Naujausioje ataskaitoje, kurią parengė Europos Sąjunga, Norvegijos bendradarbiavimo agentūra (Norad) ir Atviros visuomenės fondas, paaiškėja, kurių šalių mokesčių struktūros yra palankiausios tarptautinėms kompanijoms. Tačiau palankiausios būtent joms, o ne valstybei. Mat bendrovės sugeba šiomis struktūromis agresyviai pasinaudoti planuojant mokesčių mokėjimą ar net jo išvengti.
Pagal tai kompanijos dažniausiai renkasi Nyderlandus, Belgiją, Kiprą, Maltą, Latviją, Liuksemburgą. Lietuva užima 13 vietą iš 28 vietų ES. Sunkiausiai savo naudai kompanijos išnaudotų Danijos, Ispanijos, Vokietijos mokesčių sistemas.
Be to, ataskaitoje išskiriami išankstiniai kainodaros susitarimai (angl. Advance Pricing Agreements (APAs) arba kitaip „sweetheart deals“). Tokie sandoriai buvo išviešint 2014metų lapkritį, LuxLeaks metu. Paaiškėjo, kad kai kurių kompanijų mokamų mokesčių tarifai buvo žemesni nei 1 proc.
Šimtais skaičiuojamų tokių sandorių sudaro Liuksemburgas, Belgija ir Nyderlandai. Lietuvoje praeitais metais tokių susitarimų buvo 3.
Lietuvai reikia konkuruoti su kitomis valstybėmis
Kai kurios valstybės nėra linkusios būti vadinamos mokesčių rojais, nes tiek mokesčių administratorių, tiek visuomenės požiūris yra neigiamas.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pasakoja, kad dėl to verslas prigimtiniškai nelinkęs eiti į tokias, jei jo nepriverčia to padaryti pati šalis, kurioje jis įkūrė įmonę.
Tačiau pagal ataskaitą matyti, kad į Estiją įmonės išeina visai ne dėl mokesčių vengimo ar išankstinių kainodaros susitarimų. Ten sukuriama palankesnė aplinka reinvestuojamam kapitalui – jis neapmokestinamas. Tad matant tokią pridėtinę vertę, išeiti į Estiją yra dar palankiau nei į mokesčių rojumi vadinamas šalis.
„Šita informacija yra tiesiog įrodymas, kad šiandieniniame pasaulyje šalys konkuruoja dėl kapitalo. Nepaisant visų tarptautinių reikalavimų arba susitarimų, kad norima tarsi būti vieningiems, bet vis tiek šalys konkuruoja tarpusavyje.
Akivaizdu, kad net tokia šalis kaip Suomija yra labai suinteresuota pritraukti kapitalą. Tokios šalys iš to išlošia turėdamos lankstesnes sąlygas su kapitalu ir darbo jėga.
Iš esmės rinkos arba šalys, kurios nėra dinamiškos, pagrinde didžiosios šalys, siekia užgniaužti tokią iniciatyvą. Tačiau kol taisyklės tokios, kad vis tiek šalys konkuruoja tai mes ir turėtume konkuruoti, o ne vykdyti stambiųjų nelanksčiųjų šalių politiką“, – komentuoja analitikas.
Apžvelgdamas išankstinių kainodaros susitarimų duomenis, M. Dubnikovas teigia, kad Vokietijoje tokių daugiau tik dėl paties šalies mastelio. Įmonės į tokias šalis ateina vien dėl didelės rinkos.
Tokiais susitarimais pasižymi ir Airija. Nors skaičius nedidelis, tačiau pritraukiamos didelės tarptautinės kompanijos. To pasekmė ir ginčas dėl „Google“ nesumokėtų mokesčių. M. Dubnikovo teigimu, Airija daro nuolaidas ne visoms bendrovėms bendrai, bet pasirenka ką pasikviesti ir kokias sąlygas suteikti. Europos komisija šiuos susitarimus vertina griežčiau. Paskutinis žinomas atvejis, reikalavimas iš „Apple“ sumokėti 13 mlrd. Eurų mokesčių.
