„Visi žinome, kad pagrindinės išvykimo priežastys – ekonominės. Tad nuo jų reiktų pradėti spręsti šį klausimą. Tai nelengva, jautru, bet jei pripažintume, kad tai iš tiesų yra prioritetas, situacija keistųsi. Dvigubos pilietybės klausimas, nuolaidos bei mokesčių lengvatos grįžtantiems, į Lietuvą savo verslą perkeliantiems žmonėms būtų rimta paspirtis“, - penktadienį išplatintame pranešime sako D.Hanke
Ji taip pat sako, kad išvažiavusius grįžti dažniausiai paskatina nostalgija savo šaliai, tačiau glumina, pavyzdžiui, apklausos, rodančios, jog darbdaviai būtų nelinkę samdyti emigrantų, užsienyje pasisėmusių darbo patirties, nes jie sieks didesnės algos ir geriau išmanys savo teises.
„Tai, kas galėtų būti privalumas, nejučia tampa riebiu minusu. Tai kodėl reikėtų norėti grįžti, net ir labai stipriai nostalgijai prispaudus?“, - svarsto ji.
Programos „Renkuosi Lietuvą“ vykdančio Migracijos informacijos centro (MIC) projektų koordinatoriaus Justino Ubos teigimu, norinčius grįžti dažniausiai domina paprasti praktiniai žingsniai.
„Labai daug kas priklauso nuo politinės valios, o ekonominės situacijos gerinimas – ilgas procesas. Tačiau jau dabar galime pradėti spręsti labai konkrečius praktinius klausimus: vaikų integracija į švietimo įstaigas ir darželius, ekonominių perspektyvų matymas, palankios verslui aplinkos kūrimas. Tai dažniausi klausimai, kurių sulaukiame“, – sako J.Uba.
Emigracijos mažinimas yra vienas pagrindinių naujosios Vyriausybės tikslų. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. gyventojų, grįžo 22 tūkstančiai.
