Lietuvos Bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc., šoko scenarijaus atveju – iki 0,4 proc., o dar blogesniu scenarijumi BVP gali trauktis 1,2 procento.
Pasak LB, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 10,5 proc., o ne 5,1 proc., kaip manyta iki šiol.
O infliacijos dedamojoje pagrindinę dalį sudaro energetikos ir maisto kainos. Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė diskusijoje akcentavo, kad infliacija lemia kasdienio gyvenimo kokybę – žmonės nebegali patenkinti būtiniausių poreikių, pradeda netekti darbo vietų.
„Aišku kaip niekada – kainos augs, žmonėms sudurti galą su galu bus sudėtinga, o ypatingai tiems, kurie gyvena nuo algos iki algos ar nuo pensijos iki pensijos. Netgi gaunančius vidutines pajamas [infliacija] paveiks. Į tai nereaguoti yra neįmanoma“, – pabrėžė ji.
Todėl, anot jos, socialdemokratai ragina Vyriausybę artimiausiu metu peržvelgti ir padidinti valstybės remiamas pajamas.
„Laukti metus ar daugiau nebegalima, nes nuo šių remiamų pajamų priklauso labai daug išmokų, pavyzdžiui, vaikams skiriamos išmokos“, – nurodė V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų lyderę papildė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Jo įžvalgomis, valstybės remiamos pajamos Lietuvos gyventojams yra apleistos.
„Nuo šių metų [jos buvo] padidintos vienu euru pagal senesnių [2020 m.] metų infliacijos rodiklius. Čia jau seniai reikėjo jas padidinti. Aišku, kad tie žmonės dabar yra tiesiog didžiuliame varge“, – pabrėžė profesorius.
R. Lazutka taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai metų rudenį Seimas priimdamas 2022-ųjų m. biudžetą negalėjo nuspėti būsimų infliacijos rodiklių. Todėl, anot jo, įstatymuose reiktų numatyti, kad infliacijai padidėjus daugiau nei 4-5 proc. būtų galima priimti naujus sprendimus dėl biudžeto.
„Infliacija tuo metu buvo nedidelė, pagal ją ir indeksavo tas valstybės remiamas pajamas. Vienas dalykas – jas reikėtų gerokai padidinti, o po to indeksuoti pagal infliaciją. <…> Bet kai infliacija yra 14 proc., tai reikia susirinkti ir priimti specialų sprendimą atsižvelgiant, reaguojant į tokią infliaciją. Nebegalima laukti“, – pabrėžė jis.
Makroekonominiu požiūriu infliacija seka ekonomikos nuosmukiai – verslai ima abejoti dėl savo planų, vartotojai ruošiasi „juodai dienai“, dėl ko mažiau išleidžia.
Šių metų infliacija, anot R. Lazutkos, atsispindės valstybės remiamose pajamose pagal dabartinę tvarką po 2 metų.
„Netgi geresniais laikais Lietuvoje apie 40 proc. gyventojų paprastai neturi jokių santaupų. Tai reiškia, kad dabar kainos kyla – jiems iškart sunku. Apie 10 proc. gyventojų nuolat skolinasi, jiems stinga nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos. Galima tik įsivaizduoti, kaip sunkiau jiems pasiskolinti, jei jie skolinasi iš artimųjų ar pažįstamų, kai dabar tie patys artimieji irgi susiduria su didžiuliais sunkumais. Žinoma, kad čia valstybės dėmesys turėtų būti pirmiausia į juos nukreiptas“ , – pabrėžė R. Lazutka.
Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,2 proc., o vien euro zonoje – 5,9 procento.
Ragina nustatyti dujų ir elektros kainų lubas
„Pagal šiandien esančias tendencijas rinkose elektros kaina galėtų augti be priemonių, kurios būtų įgyvendintos apie 50 proc., gamtinių dujų atveju pagal skirtingas grupes galėtų augti 100–200 proc“, – teigė valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Dujų ir elektros kainų augimas ypač jautrus klausimas augant infliacijai. Todėl V. Blinkevičiūtė teigia raginanti Vyriausybę nustatyti elektros ir dujų kainų lubas.
