Kompensacijos skyrimas ir dydis priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, gaunamų pajamų, kuro kainos, pastato statybos metų, lauko oro temperatūros, vidutinių ir maksimalių energijos sąnaudų normatyvų.
Vienu atveju išlaidos už būsto šildymą gali būti kompensuojamos 100 proc., kitu atveju – tik iš dalies. Gali būti ir taip, kad parama būsto šildymui gyventojams nepriklauso.
Pašnekovai nurodė, kas šiuo metu gali gauti šildymui skirtą kompensaciją ir kokiu būdu ji apskaičiuojama. Kad tą padaryti būtų paprasčiau, gyventojai raginami pasinaudoti virtualia skaičiuokle – specialistai paaiškino, kaip ja naudotis ir kokius duomenis įrašyti.
Daug neatsakytų klausimų
Į tv3.lt redakciją kreipėsi kaunietė Renata (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri teigė nesuprantanti, kas šiuo metu gali gauti šildymui skirtą kompensaciją.
Moteris neslėpė, kad jai kyla be galo daug klausimų, į kuriuos atsakymo ji neranda: „Jei kompensacija skiriama už 60 kv. m. plotą, o mes gyvename 83 kv. m. plote, tai ar mes išvis negalime pretenduoti, ar vis dėlto kompensuojama bus tik 60 kv. m.?
Ir ką daryti, jei būste deklaruoti trys žmonės, bet vienas iš jų ten jau nebegyvena, o kitas gyvena, bet yra deklaruotas kitur? Kieno pajamas rašyti tame prašyme?“
Renata papasakojo mėginusi pasinaudoti „Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje“ (SPIS) esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle, tačiau ir ten dauguma langelių jai pasirodė neaiškūs.
„Ar atlyginimą reikia rašyti „ant popieriaus“ ar į rankas? O ką daryti, jei vienas iš asmenų dirba pagal individualią veiklą – kokį atlyginimą nurodyti, jei nežinia, kiek mokesčių reikės sumokėti VMI metų gale?“ – klausė kaunietė.
Ji skundėsi, kad tiek internete, tiek pačioje SPIS tikslios ir aiškiai pateiktos informacijos labai trūksta, kad ir pavyzdžiui apie tai, nuo kurio mėnesio atlyginimą reikia nurodyti, jei dėl kompensacijos kreipiamasi žymiai vėliau.
„Girdėjau, kad nesvarbu, kada kreipiamasi dėl kompensacijos, nes kompensuojamas bus visas šildymo sezonas. O kada kreiptis jau per vėlu? Ir su dokumentais sunku. Kodėl viskas negali būti pateikta paprasčiau?“ – piktinosi Renata.
Kompensuojamas plotas priklauso nuo gyventojų skaičiaus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė, kad teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu kiekvienas vyresnis kaip 18 m. bendrai gyvenantis asmuo arba vienas gyvenantis asmuo atitinka bent vieną iš įstatyme nurodytų sąlygų.
Ministerijos teigimu, nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 471 euras.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.)“, – aiškino SADM.
Ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kv. m., šeimai – 38 kv. m. pirmam šeimos nariui, 12 kv. m. – antram šeimos nariui, 10 kv. m. – trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Taigi, trijų asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 60 kv. m. naudingąjį būsto plotą (38 kv. m. + 12 kv. m. + 10 kv. m.). Už likusį būsto plotą būsto šildymo išlaidų kompensacija neteikiama.
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir reikalingi dokumentai
SADM atstovai pabrėžė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.).
Anot pašnekovų, teisė į kompensacijas nustatoma visų bendrai gyvenančių asmenų, nesvarbu, kad jie deklaruoja gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose. Bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
Jie nurodė, kad kompensacijos dydis priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, gaunamų pajamų, kuro kainos, pastato statybos metų, vidutinių ir maksimalių energijos sąnaudų normatyvų, lauko oro temperatūros.
Ministerija įvardijo, kad kreipiantis dėl kompensacijų reikia pateikti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti;
- pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą).
„Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų“, – pridūrė SADM atstovai.
