiti išsako pastabas dėl pernelyg kaistančių radiatorių. Apie šių problemų priežastis ir sprendimo būdus pasakoja AB Vilniaus šilumos tinklų Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.

Po kelis šimtus eurų už šildymą kas mėnesį mokantys provincijos gyventojai baiminasi dar didesnių sąskaitų, valdantiesiems šiemet įvedus drakonišką akcizą naftos dujoms. Pasipiktinimo bangai dėl akcizo neatlyžtant ir ūkininkams grasinant Vilnių šturmuoti su traktoriais, Vyriausybės narių pozicija jau švelnėja.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje, pasak ekspertų, bus pigesnis nei pernai. Nors dar aiškios tik spalio mėnesio šildymo kainos, tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ atstovai prognozuoja, kad šiemet centrinis šildymas vidutiniškai bus penktadaliu pigesnis nei pernai. Tiesa, nors kainos kandžiosis mažiau nei pernai, dalies žmonių tai neguodžia: mat šiuo metu Lietuvos didmiesčių gyventojų skolos už šildymą siekia milijonus eurų.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikai įvertino, kokių šildymo kainų šį sezoną gali tikėtis gyventojai.  LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis teigė, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus, taip pat šilumos gamyboje 3 artus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, biokurio tiekimo rinkoje išaugo konkurencija – ženkliai padidėjo smulkių tiekėjų skaiči...

Dėl užpildytų dujų saugyklų Europoje ir atpigusio biokuro būsimas šildymo sezonas turėtų būti pigesnis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 94 proc., Latvijos Inčukalnio saugykla – daugiau nei 90 proc., dėl to dujų kainos neturėtų smarkiai svyruoti.

Rusijos pasitelkti gąsdinimai ir bandymas sumenkinti Europos valstybių energetinį pajėgumą dar praėjusią žiemą tapo eiliniu Kremliaus propagandiniu naratyvu, kuriam taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Ekonomistai sako, kad patiriamas energetinis teroras prieš visą Europą, valstybes privertė suskubti atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus. Tuo metu šilumos tinklų atstovai užsimena, kokių kainų už šildymą šį sezoną galime tikėtis.

Nors šildymo sezonas seniai prasidėjęs, gyventojai vis dar gali kreiptis dėl kompensacijų. Kreipiantis dabar, šildymas turėtų būti kompensuojamas ir už praėjusių metų spalio, lapkričio, gruodžio, ir už šių metų sausio ir kitus šildymo sezono mėnesius, nes parama skiriama visam šildymo laikotarpiui.

Jei mieste gyvenantys panevėžiečiai buvo nustebę, gavę šildymo sąskaitas, kuriose sumos vien už šią paslaugą siekė apie 100 eurų, tai rajono gyventojams, pamačius skaičius, teko net prisėsti. Čia sąskaitos pasiekė neregėtas aukštumas – vieniems teko susimokėti 345 eurus, kitiems net 454 eurus. Pasipiktinę rajono gyventojai kreipėsi ir į skirtingas įstaigas pagalbos, tačiau kol kas rezultato nėra. Vienintelė išeitis – kompensacija arba namo renovacija. Tačiau tai – ne visiems pasiekiama.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Šią savaitę Vilnius ir Kaunas pradėjo šildymo sezoną. Rekordinių šildymo sąskaitų laukiantys gyventojai jau nerimauja ir planuoja veržtis diržus, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas ragina „nedaryti tragedijos“, nes išgyventi padės kylančios algos ir kompensacijos.

Valstybinės miškų urėdijos įsiliejimas į biokuro rinką kaip gamintojai galėtų padėti sumažinti biokuro kainas, tad automatiškai ir šildymo kainas, sako „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbinti pašnekovai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebi, kad biokuro rinkoje veikia ir privatūs tiekėjai, ir Valstybinė miškų urėdija, valdanti šalies miškus. Iš esmės, ji šiuo metu yra žaliavos biokurui gaminti tiekėja, o ne gamintoja.

Gyventojai jau dabar gavo pirmąsias sąskaitas už gyvatukus. Jas išvydę dalis gyventojų liko šokiruoti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus aiškinimu, kaina priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Vienas jų – skirtingų pastatų skirtingos problematikos. „Yra tokie dalykai, kaip šilumos paskirstymo metodai, kurie skirtinguose pastatuose yra skirtingi.

