Vilnietė Anelė griebia į rankas skaičiuotuvą, bandydama suprasti, ar ne klaidingai Vilniaus šilumos tinklai iš jos reikalauja už spalį sunaudotą šilumą sumokėti 108 eurus. Moteris skaičiuoja, kad už savo 65 kvadratinių metrų buto šildymą prieš metus mokėjo dvigubai mažiau – 53 eurus.
„Sakau, kodėl tiek daug? Pabrango, viskas brangsta, pabrango, skambinau į Šilumos tinklus. Nežinau, kaip reikės pragyventi. Valdžia mūsų apsileidusi, nepasirūpino su kuru vasarą. Kodėl kiti miestai susitvarkę? Meras apsileidęs“, – piktinasi senjorė Anelė.
Pirmosiomis šiųmetinio šildymo sezono sąskaitomis pasibaisėję ir daugiau vilniečių:
„Padidėjo beveik dvigubai.“
„Pabrango mažiausiai 20 eurų.“
„Baisu, visi pasakys vienu balsu, bet nieko nepadarysi.“
„Drebame vyresnieji, neišsimokėsime tikrai.“
„Kiekvienas pabrangimas skausmingas.“
„Reikės susiveržti diržus, kaip ir kiekvienam lietuviui, mažiau eiti į restoranus, kavines, apsipirkti.“
„Vilniaus šilumos tinklai“ patvirtina, kad šį šildymo sezoną sąskaitos iš tiesų didžiulės. Šiemet vienos kilovatvalandės kaina yra beveik 80 proc. aukštesnė ir teisinasi, kad kainos tokios dėl išbrangusio kuro – gamtinių dujų ir biokuro, kuriuos naudoja šilumai gaminti.
„Gavo žymiai didesnes sąskaitas, palyginti su praėjusiais metais. Kai kur galėjo siekti iki 3 kartų didesnė sąskaita“, – kalba Vilniaus šilumos tinklų atstovas Laurynas Jakubauskas.
„Vilniaus šilumos tinklai“ skaičiuoja, kad spalio šildymo sąskaitos šiemet didesnės ir dėl šaltesnių orų, savaite anksčiau pradėto šildymo sezono. Šiluma esą mažiau pinigines tuštins tiems, kas sunaudoja jos mažiau – renovuotų ir naujos statybos būstų gyventojams. O štai sovietinių nerenovuotų daugiabučių gyventojų laukia brangi žiema. Vilniaus savivaldybės vadovai mėgina teisintis, esą savivaldybei priklausančios įmonės gyventojams siunčiamų šildymo sąskaitų negali sumažinti.
„Šilumos kaina priklauso nuo dujų kainos. Psichozė pasaulinėse rinkose, kai kaina padidėjusi 6 kartus, palyginti su praėjusiais metais, įtakoja mūsų padėtį. Teikia vilties, kad dujų kaina pradėjo kristi, sumažėjusi ketvirtadaliu nuo to, kas buvo prieš mėnesį“, – aiškina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Kad Vilnius iki šiol didžiąją dalį šilumos gamina ne iš biokuro ar atliekų, o iš gamtinių dujų, savivaldybės ir šilumos tinklų vadovai priekaištauja bendrovei „Ignitis“, vėluojančiai pastatyti kogerenacinę biokuro jėgainę.
„2014 m. jie gavo išskirtines sąlygas, o šiai dienai projektas nėra tinkamai suvaldytas“, – sako L. Jakubauskas.
Bendrovė „Ignitis“ jai metamus priekaištus dėl šiemet išbrangusios šilumos vilniečiams atmeta. Pasak jos atstovo, 200 milijonų eurų vertės biokuro jėgainės statybos įstrigo dėl finansinių sunkumų užklupto generalinio rangovo iš Lenkijos kaltės.
„Generalinis rangovas Lenkijos katilų gamintojas „Rafako“ buvo restruktūrizuojamas, finansiškai ir techniškai nepajėgus įgyvendinti proejtko, teko su juo nutraukti sutartį ir dėl to jėgainė dar nėra pastatyta. Dedam visas pastangas, kad procesas būtų greičiau atnaujintas“, – pasakoja „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.
Tačiau tokie pasiaiškinimai stebina opozicijos politikus, kurie priekaištauja, kad valstybės valdoma energetikos milžinė „Ignitis“ milijonus eurų leidžia investicijoms užsienyje, užuot pasirūpinusi Lietuvos gyventojais.
„Ignitis“ primiršo prievolę užtikrinti viešą interesą – pigią šilumą ir elektrą Lietuvos gyventojams, vis daugiau dėmesio kreipia į komercnius projektus – vėjo jėgainių parką Lenkijoje, jūros kontinentiniame šelfe prie Lietuvos–Latvijos sienos“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Tiems vilniečiams, kuriems susimokėti už šilumą šiemet bus sunku, šilumos tinklai reikalaus sumokėti iš karto tik 35 proc. didesnes nei pernai sąskaitas, o likusią dalį leis apmokėti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus. Šiemet spalį šiluma pabrango ir kituose didmiesčiuose, dažniausiai trečdaliu, o Panevėžyje – apie 15 proc.
