mokesčiai

Baigiantis 2022 metų pajamų deklaravimui, tai padarė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, tačiau iš privalančiųjų tai padaryti deklaracijas pateikė apie 70 proc., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Virš 1,4 milijono gyventojų pateikė metines pajamų deklaracijas, tai apskritai iš 800 tūkst. pajamų deklaracijas pateikti privalančių gyventojų jas jau pateikė virš 70 procentų“, – LRT radijui antradienį viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Nuo gegužės 1-osios siekiant reguliuoti transporto priemonių srautus ir apriboti individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančių žmonių srautą, kinta vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, pranešė Neringos savivaldybė. Lengviesiems automobiliams nuo gegužės 1 iki gegužės 30 dienos bus taikoma 10 eurų rinkliava, o nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos – 30 eurų. Nuo rugsėjo 15 dienos ji vėl mažės iki 5 eurų.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Vyriausybė mokesčių pertvarką Seimui pateiks po poros savaičių, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   Tai ji sakė ketvirtadienio pavakarę Seime svarstant opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų teikiamus kelis mokestinius projektus.  „Šiais įstatymų projektais yra keičiami tie patys dalykai, dėl kurių pasiūlymus po poros savaičių Seimui pateiks Vyriausybė“, – teigė I. Šimonytė.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, papildomai bus apmokestintos didžiausi šalyje veikiantys bankai. Iš jų surinktus pinigus žadama skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Pagal įstatymo projektą bus nustatytas 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifas daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms. Jas galutinai priėmus, Lietuvoje ilgainiui gerokai pabrangs dyzelinas, benzinas ir kitas iškastinis kuras. Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 20 buvo prieš, o 25 susilaikė. Artimiausiu metu Seimas galutinai balsuos už Akcizų įstatymo pataisas. Kad jos įsigaliotų, priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

„Achemos grupės“ valdomai didžiausiai šalyje gamtinių dujų vartotojai Jonavos trąšų gamintojai „Achema“ dar kartą galutinai nepavyko įrodyti, kad ji neprivalo mokėti Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokesčio.

25 milijonai eurų – tiek įvairios Ukrainą remiančios ar labdaringa veikla užsiimančios organizacijos prarado dėl to, kad net du iš trijų Lietuvos gyventojų niekam nepaskiria dalies gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai ragina gyventojus nepatingėti perskirstyti valstybei sumokamus mokesčius. Esą dešimtys milijonų eurų galėtų pavirsti parama: ir Ukrainai, ir beglobiams gyvūnams, ir kitoms reikmėms.

Norintiems dirbti savarankiškai yra du būdai legalizuoti savo veiklą: išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Vis tik ne visi aiškiai supranta, kuo skiriasi šios dvi formos, kaip jas reikia tvarkyti ir kurią vertėtų pasirinkti. Specialistai įvertino pagrindinius individualios veiklos pagal pažymą ir su verslo liudijimu skirtumus, terminus, veikimo tvarką ir nurodė, kokiais atvejais geriau rinktis vieną arba kitą.

Komerciniai bankai Lietuvoje visai nesistengdami uždirba per daug, nes gauna perteklinių pajamų iš palūkanų. Todėl turėtų mokėti ir daugiau mokesčių. Tai numatančiam įstatymo projektui ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas. Už jį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 6, o susilaikė 14. Parlamentarai taip pat pritarė, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas būtų svarstomas skubos tvarka.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad dviejuose Kauno apskrities daržovių ūkiuose nustatė 670 nelegaliai dirbančių asmenų, kurie dirbo su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais, nors pagal atliekamų darbų pobūdį turėjo sudaryti darbo sutartis. Skaičiuojama, kad dėl to nesumokėta apie 244 tūkst. eurų mokesčių.

Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios apie 12,7 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,9 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu.

Daugybė gyventojų vis dar gali atsiimti nemenkas sumas pinigų, tačiau, panašu, kad jie niekam nereikalingi. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja, kad mokesčių permokos dar už praėjusius metus nesusigrąžino per 19 tūkst. asmenų, vidutinė jiems priklausanti suma – 288 eurai. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl gyventojai neprašo jiems priklausančių lėšų ir kas bus daroma, kad jos būtų grąžinamos automatiškai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę svarstys pataisas dėl akcizų mokesčių pokyčių, kurios Seime buvo įstrigusios nuo 2021 metų pabaigos. Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pirmadienį komiteto nariams Akcizų įstatymo pataisos bus pristatytos, vyks diskusijos su verslo ir institucijų atstovais, o trečiadienį komitete numatomas balsavimas. Tada komiteto išvadą ir pataisas svarstytų Seimas ir dėl jų apsispręstų iki liepos.

Kiekvienas gyventojas kasmet privalo deklaruoti gautas pajamas. Tačiau turite įsidėmėti, kad nustatytą mokestį jūs turėsite sumokėti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Įspėjimą siunčia ir tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, mat jeigu už jus darbdavys sumoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), tai nereiškia, kad to padaryti nereikės dar kartą.

