Lietuvos Bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc., šoko scenarijaus atveju – iki 0,4 proc., o dar blogesniu scenarijumi BVP gali trauktis 1,2 procento.
Pasak LB, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 10,5 proc., o ne 5,1 proc., kaip manyta iki šiol.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka penktadienį vykusioje diskusijoje „Dėl Rusijos pradėto karo kainos auga dar labiau – kaip padėti gyventojams?“ atkreipė dėmesį, kad pernai metų rudenį Seimas priimdamas 2022-ųjų m. biudžetą negalėjo nuspėti būsimų infliacijos rodiklių. Todėl, anot jo, įstatymuose reiktų numatyti, kad infliacijai padidėjus daugiau nei 4-5 proc. būtų galima priimti naujus sprendimus dėl biudžeto.
„Infliacija tuo metu buvo nedidelė, pagal ją ir indeksavo tas valstybės remiamas pajamas. Vienas dalykas – jas reikėtų gerokai padidinti, o po to indeksuoti pagal infliaciją. <…> Bet kai infliacija yra 14 proc., tai reikia susirinkti ir priimti specialų sprendimą atsižvelgiant, reaguojant į tokią infliaciją. Nebegalima laukti“, – pabrėžė jis.
Makroekonominiu požiūriu infliaciją seka ekonominiai nuosmukiai – verslai ima abejoti dėl savo planų, vartotojai ruošiasi „juodai dienai“, dėl ko mažiau išleidžia. Šių metų infliacija, anot R. Lazutkos, atsispindės valstybės remiamose pajamose pagal dabartinę tvarką po 2 metų.
„Netgi geresniais laikais Lietuvoje apie 40 proc. gyventojų paprastai neturi jokių santaupų. Tai reiškia, kad dabar kainos kyla – jiems iškart sunku. Apie 10 proc. gyventojų nuolat skolinasi, jiems stinga nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos. Galima tik įsivaizduoti, kaip sunku jiems pasiskolinti, jei jie skolinosi iš artimųjų ar pažįstamų, kai dabar tie patys artimieji irgi susiduria su didžiuliais sunkumais. Žinoma, kad čia valstybės dėmesys turėtų būti pirmiausia į juos nukreiptas“ , – pabrėžė R. Lazutka.
Ekonomistas akcentuoja, kad dėl didelės infliacijos įvairios prekių ir paslaugų kainos brangsta labai netolygiai, o tai sujaukia ekonominį gyvenimą.
„Galime tikėtis labai blogų dalykų – ekonominio nuosmukio. <…> Prisilaikiau nuo dabartinės valdžios kritikos, kadangi jie buvo pažadėję sukurti mokesčių peržiūros darbo grupę. <…> Aš suprantu, kad politikams nesinori to sakyti, bet aš galiu: kai kam reikia radikaliai didinti mokesčius, baigti su visokiausiomis lengvatomis tiems, kuriems lengvatos yra prabangai, bet ne išgyvenimui“, – kalbėjo jis.
Kainos visoje ES visoje per metus padidėjo vidutiniškai 6,2 proc., o vien euro zonoje – 5,9 proc.