Anksčiau Europoje pradėti tyrimai prieš tokias JAV kompanijas, kaip „Starbucks“, „Amazon“ ir „Google“ kontroliuojanti kompanija „Alphabet“, kurios su kai kuriomis Europos vyriausybės buvo sutarusios dėl mokestinių lengvatų.
Visgi M. Dubnikovas tokių susitarimų neigiamai nevertina. Pasak jo, visos šalys, norinčios užtikrinti visuomenei gerą gyvenimą, darbo vietas ir didesnius atlyginimus yra priverstos konkuruoti tokiomis sąlygomis.
„Lietuva būdama maža ir galinti būti dinamiška šalimi, negali praleisti progos dalyvauti tokioje konkurencijoje. Jeigu tų susitarimų daugėtų, tai būtų gera žinia Lietuvos gyventojams. Lietuva nėra įdomi savo nepilnai 3 milijonais gyventojų kaip rinka, turime kitus pranašumus pateikti. Tai gali būti tolygi apmokestinimo sistema, lanksčios sąlygos įsigyti žemę, pradėti statybas, lankstus Darbo kodeksas, greitas popierių sutvarkymas. Galbūt nereikia eiti į kraštutinumus, bet galime pasiūlyti lankstumą ir greitį. Pabaiga būtų tokia, kad tokiu būdu, kai einame ne per mokesčius, o per pridėtinę vertę, įmonės tai būtų daug svarbiau nei mokesčiai ir galėtume laimėti prieš olandus, Kiprą ir kitus“, – sako M. Dubnikovas.
ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas atskleistą situaciją vertina dviprasmiškai. Iš vienos pusės džiugina tai, kad yra viešinami mokesčių slėpimo atvejai, tačiau suprantama ir dėl ko tai vyksta.
„Neseniai matėme turtingiausio Lietuvos žmogaus (Nerijaus Numavičiaus – tv3.lt pastaba) tam tikrą migraciją. Jis į Didžiąją Britaniją, o Estija yra jo mokesčių šalis. Migracijos nesustabdysi ir tada valstybės konkuruoja tarpusavyje, kuri pateiks patrauklesnį pasiūlymą užsienio investuotojui. Jei kokia kompanija pasakė, ketiname steigtis Europoje, tai reiškia renkasi iš to sąrašo valstybių, lygina sąlygas.
Antroji mintis, kuri sukasi, kad visgi tai, kas patenka į tokius dokumentus, tai yra viešoji statistika. Matyt labai didelių kompanijų atėjimai į vieną ar kitą šalį turint įvairius specialiausius pasiūlymus, mokestinę bazę, išimtis per finansavimą, papildomą dotaciją, t.t. yra už šitos statistikos“, – duomenis apibūdina U. Savickas.
Pasak jo, Lietuvos pozicija – neutrali. Jei būtų nukrypstama į steriliai švarias sistemas ir griežtą formatą, tai galėtų atbaidyti verslą, nes didelės rinkos ar daugybės kvalifikuotų darbuotojų pasiūlyti negalime. Kita vertus, verslo konsultanto teigimu, negalime tapti ir per daug liberalūs, nes taip rizikuotume pritraukti įtartinos kilmės kapitalo kompanijas. Tad viduriuko pozicija yra patogi.
„Kai bendroji aplinka verslui palanki, nebereikia tų išankstinių kainodaros susitarimų, esi konkurencingas jau ir taip“, – išeitį pasiūlo U. Savickas.
„Investuok Lietuvoje“ Analitikų grupės vadovė Lijana Lubytė–Medekšienė sako, kad investicijų skatinimo priemone jokiu būdu negali būti mokesčių vengimo formos.
„Mūsų vertinimu, priemonės leidžiančios įmonėms pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, realiai net nevykdant ekonominės veiklos šalyje (pvz., „letterbox companies“), yra ydinga praktika. Apibendrinant, mokestines lengvatas, skatinančias šalies ūkio vystymąsi (investicijos, naujos darbo vietos) vertiname teigiamai, o mokesčių vengimo sąlygų sudarymas nėra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Lietuva“, – įvertino „Investuok Lietuvoje“ atstovė.