Teigia, kad vidutinis darbo užmokestis nebėra „kažkoks kosmosas“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginiene akcentuoja, kad šalyje klaidingai sudaromas įspūdis, kad kainos kyla dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Tai yra melas, nes kainos drastiškai kilo ir iki karo. Tą mes matėme, tą mes jautėme ir jau anksčiau buvo signalų. Taip, karo padariniai greičiausiai pagilins jau prieš tai susidūrusias problemas ir galbūt bus sunkiau rasti tam tikrus sprendimus. Mes jau dabar matome, kad politiniai sprendimai, susiję su sankcijomis, atsilieps ir mūsų kišenėse“ ,– pabrėžė ji.
Todėl, jos teigimu, būtina kalbėti apie mokestinės sistemos reformą, o pirmiausia – apie mažesnę mokestinę naštą darbuotojams.
„Čia noriu pabrėžti, kad ne tik mažiausiai uždirbantiems. Mes ilgą laiką dėjome akcentą ilgą laiką jiems, bet taip pat turime pagalvoji ir apie tą grupę, kuri šiandien uždirba vidutinį darbo užmokestį. Dabar jau vidutinis darbo užmokestis nėra kažkoks kosmosas – jis nėra labai didelis. Tai yra tie žmonės, kurie sąžiningai moka mokesčius valstybei ir jie turi turėti grąžą. Mes jų negalime užmiršti“, – akcentuoja I. Ruginienė.
Diskusijoje profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė akcentavo, kad reikia kelti mokesčius tiems, kurie gauna dideles pajamas, nesusijusias su darbo santykiu.
„Nenormalu, kad jei žmogus gauna 100 tūkst. eurų ar daugiau per metus, jis moka mažiau negu tas pats darbuotojas. Taip, galbūt tai prieš rinkėją yra nelabai malonūs sprendimai, bet tam, kad išbristume iš gyvulių ūkio, kažkaip turėtume šiuos klausimus pagaliau spręsti.
Taip, šiandien yra ypatingai jautri darbo rinka. Mes dar iki karo kalbėjome apie tai, ar reiktų leisti atvykti darbuotojams iš trečiųjų šalių. Darbdaviai buvo pareiškę norą iš centrinės Azijos vežti neribotais kiekiais, bet klausimas yra tas, ką mes viduje darysime su savo 174 tūkst. bedarbių?“, – kalbėjo ji.
Dažniau kalbėti, jos teigimu, reikia kalbėti ir apie motyvaciją dirbti vyresnio amžiaus darbuotojams, pavyzdžiui, nuo 55 metų ir vyresnius. I. Ruginienės teigimu, „ jie kiekvieną dieną patiria diskriminaciją dėl savo amžiaus“.
„Tai irgi yra tokie neatsakyti klausimai. Ir dabar, kai atėjo jautri geopolitinė aplinka, kai mes turime protu nesuvokiamus veiksmus Ukrainoje, nori nenori turime kalbėti ir apie tuos bėgančius darbuotojus iš Ukrainos pas mus į Lietuvą“, – akcentavo ji.
Vakarams įvedus sankcijas Rusijai, šalys, tarp jų ir Lietuva, stabdo rusiškų įmonių veiklas Lietuvoje. To pasekmė – šimtai prarastų darbo vietų. I. Ruginienė teigia pasigendanti operatyvesnių Vyriausybės veiksmų šiai problemai spręsti.
„Mes turime galvoti, ką galime padaryti, kad tie žmonės neliktų be darbo. Kelias judėti į didmiesčius nepasiteisina, nes mūsų rajonai miršta.
Mes turime uždaryti mokyklas, ligonines, mes turime priimti skaudžius sprendimus, nors tuose pačiuose didmiesčiuose jau yra pakankamai sunku įsitvirtini ir tie, kas juda. Darbo vietų sukūrimas rajonuose yra labai svarbus“, – akcentavo ji.