Didėjančios sąskaitos už elektros energiją ir dujas koreguoja gyventojų įpročius. Prekybininkai pastebi, kad auga susidomėjimas aukštesnės energetinės klasės elektronika, perkamos taupyti padedančios prekės. Stebi elektros suvartojimą Prekybos tinklų atstovų teigimu, drastiškai augančios išlaidos už elektros energiją skatina gyventojus imtis veiksmų.

Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis jau rugsėjo pabaigoje. Tačiau sparčiai brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra ir net maisto produktai. Tačiau buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius skatina nepanikuoti ir netiki, kad kainos gali kilti dar daugiau, nei pakilo dabar.

Dėl artėjančios energijos šaltinių krizės Europoje Šveicarijos valdžia nusprendė įvesti bausmes gyventojams, kurie nesutinka mažinti vartojimo, skelbiama „Anadolu“. Šį sprendimą iki rugsėjo pabaigos dar turės patvirtinti arba atmesti kantonų valdžia.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Nors padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas visuomet buvo viena ir pagrindinių priežasčių renovacijai, augančios šildymo kainos gyventojus skatina vis dažniau susimąstyti apie savo būsto modernizaciją. Be įprastų energetinio efektyvumo didinimo priemonių butų savininkai teigia besidomintys ir galimybėmis įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Sigita norėdama gyventi arčiau šeimos ir tėvų iš Didžiosios Britanijos sostinės grįžo į Joniškio rajoną, Jurdaičių kaimą, tačiau moterį nustebino lietuviškos kainos už šildymą, todėl ji kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Moteris pasakojo, kad už 60 kvadratų butą jai teko susimokėti 300 eurų.  „Londone mes gyvenome name ir mėnesiui mums šildymas kainuodavo 120 svarų. Tai buvo gan didelis namas, šildomas dujomis ir turėjo 23 laipsnių temperatūrą“, – teigė Sigita.

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvius šokiruoja ne tik šildymo sąskaitos. Gyventojai nesupranta, kaip per vieną mėnesį elektros sąskaita gali pašokti net ne dvigubai, o trigubai. Žmonės piktinasi, kad valstybė kainų augimo nekompensuoja, nors yra iš ko. Štai „Ignitis“ grupė uždirba milijonus eurų pelno. Tai gal čia ir yra rezervas mažinti kainas? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Milžiniškų sąskaitų iškankintus gyventojus valdžia ramina – svarsto mažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui iki 5 procentų. Prezidentas Nausėda atkerta ironija – PVM lengvata šildymui vadina „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata“. Šalies vadovas aiškina, kad toks tarifas įsigaliotų tik kitą šildymo sezoną ir sąskaitas sumažintų keliais eurais.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, vasarį vilniečiams gali tekti dar labiau paploninti pinigines. Šildymo kaina bus beveik 30 procentų didesnė nei gruodį. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad dėl rekordinių kainų yra kalta tik pati valstybė, neišnaudojusi šanso „ištraukti dujų adatas iš mūsų kūnų“. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ekonomistu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Lietuvos, o ypač Vilniaus gyventojai, patiria šildymo kainų šoką.

Sostinės gyventojus šokiravo už gruodį gautos šildymo sąskaitos – per metus kainos šoktelėjo 1,5 ar net 3 kartus. Ekspertai sako, kad dideles kainas vilniečiai turės kęsti ir toliau, kol miestas nenulips nuo dujų adatos. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą į neviltį varo ir bažnyčias. Pastatų šildymas atsieina tūkstančius, sutaupyti nepadeda net modernios sistemos. Kunigai prašo tikinčiųjų paramos, kad galėtų sumokėti. Vieni maldos namuose jau išjungia šildymą ir parapijiečius šildys tik pledais, kiti šildymui skiria remontams suplanuotas lėšas, kiti jau svarsto, ar nereikės parduoti ir dalies pastatų. Apie kompensacijas bažnyčioms iš valdžios kalbų nėra.