Finansų ministerijos siūloma mokesčių reforma sulaukia vis daugiau diskusijų ir kritikos – net iš ministrės koalicijos partnerių. Anot ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, mokesčių reformos Lietuvoje nesulaukia pasitikėjimo, nes sistema keičiasi per dažnai ir kompromituoja tam tikras mokesčių mokėtojų grupes. Pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktore Aiste Adomavičiūte ir „INVL Asset Management“ vyr.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, kad kai kurie Vyriausybės planuojami mokesčių pakeitimai turės žalos investicinei aplinkai.  Jis sako, kad Vyriausybės mokesčių pakete yra ir gerų pasiūlymų, tačiau planuojamas bankų solidarumo mokestis, papildomas dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimas 5 ir 7 proc. tarifu bei didesnis individualios veiklos apmokestinimas pablogins investicinę aplinką.

Finansų ministerija pranešė iki trečiadienio sulaukusi 67 pasiūlymų iš institucijų, organizacijų bei fizinių asmenų kovą pristatytam siūlomam mokesčių pakeitimų paketui. Pasak finansų viceministrės, mokesčių darbo grupės vadovės Rūtos Bilkštytės, išanalizavus gautus pasiūlymus per artimiausią mėnesį bus pristatytas atnaujintas mokestinių pasiūlymų paketas.     „Sulaukėme konstruktyvių siūlymų paketo tobulinimui, kuriuos atsakingai analizuosime bei vertinsime.

Vyriausybė nusprendė, kad reikia eliminuoti Kaimo reikalų komitetą sprendžiant žemdirbių dyzelino akcizo klausimą ir kailinių žvėrelių auginimo draudimą Lietuvoje. Savikontrolės mechanizmas, kai komitetas pateikia savo nepriklausomą nuomonę Vyriausybei yra apeinamas, nes norima labai greitai priimti sprendimus, kurie palies Lietuvos kaimus ir ten dirbančius.

Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.

Lietuvą užplūdo šilti orai, o sinoptikai skelbia, kad šiluma nesitrauks ir esą jau palankios sąlygos baigti šildymo sezoną. Tačiau savivaldybės į tokias žinias reaguoja skirtingai. Štai Vilnius skelbia, kad šildymo sezoną jau baigia, nors net nespėjo išnagrinėti kompensacijų prašymų už lapkričio mėnesį. O kitų didmiesčių vadovai išjungti šildymo dar nesiryžta ir baiminasi galimų šalčių.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pernai transporto priemonę ar nekilnojamojo turto (NT) objektą pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi sau užduoti keletą klausimų ir įsivertinti, ar dėl šių sandorių jie turi pareigą teikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), ar ne. VMI duomenimis, šiemet pajamų deklaracijų laukiama iš maždaug 175 tūkst. gyventojų, kurie pernai pardavė minėtą turtą – apie 45 proc.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį aptars Finansų ministerijos parengtą mokesčių pertvarką.  Trišalei tarybai pirmininkaujantis socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad prieš Vyriausybei priimant sprendimą norima išgirsti socialinių partnerių nuogąstavimus ir pasiūlymus.

Finansų ministerijos pasiūlytą mokesčių reformą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Daugiausiai aistrų kelia mokesčių keitimas savarankiškai dirbantiems asmenims. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši reforma paliestų tik dideles pajamas gaunančius asmenis bei priverstų juos solidariai prisidėti prie bendruomenės biudžeto.

Gyventojai, pardavinėdami skirtingus daiktus, pavyzdžiui, drabužius, baldus ar buitinę techniką skelbimų portaluose, taip pat turi neužmiršti svarbios pareigos – sumokėti mokesčių.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie nustatyta 2 500 eurų sumą, kurią peržengus gyventojai norėdami toliau tęsti pardavimus turi išsiimti individualią veiklą ir mokėti mokesčius.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus mokesčių deklaravimo startą, pasitaiko ir atskirų gyventojų skundų dėl sistemos trikdžiu. Tuo metu specialistai paaiškina, kodėl taip gali nutikti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Ignas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red past.), kuris prabilo apie galimus VMI sistemos trikdžius.  Pasak jo, norėdamas pervesti 1,2 proc.

Struktūriniai valstybės įmonės „Regitra“ pokyčiai mokesčių mokėtojams ir klientams papildomai nekainuos, o jos paslaugų kainų artimiausiu metu didinti neplanuojama, sako vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.  Vis dėlto ji teigė, kad septynerius metus nesikeitusios įmonės paslaugų kainos yra peržiūrimos ir gali keistis.  „Pagrindinė žinutė, kad „Regitros“ planuojama pertvarka yra planuojama esamų resursų imtyje. Mokesčių mokėtojams, klientams papildomai tai nekainuos.

Finansų ministerijai kovą pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad daugiausia pasiūlymų ir klausimų sulaukta dėl numatomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Vyriausybei trečiadienį pritarus siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, o oponentams teigiant, kad tai pablogins šalies investicinę aplinką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad investuotojus labiau domina šalies saugumas, o ne mokesčių sistema.

Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad tokia iniciatyva priešina visuomenę. „Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir ko dar neturime.

Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti finansų ministrė sako, kad tai galėtų skatinti infliaciją, todėl pinigai bus skirti karinės infrastruktūros projektams, kaip ir planuota anksčiau.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, nuo sausio turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, augo ir PSD įmokos, todėl mokesčiai padidėjo.

Valdančiosios koalicijos partneriai, pasirodo, skirtingai supranta, ko nori iš mokesčių reformos. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad mokesčių reformos siūlymai nebuvo iš anksto derinti tarp koalicijos partnerių, o jo bendražygiai turi kitokį matymą. Pokalbis su V. Mitalu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kas bus? Galbūt priimti mokesčių reformos visai nepavyks? Visų pirma, šita reforma turėtų būti pastatyta ant labai aiškių bėgių, ko mes siekiame.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui (LB) pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo naujoms paskolų sutartims, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad tai neturėtų paveikti bankų skolinimo politikos.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui praėjusią savaitę pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo nuo šių metų pradžios pasirašomoms paskolų sutartims, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė, kad kosmetinės įstatymo projekto korekcijos nekeičia esmės – jos griauna pasitikėjimą valstybe ir jos mokesčių aplinka.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Lietuvos valdantieji užsimojo dar labiau padidinti mokesčius. Šį kartą – asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Ekonomistai įsitikinę, kad tai dar labiau skurdins žmones ir daugelis vargingiau gyvenančių tiesiog pasitrauks į šešėlį. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Paskelbus planuojamą mokesčių reformą, iškilo grėsmė, kad numatomi pokyčiai gerokai brangins psichologų bei psichoterapeutų paslaugas, kadangi absoliuti dauguma jų dirba pagal individualią veiklą, rašoma visipsichologai.lt pranešime spaudai. Prognozuojama, kad emocinės pagalbos konsultacijos kainos augtų apie 20 proc., įvertinus papildomą mokesčių naštą, numatytą valdžios planuose.

Šiuo metu vyksta labai daug diskusijų apie mokesčius. Kokie jie turi būti? Kas yra sąžininga ir tvaru? Labai daug nuomonių, bet sutarimo mažai. Greičiausiai, taip yra, nes pametama viena dalelė. Mokesčiai yra skirtingi, nes pajamų gavimo galimybės yra skirtingos. Kitaip sakant, skiriasi rizikos lygis. Jis gali skirtis pasiekimuose ir veiklos rūšyje. Rizika yra lengvai suvokiama investicijose, tačiau mokesčiuose ignoruojama. Pradėkime nuo pasiekimų.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? „Aš nežinau, kas čia atsitiko“, – sako politologas Ainius Lašas, komentuodamas tokius valdžios veiksmus.  Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? Giminės ir artimieji politinio pasitikėjimo postuose – ar tikrai čia viskas gerai? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku R.Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku S. Malinausku.

Apskaitininkas ar buhalteris nekuria verslo, tačiau prisideda prie jo vystymo atlikdamas savo kilnias funkcijas – informavimo, įspėjimo bei informacijos pateikimo. Šiemet staigiai pasirodęs mokesčių pakeitimų paketas atrodo kaip buhalterio pasiūlymai greitai pakeisti įmonės ar šiuo atveju šalies padėtį ir įvesti teisingumą bei padidinti pinigų biudžete. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiai kilnūs, tačiau praėjus dešimčiai aptarimo dienų aiškėja, kad namų darbai neatlikti.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Prancūzijos tyrėjai antradienį, vykdydami tyrimą dėl įtariamo mokestinio sukčiavimo, surengė reidus penkiuose bankuose, pranešė finansinius nusikaltimus tirianti prokuratūra. Apie 150 tyrėjų kartu su šešiais Vokietijos prokurorais atliko kratas Paryžiuje ir jo apylinkėse, sakoma pranešime. Byla yra susijusi su veiksmais, kurie, kaip įtariama, vyriausybėms kainavo daugiau kaip 100 mlrd. eurų.

Siekiant priartinti minimalią mėnesio algą (MMA) prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio  (NPD) kitąmet pastarasis bus didinamas, jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams ir biudžete atsiras tam galimybių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD.

Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas 5 žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimui svarstant ir priimant Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kai kurių pokyčių gali būti, tačiau ji tikisi, kad pokyčiai sulauks Seimo pritarimo.  „Po derinimo, aišku, kad bus tam tikrų korekcijų, matyt, ir iš pačios Finansų ministerijos pusės, ir gali tas projektas, kuris bus teikiamas Seimui, nebūtinai būti 100 proc.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja. Anot jų, didesni mokesčiai lems, kad individuali veikla, kaip darbo forma, išnyks, pabrangs paslaugos ir didės neapskaitomos arba šešėlinės ekonomikos mastai.