Ką daryti, jei deklaruotas vienur, bet gyvena kitur?
Kalbėdama apie būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklę SADM nurodė, kad ja naudotis gali padėti ministerijos „Facebook“ puslapyje paskelbtas mokomasis vaizdo įrašas. Ministerija taip pat pasidalino 4 žingsnių vizualu.
„Atkreiptinas dėmesys, kad SPIS esanti Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklė pateikia preliminarų būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydį. Konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal realius duomenis, t. y. atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas. Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma“, – dėstė pašnekovai. Ministerijos teigimu, teisė į kompensacijas nustatoma vertinant visų būste gyvenančių asmenų pajamas. Kaip jau minėta, bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
Kaip pateikti individualios veiklos pajamas?
SADM nurodė, kad skaičiuoklės 1 žingsnyje reikėtų nurodyti visų būste gyvenančių asmenų skaičių bei nurodyti būsto naudingąjį plotą, o skaičiuoklės 2 žingsnyje – visų šeimos narių gautas pajamas.
Jeigu asmuo dirba savarankiškai, pavyzdžiui, pagal individualią veiklą, savo pajamas jis turi nurodyti pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus:
„Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, išskaičiavus leidžiamus atskaitymus (gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas).“
Ką tiksliai reikia nurodyti skaičiuoklėje?
Ministerijos atstovai pabrėžė, kad skaičiuoklėje pateikiami skaičiavimai apie preliminarų kompensacijos dydį šeimai/asmeniui, įvertinus kompensacijai apskaičiuoti taikomą naudingojo būsto ploto normatyvą (pvz., 3 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 60 kv.m.). Kalbėdami apie pajamas jie nurodė, kad skiriant piniginę socialinę paramą vertinamas darbo užmokestis, gaunamas „į rankas“: „Antrame skaičiuoklės žingsnyje „Pajamos“ pirmiausia reikia nurodyti visas gaunamas pajamas, kurios įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą (darbo užmokestį, gaunamą „į rankas“, pensijas, socialines išmokas ir kt.)
Atskirai reikia nurodyti pajamas, kurios gautos kaip darbo užmokestis, pajamos, susijusios su individualia veikla, arba gauta nedarbo socialinio draudimo išmoka, o laukelyje „kurios mažinamos“ reikia pasirinkti šių pajamų mažinimo procentą (pvz., jei šeima augina 2 vaikus – 25 proc.).
„Skaičiuoklės 3 žingsnyje „Išlaidos“ reikėtų nurodyti išlaidas būsto šildymui (pvz., iš šilumos tiekėjo pateiktos sąskaitos).
Skaičiuoklės 4 žingsnyje „Kompensacija“ pateikiamas preliminarus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis pagal suvestą informaciją, taip pat pateikiama informacija, kiek už būsto šildymą pagal nurodytas pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą asmuo/šeima turėtų mokėti patys“, – aiškino ministerija.
Nesvarbu, kada kreipiamasi – kompensuojamas visas šildymo sezonas
SADM primena, kad prašymai kompensacijoms gauti gali būti teikiami visą šildymo sezono laikotarpį. Ministerija pažymėjo, kad, pagal galiojančią tvarką, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui ir gali būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios, nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipėsi dėl kompensacijų.
„Priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojas kreipsis 2023 m. kovo mėnesį, kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius“, – kalbėjo atstovai.
Jų aiškinimu, skiriant piniginę socialinę paramą, įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio nuo kada prašoma skirti paramą, pajamos. Tai reiškia, kad skiriant kompensacijas nuo 2022 m. spalio mėnesio, turėtų būti vertinamos 2022 m. liepos–rugsėjo mėnesiais gautos pajamos.
„Šiuo metu savivaldybės sulaukia vis daugiau gyventojų prašymų dėl kompensacijų skyrimo. Dėl padidėjusių prašymų kompensacijoms gauti skaičiaus, prašymų nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas skirti kompensacijas gali užtrukti“, – paminėjo SADM.
Mano manimu viskas vilkinama tyčia