Vilniaus gyventojai sulaukė dar neregėto dydžio sąskaitų už šildymą. Taip nutiko dėl padidėjusios dujų kainos, tačiau atsigręžti į biokurą taip pat reikėtų atsargiai, nes nuo vilko galime užbėgti ant meškos, sakė Romas Švedas. VU TSPMI dėstytojas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad tokį sprendimą turi priimti šilumą tiekianti įmonė įsivertinusi visas rizikas.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. Tačiau gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Kiek dar kainos gali šokti į viršų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovu Valdu Lukoševičiumi.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. O kitais žiemos mėnesiais šilumos tinklų atstovai žada ir dar didesnes kainas – kai kur gyventojams vien už šildymą gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų į mėnesį.

Augančios šildymo kainos gąsdina daugelį gyventojų, tačiau nuo Naujųjų metų baimės turėtų likti mažiau – nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią būsto šildymo išlaidų kompensacijas gaus daugiau žmonių. Taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams. Nuo Naujųjų metų kompensacijas už šildymo išlaidas gaus dar 15 tūkst. gyventojų. Šis sprendimas valstybei papildomai kainuos 15,8 mln. eurų.

Centralizuotas šildymas artėjantį gruodį Lietuvoje bus brangesnis nei šį mėnesį ir gerokai brangesnis nei pernai. Miestuose, kur daugiau deginama biokuro, šiluma brangs nuosaikiau, o ten, kur kūrenamos gamtinės dujos – kaina bus ir dviguba, pavyzdžiui, Vilniuje šilumos kilovatvalandė gruodį bus net 120 proc. didesnė nei prieš metus. „Dujos nekrenta, laikosi stabiliam lygyje.

Vilniečiai šokiruoti, sulaukę pirmųjų šio šildymo sezono sąskaitų. Kai kuriems gyventojams jos net du-tris kartus didesnės nei pernai spalį. Sąskaitos išsipūtė labiau nei pernai per šalčius, tad žmonės nerimauja, kaip reikės susimokėti artėjančią žiemą. Kam sunku susimokėti už šilumą, savivaldybė žada leisti mokėti dalimis ir prašo pakentėti dar metus, žadėdama paleisti naują biokuro jėgainę.

Vilniaus Antakalnio rajone gyvenanti pensininkė Anelė su baime laukia žiemos. Moteris suskaičiavo, kad pernai šalčiausią mėnesį už 65 kvadratinių metrų buto šildymą paklojo apie 150 eurų. Šiemet šildymo sąskaitos gali išaugti 60-70 procentų, tad tektų mokėti jau apie 250 eurų. Laidai „Karštai su tv3.lt“ moteris atskleidė, kad gauna vos 350 eurų pensiją ir beveik viską teks atiduoti už komunalines paslaugas. Jei ne Anelės anūkas, moteriai greičiausiai tektų badauti.

Seime dėl augančių elektros ir dujų kainų aiškinosi energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, dėl koronaviruso ir kitų aplinkybių susidarė palankios sąlygos sparčiam kainų augimui. Visgi ministras patikino, kad kainų augimas netrukus baigsis, o Vyriausybė gyventojams yra numačiusi ne vieną „gelbėjimo ratą“. „Tai, kas vyksta šiandien, galima vaizdžiai apibūdinti, kaip tobulą audrą. Tobula audra turi dvi savybes.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Tai, kad būstą šildyti elektra yra labai brangu, užtikrintai pasakys net tie žmonės, kuriems šildymo katilo pasirinkimo klausimas niekada nebuvo aktualus. Savo ruožtu profesionalai dažnai būna kur kas nuosaikesni. Jie nebūtinai skubės pateikti užtikrintą ir vienareikšmišką atsakymą, kuri šildymo sistema yra pati brangiausia ar pati pigiausia.

Kainos kyla globaliai, teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paklausta, ar Vyriausybė prisiima atsakomybę už tai, kad šildymo kainos iš dalies kilo dėl Vyriausybės kaltės ir sudėtingų santykių su Baltarusija.  To jos paklausė žurnalistas Vladimiras Laučius TV3 žinių „Dienos komentare“.  Drastiškais tempais keliate minimalią algą, didinate pensijas.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.