Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.
Tačiau verslo lūkesčiai skirtingi: vieni iš valdžios laukia subsidijų, kiti – mokestinių lengvatų.
Išlaidos energijos ištekliams išaugo kartais
Birštono viešbučio „Royal SPA Residence“ direktorius Rimantas Šimkevičius teigė, kad anksčiau viešbučio energetinės sąnaudos per mėnesį siekdavo apie 10 tūkst. eurų, o gruodį jos išaugo beveik keturis kartus – iki 39 tūkst. eurų. Jo teigimu, dėl tokių išlaidų viešbutis neuždirba jokio pelno.
„Mūsų visą pelną suvalgo energetinės sąskaitos. Kitaip sakant, visas pelnas išeina per kaminą. Tai mes balansuojame ties visišku nuliu“, – BNS teigė R. Šimkevičius.
Pustrečio karto už elektrą ir šildymą išaugusių sąskaitų gruodį taip pat sulaukė viešbučių tinklas „Centrum Hotels“. Jo vadovas Artūras Vainora sako, jog už elektrą gruodį reikės sumokėti 39 tūkst. eurų, už šildymą – dar 40 tūkst. eurų.
„Su baime žiūrime, kas bus sausį ir vasarį“, – BNS sakė A. Vainora.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis teigė, jog išaugusios energijos kainos yra didelis smūgis sporto klubams.
„Kiekvienam sporto klubui tai yra didžiulis smūgis. Palyginus su laikotarpiu prieš pandemiją, šildymo kainos yra pakilusios iki dviejų kartų, elektros kainos – iki pusantro karto. Ir tai yra tikrai didelė eilutė sveikatingumo klubų sąnaudose“, – BNS sakė V. Šiugždinis.
Kainas didinti sudėtinga
Viešbučių vadovai teigė, jog dėl sezoniškumo ir sektoriaus ypatybių negali didinti paslaugų kainų tiek, kiek auga išlaidos už energiją.
„Pas mus yra ir išankstinės rezervacijos, anksčiau žmonės užsisakę, dirbame su agentūromis ir partneriais, kuomet negalima tuoj paimti ir pakelti kainų. (...) Tuo labiau, kad dabar yra vadinamasis „žemasis“ sezonas, kada žiemą po švenčių žmonių yra šiek tiek mažiau. Tai mes tiesiog negalime tų kainų sukelti ir neturėti svečių, nes tuomet būtų dar blogiau“, – tvirtino „Royal SPA Residence“ direktorius R. Šimkevičius.
„Dabar išvis yra ne sezonas, viešbučių užimtumas labai žemas. Viešbučiai visą laiką veikia, kainodara yra labai atvira ir konkurencinga. (...) Dėl konkurencijos nemanau, kad mes greitai galėtume pakelti kainas“, – sakė „Centrum Hotels“ vadovas A. Vainora.
Vis dėlto R. Šimkevičius teigia, kad dėl augančių išlaidų ateityje apgyvendinimo paslaugų kainos kils.
„Jos tikrai kils daugiau nei dešimt procentų. Papuolėme į tokią karuselę, kuomet ir darbo užmokestis, ir minimalus darbo užmokestis kilo, ir dar pandeminiai skaičiai baisūs (...) Ir dar tą puokštę papildė baisūs energetiniai kaštai“, – sakė Birštono viešbučio direktorius.
Sveikatingumo klubų asociacijos vadovo V. Šiugždinio teigimu, kainų didinimą sporto klubuose komplikuoja pandeminė situacija, kai buvo prarasta daug lankytojų, o ikipandeminis jų skaičius vis dar nepasiektas.
Vis dėlto jis pripažįsta, jog tiek augantys komunaliniai mokesčiai, tiek darbuotojų atlyginimai verčia peržiūrėti kainas.
„Tas kaštų spaudimas didėja tiek per darbuotojų atlyginimus, tiek per komunalinius mokesčius, todėl matome, kad sporto klubai yra priversti peržiūrėti kainas tam tikrose kategorijose“, – teigė V. Šiugždinis.
Vieni laukia subsidijų, kiti – lengvatų
Viešbučių vadovai sako, kad Vyriausybės svarstomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui sumažinimas nuo 9 iki 5 proc. nepadėtų – iš valdžios jie laukia subsidijų arba kompensavimo.
„Mes tikrai tikimės subsidijų. Mes žiūrime į kitas valstybes, kur yra bent penkiasdešimt procentų kompensuojamos sąnaudos energetiniams kaštams“, – teigė R. Šimkevičius.
„Labai tikimės (subsidijų – BNS), bet kol kas girdime tik pažadus, dar nieko rimto neturime“, – tvirtino A. Vainora.
Tuo metu V. Šiugždinis mano, jog vietoj subsidijų geriau būtų PVM lengvata arba energijos išteklių tarifų dedamųjų mažinimas.
„Tai turbūt yra greičiausias būdas padėti, nes pagalbos reikia dar šią žiemą. (...) Mes esame jau matę gerų norų ir gerų idėjų, kurios užsitęsia pusmečiais arba metais. Per pirmą karantiną buvo klubų, kurie užsidarė ir nebeatsidarė. Kol subsidijos atėjo, jos, deja, kai kam nebepadėjo“, – sakė V. Šiugždinis.
