Šilumos poreikis yra individualus: vieni mėgsta gyventi vėsiau, kiti, priešingai – komfortiškai jaučiasi tuomet, kai namuose šilta. Nors centralizuotos šilumos tiekėjai iki pastatų šilumos punktų visiems tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį, tačiau dalis gyventojų skundžiasi dėl butuose esančios temperatūros.
„Temperatūrai butuose šilumos tiekėjas jokios įtakos neturi. Kiekvieno daugiabučio namo viduje temperatūrą reguliuoja namų administratorių ar bendrijų paskirti namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Už šios paslaugos tiekimą gyventojai moka, todėl turėtų reikalauti kokybės ir atsakingo požiūrio į kylančius nesklandumus“, – aiškina VŠT Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.
Anot specialisto, konsultuojant gyventojus efektyvaus šildymo klausimais, tenka išgirsti ir apie kitą pasitaikančią problemą: kol vieni kaimynai šąla, kitų butuose pernelyg karšta, todėl yra priversti žiemą dažniau atverti langus, nors už šilumą mokėti vis tiek tenka. Tai – netolygaus šilumos pasiskirstymo problema, kurios atsiradimą gali lemti kelios priežastys.
Namo šildymo sistema išsibalansuoti gali dėl gyventojų savavališkai atliktų remonto darbų. Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta pirminiame šilumos sistemos projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos. Padidinus bendrą šilumos srautą kaista tie butai, kuriems anksčiau šilumos pakakdavo.
Galima ir kita priežastis
Šią gyventojams diskomfortą keliančią problemą gali lemti ir kita priežastis. Pasitaiko atvejų, kuomet šilumos punkte nėra tinkamai subalansuotas šilumos paskirstymas.
„Pastebime, kad dalis gyventojų užmiršta, jog butų šildymo kokybei didžiulę įtaką turi sklandus šilumos punkto veikimas, kokybiška jo priežiūra. Būtent šilumos punkte esantys įrenginiai leidžia nustatyti reikiamus įrangos parametrus, tinkamai subalansuoti šilumos paskirstymą.
Namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo įvertinti gyventojų poreikį ir vidaus sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio vandens pasiskirstymą. Tada viršutinių ar apatinių, priklausomai nuo paskirstymo sistemos tipo, namo aukštų gyventojai neperšildo savo butų, o kitų aukštų kaimynai gauna optimalų šilumos kiekį“, – sako J. Paulėkas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad tinkamai subalansuoti sistemą net ir norint gali nepavykti, kadangi tam reikalingo prietaiso seni ir susidėvėję šilumos punktai gali tiesiog neturėti. Vien Vilniuje yra apie pusė tūkstančio susidėvėjusių šilumos punktų, kuriuos būtina atnaujinti. Kaip išeitį J. Paulėkas siūlo pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės parama šilumos punkto modernizacijai, kuri padengtų ženklią dalį reikalingų išlaidų.
„Efektyviai veikiantis ir prižiūrimas šilumos punktas iš esmės užtikrina kokybišką šilumos tiekimą į butus, ekonomiškai naudoja šilumą. Taip galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Gyventojus kviečiame pasinaudoti parama, modernizuoti šilumos punktus ir kitą šildymo sezoną džiaugtis komfortiška temperatūra namuose bei mažesnėmis išlaidomis už šildymą“, – ragina J. Paulėkas.
Šios programos sąlygas atitinka beveik 200 vienbučių, dvibučių ar daugiabučių namų, kurių dauguma įsikūrę sostinės Senamiestyje ir Naujamiestyje. Anot specialisto, būtent šioje miesto vietoje šilumos punktų sistemos yra labiausiai pasenusios ir neefektyvios.
