Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės, nei esame pratę mokėti, tad, su neramumu laukiant šiųmečių kainų, verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip tai įmanoma?
„Dažnai klaidingai manoma, kad tik elektros ir dujų sąskaitų dydis yra mūsų rankose: juk sumažinti elektros ir dujų naudojimą atrodo gana paprasta. Vis dėlto įmanoma taupyti ir šildymui, mat jei šiluma namus palieka, pavyzdžiui, per nesandarius langus, duris ir įvairius kitus plyšius, sunaudojama daugiau energijos ir šildymo sąskaita didėja. Deja, apie tai susimąsto ne kiekvienas ir kasdienybėje daromos klaidos lemia didesnes šildymo sąskaitas“, – komentuoja Aušra Čiuplienė, „Viena sąskaita“ generalinė direktorė.
Klaida nr. 1: nesureguliuoti langai ir durys
Didelė dalis šilumos namus palieka dėl nesandarių langų ir durų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, pro langus prarandame apie 37 proc. šilumos. Tad pirmasis žingsnis, kurį kiekvienas turėtų padaryti: profesionaliai, pasitelkiant specialistus, sureguliuoti langus ir duris, įvertinti, ar tarp durų ir sienų, grindų bei lubų nėra plyšių.
„Tai turėtų tapti kasmetiniu ar bent kas dvejus metus egzistuojančiu įpročiu: patikrinti visus langus ir esant poreikiui, pasikviesti profesionalus jiems sureguliuoti. Tokia specialistų paslauga tikrai atsipirks per mažesnes šildymo sąskaitas. Tiesa, kartais šaltas oras į vidų patenka per plyšius tarp grindų, sienų ir lubų, juos ekspertai rekomenduoja lopyti apklijuojant plyšius uždengiančiomis juostelėmis, kurių galima įsigyti bet kurioje namų apyvokos prekių parduotuvėje“, – pataria A. Čiuplienė.
Pasak jos, didelė dalis šilumos namus palieka ir pro sienas, jei gyvenama nerenovuotame pastate. LŠTA duomenys atskleidžia, kad jei pastate yra įvykdyta kompleksinė renovacija, gyventojai sutaupo 40-60 proc., kartais net iki 72 proc. šilumos. „Žinoma, pastato renovacija yra daugiausiai įtakos šildymo sąskaitoms turinti priemonė, bet jei jai šiuo metu sąlygų nėra, verta įgyvendinti ir mažesnius sprendimus, tokius kaip langų ir durų reguliavimas“, – teigia A. Čiuplienė.
Klaida nr. 2: netinkamas elgesys su radiatoriais ir ne vietoje stovintys baldai
Jei radiatorius užstatytas baldais, uždengtas storomis užuolaidomis, tai sulaiko šilumą ir ji nesklinda į kambarį.
„Žinoma, pirma yra svarbiausia užtikrinti, kad radiatorius nėra uždengtas. Vis dėlto egzistuoja sprendimų, kurie gali pagerinti šilumos sklaidą erdvėje. Pavyzdžiui, šilumą atspindinčios aliuminio folijos klijavimas už radiatoriaus, t. y. ant sienos, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir gali padidinti patalpos oro temperatūrą 1-2ºC. Kitas būdas yra virš
radiatoriaus kabinti lentyną, taip sustabdant šilumos kilimą į palubę ir užtikrinant, kad šiluma išliks patalpoje“, – pataria A. Čiuplienė.
Pasak jos, dėmesį verta atkreipti ir į tai, kur stovi didžiausi namų baldai: pavyzdžiui, komoda ar rūbų spinta. Juos vertėtų statyti prie išorinių būsto sienų, mat taip galima sustabdyti šalto oro patekimą į vidų ir šilto išėjimą.
Klaida nr. 3: žaliuzės vietoje užuolaidų
Jei jaučiate, kad šiluma namus palieka pro langus, o jų keisti šiuo metu negalite, problemą gali spręsti storos užuolaidos, roletai ar romanetės. Ekspertų teigimu, būtent romanetės yra vienas geriausių šilumą sulaikančių uždangalų, nes jose nėra skersinių.
„Daugiausiai šilumos „pralošia“ tie, kas naudoja žaliuzes, mat jos visiškai nesulaiko šilumos ir yra skirtos apsaugai nuo saulės. Norint užtikrinti, kad kuo mažiau šalčio ateina per langus, verta turėti romanetes arba roletus ir storas užuolaidas. Pastarąsias rekomenduojama rinktis standžios, tankios medžiagos. Naudojant ir užuolaidas, ir roletus, suformuojama dviguba apsauga nuo iš lauko ateinančios vėsos“, – sako A. Čiuplienė.
Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad roletais dengiami langai gali sutaupyti apie 23 proc. daugiau šilumos nei langai be jokios uždangos.
